Apie 60 proc. visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų retai sportuoja ar būna fiziškai aktyvūs, teigia ES komisarė Androulla Vassiliou, skatindama europiečius pakilti nuo savo kėdžių į kovą su nutukimu.
Androulla Vassiliou
© AFP/Scanpix

A. Vassiliou – ES komisarė, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę, sportą ir jaunimo reikalus. Ji atsakė į „Euractiv“ pateiktus klausimus prieš nutukimo temai skirtą konferenciją „Valgyk sveiką maistą, gerk sveikus gėrimus, judėk ... Mažas žingsnis tau – didelis žingsnis Europai“, įvyksiančią rugsėjo 17 d. Briuselyje, kur A. Vassiliou – viena iš pagrindinių pranešėjų.

Kokia yra naujoji Europos Komisijos (EK) iniciatyva dėl fizinio aktyvumo?

EK neseniai pateiktas siūlymas Europos Tarybos (ET) rekomendacijai skirtas sveikatos būklę gerinančiam fiziniam aktyvumui skatinti visuose politikos sektoriuose, atliekančiuose vaidmenį šioje srityje, t.y. sportas ir sveikata, švietimas, miestų planavimas, darbo aplinka.

Mūsų siūlymas paremtas 2008 m. ES fizinio aktyvumo gairėmis bei pristato naują kontrolės sistemą, į kurią įeina eilė indikatorių. Tai turėtų per laiką įgalinti ES šalis nares nustatyti tendencijas bei adaptuoti šalių politiką, atsižvelgiant į tarpsektorinį sveikatos būklę gerinančio fizinio aktyvumo vertinimą. Šioje iniciatyvoje atsižvelgiama į ES valstybių narių gerąją patirtį bei kreipiamas dėmesys į fizinio aktyvumo iššūkio įgyvendinimo skirtumus, esančius skirtingose ES šalyse.

Kaip ši iniciatyva gali padėti ES kovoti su nutukimu?

Reguliari mankšta, sportavimas bei fizinis aktyvumas, kaip žinia, yra viena geriausių ir efektyviausių priemonių kovoje su viršsvoriu ir nutukimu. Jei sugebėsime pakelti daugiau europiečių nuo jų kėdžių, galime sulaukti didelių pokyčių.

Ši iniciatyva – pirmasis siūlymas dėl ET rekomendacijos sporto srityje. Kodėl tai darote būtent dabar?

Matome, kad kai kurioms ES valstybėms narėms 2008 m. ES fizinio aktyvumo gairės tapo įkvėpimo šaltiniu perkurti sveikatos būklę gerinančio fizinio aktyvumo politiką.

Tačiau, remiantis turimais duomenimis, 60 proc. europiečių vis dar nesportuoja bei nėra fiziškai aktyvūs arba daro tai retai. Todėl daug konsultavomės su ES šalimis narėms, partneriais ir ekspertais dėl to, ar ES turėtų priimti sutelktą sveikatą gerinančio fizinio aktyvumo skatinimo būdą.
Gauti atsiliepimai iš ES šalių narių buvo teigiami. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ET paprašė EK pristatyti siūlymą ET rekomendacijai dėl Erasmus+ - naujosios švietimo, lavinimo, jaunimo ir sporto programos – sporto dalies, todėl turėsime biudžetą remti rekomendacijos.

Kas dar galėtų paskatinti europiečius imtis sveikesnio gyvenimo būdo?

Sąmoningumo didinimas išlieka labai svarbiu. Šiuo klausimu, EK planuoja organizuoti Europos sporto savaitę. Šiuo metu dalyvauju idėjų aptarimuose su susijusiomis viešosiomis ir privačiomis pusėmis. Ši idėja sulaukia didelio palaikymo. Be to, EK turi ir kitų ruošiamų iniciatyvų sveikesnio gyvenimo būdo skatinimui per sveikatos politiką, kur dėmesys telkiamas mitybai.

Nutukimo problemai skirtos konferencijos, įvyksiančios rugsėjo 17 d., metu kai kurių sveikatos specialistų bus teigiama, jog turėtume atsisakyti dėmesio sutelkimo vien tik į asmens Kūno masės indeksą (KMI), nustatydami ar asmuo yra nutukęs, o vietoje to atkreiptume dėmesį į liemens apimtį tam, kad nuspėtume, ar asmuo patenka į antrojo tipo diabeto, vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupes. Ką Jūs apie tai manote?

Esu įsitikinusi, kad tai – iš tiesų įdomi diskusija, todėl ir nusprendžiau dalyvauti šioje konferencijoje. Tačiau mūsų siūlomoje ET rekomendacijoje šis aspektas nėra esminis. Iš tikrųjų svarbu yra tai, kad ši problema sprendžiama skirtingais (moksliniu, visuomenės politikos, asmeninių pasirinkimų) lygmenimis, todėl džiaugiuosi, kad šioje konferencijoje bus paliestas šis multisektorinis vertinimo būdas.

Akivaizdu, kad mokslas – pagrindinis elementas, vadinasi ir poreikis nuolatos tobulinti metodus širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir vėžio rizikos paskaičiavimui. Tikiuosi diskusijų šiuo klausimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (42)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (375)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (51)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (89)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (64)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (263)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (243)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (13)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...