Ar pavyks Europai susigrąžinti įtaką pasaulyje?

Šių Europos vertybių įsigalėjimą, anot „The New York Times“, liudijo Berlyno sienos griuvimas 1989 m., kai Vokietija taikiai susivienijo. O 2004 m. prie ES prisijungus buvusios sovietinės erdvės valstybėms, atrodė, kad Europos galia galutinai išaugo. Kaimyninės šalys išsirikiavo laukdamos, kol bus priimtos į Sąjungą. Lotynų Amerikos ir Afrikos šalys ėmė siekti glaudesnių ryšių.

Tačiau radikaliai pasikeitus Kinijos įtakai pasaulyje, Europos galia nyksta, ir gana greitai, teigia „The New York Times“.

Šis procesas geriausiai pastebimas Jungtinėse Tautose, kur Sąjunga jau patyrė keletą apmaudžių pralaimėjimų.

Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Europos Sąjungai nepavyko išsikovoti daugiau teisių Generalinėje Asamblėjoje, kur ji turi tik stebėtojo statusą. Turėdamas geresnį statusą, Briuselis galėtų teikti pasiūlymus, platinti dokumentus ir tiesiogiai kreiptis į Asamblėją.

Tačiau jo gauti nepavyko. Kitų šalių diplomatai teigė, kad Sąjungai trūksta aiškios strategijos ir konsultacijų. Net didžiausios ES šalininkės – Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija – susilaikė.

Yra keletas priežasčių, kodėl Europą palaiko vis mažiau pasaulio šalių.

Mažėjanti šalių parama Europos Sąjungos sprendimams iš dalies susijusi su augančia Kinijos, kaip naujos ekonominės galios, dovanotojos ir skolintojos, įtaka. Kinija skolina pinigus įvairiausioms pasaulio šalims, sudarinėja su jomis prekybinius sandėrius, tiesia jose kelius, stato oro uostus ir mokyklas, tuo pačiu metu naudodamasi tų šalių gamtiniais ištekliais. O svarbiausia – ji nenustato griežtų ir prieštaringų sąlygų, kaip tai daro ES.

Iš kitos pusės, pasaulinė ekonominė krizė JAV ir Europą paveikė kur kas labiau negu augančias Brazilijos, Kinijos ar Indijos ekonomikas.

Europos, kaip žmogaus teisių ir demokratijos gynėjos įvaizdžio nepataisė ir parama JAV misijoms Irake ir Afganistane, kurios, kai kurių šalių nuomone, skatina žmones demokratijos idėją sieti su valdymo režimo keitimu.

Europa šiuo požiūriu taip pat nėra vieninga. Vienos vyriausybės pasmerkė JAV elgesį su karo nusikaltėliais, įtardamos žmogaus teisių pažeidimus, o kitos palaikė JAV veiksmus. Europiečių nuomonės išsiskiria ir dėl Izraelio ir Palestinos konflikto.

Ar pavyks Vokietijai, patekusiai į JT Saugumo Tarybą, iš tikrųjų pakeisti Europos padėtį, turint galvoje tokią netvarką Sąjungos viduje ir silpstančią įtaką pasaulyje? Berlynui tai bus išbandymas.