aA
Prieš kelerius metus esu išgirdusi apie Prancūzijoje populiarų „neprieaugio“ judėjimą, su kurio atstovais dabar teko susipažinti Budapešte. Angliškai jie save vadina „degrowth“, prancūziškai „decroissance“ (arba, kaip kikenau į ūsą, „anti-kruasanai“ („croissants“, tos prancūziškos bandelės).
© Scanpix

Prie šio judėjimo atstovų idėjų gyvybingumo šiuo metu prisideda ne tik ekonomikos augimo krizė, kuri parodė, kad tuščias ir itin spartus augimas anksčiau ar vėliau „perdega“, bet ir bendras nusivylimas taupymo priemonėmis, kurių įvairios ES vyriausybės ėmėsi apėmus krizei. Vieno iš judėjimo atstovų Budapešte užklausiau, kodėl jie yra ir prieš taupymo priemones – juk jos, regis, veda link mažesnės ekonomikos taip pat. Atsakė, kad taupymo priemonės ir recesija yra primetamos, o jų gyvenimo būdas – pasirenkamas, demokratiškas ir skatinantis dalyvavimą.

Mano sutikti prancūzai Budapešte rodo, kad galima peržengti net jau tampantį „tradiciniu“ atsakingo prieš aplinką gyvenimo įsivaizdavimą. Pavyzdžiui, rūšiuoju šiukšles ir važinėju dviračiu jau seniai. Tačiau šiuos prancūzus sutikau specialioje popietėje, kurioje dviratininkai buvo mokomi patys pasitaisyti dviračius. Važinėti dviračiu nebeužtenka. Mokėk jį pats ir pasitaisyti.

Kartu su jais sutiktas vienas prancūzas keliautojas, Budapešte užsibuvęs penkis mėnesius, bet netrukus gal kelsiantis sparnus, pavyzdžiui, man ir mano draugei padovanojo po savo darytą piniginę iš sulčių „tetra-pack“ pakelio (nuotrauką įdėjau). Budapešte taip pat yra vadinamoji „nemokama parduotuvė“, kur žmonės atneša savo daiktus, ir pasiima kitus patinkančius – pinigai tuose apsipirkimuose neegzistuoja. Birželio 1 dieną Budapešte Margaritos saloje vyks „neprieaugio“ piknikas, panašūs piknikai šią dieną planuojami kitose Europos šalyse.

Laikas keičiamas į laiką

Jau seniai norėjau išmokti prancūzų kalbą, tad išgirdusi, kad vienas iš prancūzų jos išties moko, užklausiau dėl pamokų. Paklausus, kiek pamokos kainuoja, jis atsakė, kad jam mokiniai moka duona, kitais dalykais. Taip jau nutiko, kad prieš daugiau nei metus iš to tėvynės ilgesio Budapešte esu išmokusi kepti lietuvišką duoną. Tad sukirtome rankomis.

Šiuo metu mokausi prancūzų, o už pamokas „atsiskaitau“: „fiksuota dalis“ - mano kepta duona, ir koks nors lankstus priedas - mano gaminta gira, varškės apkepas ir panašiai. Už tokio susitarimo slypinti idėja – mes keičiamės ne pinigais ar paslaugomis, o laiku. Prancūziškai tai vadinama SEL arba „Systeme d'échange locaux“. Kiek pamąsčius, viskas atrodo labai logiška: jeigu būčiau didžiulės kompanijos generalinė direktorė, viena valanda mano dienos kainuotų labai daug, daug daugiau, negu sumokėčiau už oficialiai perkamą pamoką. Nesu generalinė direktorė, bet savo laiką, kurį naudoju kepdama duoną ir gamindama maistą, keičiu į jo mokymui naudojamą laiką. Ir manau, jeigu mano draugystė su šiais prancūzais tęsis toliau, šitaip neformaliai prancūzų kalbą išmoksiu daug greičiau nei kokiame kalbų centre samdydama sertifikuotą mokytoją.

Pusė šalies – patys to nežinantys judėjimo atstovai

Dabar – apie pačias „neprieaugio“ idėjas. Mano Prancūzijoje gyvenanti teta yra išsamiai aprašiusi judėjimo ištakas, idėjas ir veiklą, todėl giliai nelįsiu.

Tačiau, kiek supratau iš pokalbių su savo prancūzų kalbos mokytoju, jų tikslas – ne pats ekonomikos mažėjimas, o subalansuotas, kultūros pilnas gyvenimas, kuriame dalijamasi ištekliais, kuriame daiktai tarnauja žmogui, o ne žmogus daiktams (savotiškas filmas, kuriame galima simboliškai įžvelgti, kaip pirma daiktai tarnauja žmogui, o vėliau žmogus daiktams, yra "L'écume des jours"). Judėjimas, kurio pagrindinis tikslas – cituoju – „laimė“.

Įdomu, kad tai, kam reikia atskiro judėjimo, mes Lietuvoje darėme ir vis dar darome savaime. Jau primiršau, kaip pasitaisyti dviratį, bet tikrai anksčiau mokėjau. Lygiai taip nemokamai kaip „nemokamoje parduotuvėje“ kartais keičiamės drabužiais su draugėmis, kartu gaminame valgyti, vieni kitiems padedame remontuoti butus, auginame pomidorus balkonuose, turime sodus, kuriuose mokame kompostuoti, o kaimuose vis dar dažnai naudojamės lauko tualetais, iš senų džinsų siuvame rankines, ant ežerų krantų rengiame pirtis, į kurias patys prisirenkame malkų, ir taip toliau.

Panašiai ir Vengrijoje. Paklausiau šio prancūzo, kaip, atvykęs į Budapeštą, jis sutiko vengrus „neprieaugio“ atstovus, kaip jie vieni kitus suranda. Jis atsakė, kad pusė šalies ir taip tokia yra, tik be politikos, tik nepriklauso „judėjimui“, bet tiesiog taip gyvena.

Išvada būtų tokia. Galbūt „neprieaugio“ judėjimo mintys ir šokiruoja žmones Vakarų kapitalistinėse šalyse, bet mes dar nesame taip toli atitrūkę nuo ganėtinai subalansuoto gyvenimo. Todėl galbūt mažiau jungtumėmės į patį judėjimą, kaip politinę ar ideologinę jėgą, nes jo siūlomas gyvenimo būdas ir taip neatrodo perdėm revoliucinis. Kitą vertus, kadangi toks gyvenimo būdas mums nesvetimas, galbūt ir daugiau „neprieaugio“ idėjų prigytų lengviau.

Parengė Vija Pakalkaitė

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (29)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (65)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (77)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (132)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (125)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (31)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (8)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (12)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (9)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...