aA
Manote, kad maistas ir aprūpinimas maistu tampa Europos Sąjungos (ES) prioritetais? Maisto ir aprūpinimo maistu klausimai prioritetiniai ES. Manau, kad tai atspindi ne tik neaprūpinimo maistu klausimo svarbumą ir mitybos problema pasaulyje, tačiau taip pat ir žmonių, jaučiančių šią problemą ir jos pasekmes, skaičių.
© Shutterstock nuotr.

Tai taip pat atspindi augantį suvokimą, jog šio klausimo sprendimas rūpi visam pasauliui. 2007 ir 2008 m. kai maisto kainos augo labai sparčiai pasaulinėse rinkose, kilo riaušes daugiau nei 30 valstybių.

Tokios organizacijos kaip Pasaulio bankas pripažino, kad buvo nepakankamai investuota į žemės ūkio sektorių. Mano manymu, daugybė besivystančių šalių ir tarptautinių pagalbos agentūrų pajautė, kad atėjo laikas didinti investicijas į žemės ūkį, nes tai vienas greičiausių būdų pagerinti situaciją aprūpinimo maistu ir mitybos srityse.

Štai kodėl, mano nuomone, tai atsispindi ES 2014 m. strategijos pagrindą, ne tik dėl moralinių priežasčių, tačiau ir dėl ryšių su pilietiniu nestabilumu, prisidedančiu prie emigracijos bei daugybės kitų problemų, kurias matome visame pasaulyje. Manau, tai pasaulinio solidarumo bei suinteresuotumo klausimas, siekiant užtikrinti tai, kad šios problemos būtų sprendžiamos.

Ar JT programa „Zero Hunger Challenge“, kurios pagalba ketinama iki 2050 m. susidoroti su bado pasaulyje problema bei apriboti maisto gamybos poveikį aplinkai bei išvengti švaistymo, įgyvendinama?
Gerai, kad paminėjote maisto švaistymą, nes tai vienas iš „Zero Hunger Challenge“ aspektų. Maisto švaistymas kontrastuoja su daugiau nei 840 mln. pasaulio gyventojų, kurie yra nuolatos alkani. Šie žmonės mažiausiai metus nesimaitino pakankamai, o tai turi baisių pasekmių dėl poveikio fizinei ir psichinei sveikatai. Taip pat svarbu, kokį poveikį ši problema turi visuomenei, nes tokie žmonės gali susilaukti vaikų, kurie nėra tinkamai maitinami pirmąsias 1 000 savo gyvenimo dienų, o tai reiškia, kad jie negalės tapti pilnavertiškais visuomenės nariais.

Tai daro didelį ekonominį poveikį. Afrikoje sakoma, kad žmogus, kuris ryte atsikelia alkanas, yra piktas žmogus, būtent tai mes ir matėme per riaušes, kurios kilo dėl maisto kainų kilimo. Miestuose gyvenantys žmonės maistui išleidžia labai nedidelę savo pajamų dalį, todėl jie ima jausti nepriteklių ir tampa pikti.

Tačiau apie trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto yra iššvaistomas arba jo netenkama. Jei sumažintume šio prarandamo ar iššvaistomo maisto kiekį iki nulio, galėtume pasotinti du milijonus žmonių. Taigi tai vienas iš būdų turėti pakankamai maisto. Tačiau atsižvelgiant į geras egzistuojančias praktikas, nedarančias neigiamo poveikio aplinkai, kurias vadiname išlaikančiomis ekologinę pusiausvyrą gamintojų, vartotojų ir sistemų atžvilgiu, yra įmanoma išmaitinti vis augantį gyventojų skaičių iki 2015 m.

Jūsų pavartota frazė, kad alkanas žmogus yra piktas žmogus skamba įdomiai. Vis daugiau ir daugiau mokslininkų bei įstatymų leidėjų atkreipia dėmesį į ryšius tarp maisto saugumo bei konfliktų. Sachelis – puikus to pavyzdys.

Žinoma, tarp valstybių, išgyvenančių užsitęsusias krizes, ir maisto saugumo yra stiprus ryšys. Be jokios abejonės, kai žmonės gyvena skurde ir jiems nėra užtikrinamas pakankamas aprūpinimas maistu, jie gali arba imti kaltinti visus aplinkui, arba imtis neigiamų situacijos sprendimo strategijų, pavyzdžiui, turto išpardavimo, kuris jiems be jokios abejonės ilgalaikėje perspektyvoje būtų reikalingas išgyventi. Taigi vienas iš būdų sumažinti konfliktus ir pilietinį nestabilumą yra užtikrinti, kad žmonės, turėtų prieigą prie gero maisto.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (53)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (245)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (126)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (80)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...

Milžinišką sumą pasisavinusios vienuolės siautė kazino (12)

Dvi vienuolės iš katalikiškos mokyklos Kalifornijoje prisipažino pasisavinusios 500 tūkst. JAV...

Amerikos naftos renesansas: pirmą kartą per septynis dešimtmečius JAV – gryna naftos eksportuotoja (54)

Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę tapo grynąja naftos eksportuotoja, nutraukdama beveik...

Netoli Lietuvos atrado tikrą rojų: tiek maisto nepajėgia suvalgyti net patys alkaniausi (34)

Jeigu esate didieji Kalėdų fanai – privalote iš Lietuvos nuplaukti į pietų Švediją. Tame...

Naujas tyrimas parodė, kad smegenų ląstelės gali keisti savo genus (6)

Mokslininkai atrado, kad kitaip nei dauguma kūno ląstelių, smegenų neuronai gali kaitalioti savo...