aA
Demokratijos deficito Europoje problema jau yra tapusi kliše, su kuria, rodos, visi yra susitaikę ir mažai kas tikisi, kad ji gali būti išspręsta. Piliečiai skirtingose ES šalyse nesijaučia pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ES lygmenyje, nacionalinį politikos kontekstą jie jaučiasi suprantą daug geriau nei europinį, institucinė ES struktūra jiems yra per daug sudėtinga, o ir sprendimai priimami kažkur toli nuo namų.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Renkant savo atstovus į Europos Parlamentą (EP) dauguma žmonių balsuoja atsižvelgdami į nacionalinės politikos peripetijas, o ne į europinės darbotvarkės klausimus. Todėl nenuostabu, kad kai tenka tiesiogiai išreikšti savo nuomonę dėl integracijos gilinimo, nemaža dalis piliečių (o kartais ir dauguma) taria stiprų ir pyktelėjusį “ne”.

Su demokratijos deficito problema Europoje per ilgai buvo nieko nedaryta, tarsi tikintis, kad ji gali išsispręsti kažkokiu stebuklingu būdu savaime. O kad tai yra rimta problema galėjome įsitikinti ir užsitęsusios euro krizės kontekste, kai nacionalinių sprendimų nepakankamumas tapo akivaizdus. Per didelė dalis piliečių Vokietijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse nenori perleisti daugiau įgaliojimų viršvalstybiniam sprendimų priėmimo mechanizmui Briuselyje, nes nesijaučia galintys šį mechanizmą kontroliuoti. Tegul lieka arčiau namų – vis tiek čia viską geriau suprantam.

Tačiau toks požiūris nesprendžia esminės problemos, t.y. kad mes ir toliau liekame atskirti nuo sprendimų priėmimo proceso Briuselyje – sprendimų, kurie tiesiogiai liečia mūsų gyvenimus vis įvairesnėse srityse.

Siekiant spręsti demokratijos deficito problemą Europos Komisija kartu su EP yra pasiūliusi naujovę, pagal kurią rinkdami savo atstovus į EP netiesiogiai rinktume ir Komisijos pirmininką. Pagal šį pasiūlymą Europos politinės partijos, tokios kaip Europos liaudies partija (konservatoriai), Europos socialistai ar liberalai, prieš kiekvienus EP rinkimus iš anksto aiškiai įvardintų savo kandidatą Komisijos vadovo pareigoms užimti. Partijos, laimėjusios daugiausiai vietų EP, kandidatas ir taptų pagrindiniu pretendentu į Komisijos pirmininko postą, dėl kurio galiausiai balsuotų naujai išrinkti europarlamentarai. Tokiu būdu balsuodami EP rinkimuose netiesiogiai rinktume ir būsimą Komisijos pirmininką – tarsi Europos vyriausybės vadovą.

Teisinį pagrindą šiam pasiūlymui suteikia Lisabonos sutarties (įsigaliojusios jau po 2009 m. rinkimų) 17(7) straipsnis, kuris skelbia, kad nuo šiol Komisijos pirmininką renka Europos Parlamentas gavęs siūlymą iš Europos Vadovų Tarybos, kuri kandidatą siūlo “atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi”. Kitaip tariant, Lisabonos sutartyje pirmą kartą yra aiškiai susieti EP ir Komisijos pirmininko rinkimai.

Kaip tai bus įgyvendinta praktikoje jau priklausys nuo pačių partijų. Nors į Komisijos ir EP siūlymą jau atsiliepė ne viena europinė partija, vien kandidatų paskelbimo neužteks. Norint, kad rinkiminė kampanija būtų efektyvi, nominuotas partijos kandidatas turėtų vykti į kiekvieną ES šalį ir vykdyti kampaniją už toje šalyje veikiančią savo politinės šeimos partiją. Tokios politinės kampanijos yra būtinos siekiant sukurti vieningą politinę erdvę Europoje ir padėti europinės demokratijos pamatus.

Tai viso labo yra tik vienas iš pasiūlymų kaip spręsti demokratijos deficito Europoje problemą. Yra ir kitų būdų. Tačiau aišku yra tai, kad vienokie ar kitokie sprendimai privalo būti priimti jei norime kurti tikrą europinę demokratiją. Ir svarbu, kad to siektų ne tik politinis elitas, bet ir mes, Europos piliečiai, to iš politikų reikalautume.

Parengė Rokas Grajauskas

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Po Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo skandalo – VLKK pirmininko atsakas (161)

Praėjusią savaitę Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo istorija sukėlė nemažai...

Pasiruošimas deryboms dėl didesnio atlygio: kokio atlyginimo prašyti?

Visi suprantame, kad darbo ieškome ir po to jį dirbame ne tik tam, kad maloniai praleistume laiką...

Pro prekybos centro atitvarus išskriejusios BMW vairuotojos advokatas: toje aikštelėje trūksta 1 km atitvarų (49)

Prieš kurį laiką iš „Europos“ daugiaaukštės stovėjimo aikštelės drauge su automobiliu...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (197)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Tragiškas automobilio ir motociklo susidūrimas Kaune: motociklininkas žuvo (3)

Pirmadienį, spalio 14 d., apie 17.45 val., Kaune, A. Juozapavičiaus pr., susidūrė moters (gim....

Automokestis: kiek Lietuvoje važinėja taršių automobilių infografikas (9)

Valdžia nuo kitų metų svarsto įvesti automobilių taršos mokestį, kurį mokėtų visi...

Nuodingas Turkijos „taikos šaltinis“: tikrasis tikslas – perbraižyti žemėlapį? Erdoganas pasitelkė pavojingus sąjungininkus (133)

Po Turkijos karinės invazijos į Šiaurės Siriją Vokietijos politikai ir politiniai apžvalgininkai...

Nesusipratimas Milane: kodėl aukšto lygio Eurolygos teisėjai lemiamu metu padarė net tris klaidas? laida „Krepšinio zona“ (8)

66 gryno žaidimo minutės – tiek laiko Kauno „Žalgirio“ krepšininkai nežino, ką reiškia...

Nuo erkinio encefalito Lietuvoje mirė dar du žmonės šiemet – 6 aukos (22)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) patvirtino, kad šiemet LIetuvoje yra žinomi dar du...