"Kiekvienoje šalyje veiktų vadinamieji deleguotieji ES prokurorai, kurie tirtų bylas, susijusias su ES lėšų panaudojimu, vadovaudamiesi nacionaline teise, tačiau taip pat prižiūrimi Europos prokuroro. Tai, mūsų manymu, labai smarkiai padidintų tokių ikiteisminių tyrimų efektyvumą", - antradienį interviu Žinių radijui teigė A.Šemeta.
Jis tikisi, kad tokia institucija skatintų ir efektyviau panaudoti ES lėšas, ir taikyti baudžiamąją teisę, susidūrus su galimu finansiniu nusikaltimu.
"Tai tarnautų kaip savotiška prevencijos priemone. Tie žmonės, kurie linkę sukčiauti, žinotų, kad jų veiksmai galimai neliks nepastebėti", - teigė A.Šmeta.
Eurokomisaro teigimu, dabar tik viena iš penkių bylų, kurias Europos kovos su sukčiavimu tarnyba perduoda nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, pasiekia teismą: "Manome, kad jeigu tokais bylas nagrinėtų Europos prokuratūra, rezultatai, be abejo, būtų gerokai geresni".
Pasak jo, ikiteisminių tyrimų rezultatai, gauti vienoje šalyje, būtų pripažįstami visose ES valstybėse ir nereikėtų daryti pakartotinų tyrimų, nes, anot komisaro, daugeliu atveju nusikaltimai, susiję su ES lėšų panaudojimu, neapsiriboja viena šalimi, juose dalyvauja organizuotos nusikaltėlių grupės.
"Galimybė tyrimų rezultatus panaudoti keliose šalyse, neatliekant pakartotinių ekspertizių, analizių, smarkiai padidintų ikiteisminių tyrimų efektyvumą", - kalbėjo eurokomisaras.
Europos prokuratūros steigimas yra numatytas 2009 metais įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.