Baigėsi apribojimai
Eugeniją pamalonino tai, kad vokiečiai, prieš atverdami vartus emigrantams, akcentavo, jog jie laukia išsilavinusių darbuotojų, kad jiems reikėtų medikų, slaugytojų, o taip pat informacinių technologijų specialistų, inžinierių. Tačiau bene didžiausia darbo vietų pasiūla yra slaugos paslaugų sektoriuje, nors antai bavarai jau ir internetu pradėjo kviesti inžinierius bei kitų techninių profesijų atstovus.
Vokiečių skaičiavimais, nuo gegužės 1 dienos, kai buvo panaikinti darbo jėgos judėjimo apribojimai, į jų šalį kasmet atvyks dirbti 100–140 tūkst. naujų darbininkų iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, o taip pat iš Baltijos šalių. Tačiau jau šiandien akivaizdu, jog šie skaičiai bus kur kas didesni.
Keleivių pervežėjai jau kelioms savaitėms į priekį registruoja norinčiuosius išvykti į Vokietiją. Didžioji jų dalis bilietus perka į vieną pusę. Tolimųjų reisų vairuotojas Kęstutis J. prisipažįsta pats nuvežęs jau dvi slaugytojas iš Lietuvos: „Aš neturiu teisės teikti tokias paslaugas, bet pažįstamos moterys norėjo išvykti kuo greičiau, prašė pamėtėti, tai ir padėjau, nors tuo tikrai neužsiiminėju. Tos moterys net ne iš pačių Raseinių, todėl joms į ką nors įsitverti vietoje buvo dar sunkiau.“
Kęstutis pasakoja, jog jo pakeleivės kelionės metu pasakojusios, kad laukusios, kuomet Vokietija panaikins darbo jėgos judėjimo apribojimus, nes neblogai mokėjusios vokiečių kalbą ir gyveno viltimi, jog tai padės joms lengviau įsitvirtinti svetimoje šalyje. Laukdamos gegužės 1-osios, kalbos moterys mokėsi savarankiškai, padėdavę raseiniškiai vokiečių kalbos mokytojai.
Beje, Vokietijos senukų slaugyti lietuvaitės braukė jau seniai, tik iki tol jos buvo savotiškos nelegalės, be socialinių garantijų. Tokia buvo ir Eugenijos pažįstama, šiandien suradusi jai darbo vietą. Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dabar kur kas griežčiau tikrinami statybų, gastronomijos, sveikatos apsaugos sektoriai, jog būtų deramai registruojami darbuotojai ir užtikrinta minimali alga.
Statistika – dar ne tiesa
Liaudies išmintis šmaikštauja, kad yra trys melo rūšys: melas, šventas melas ir statistika. Taigi, trečioji melo rūšis prognozuoja, jog į naują darbo rinką gali patraukti 4–6 tūkst. naujų Lietuvos gyventojų, kurie dėl kalbos barjerų dar buvo užsilikę Lietuvoje. Tačiau emigrantų skaičių neabejotinai padidins ir dirbančių mūsų tautiečių legalizavimas.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentės Danutės Margelienės pastebėjimu, užsienis pavilios mokslus baigusį mūsų jaunimą, nes mūsų slaugytojai yra ruošiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyvų reikalavimus, todėl įgyti diplomai tinka ir visos Europos darbo rinkai. Bet kažkiek išvažiuos ir iš senosios slaugytojų kartos, nors tokiems jiems reikėtų galvoti apie pensiją, o ne apie emigraciją, nes šiandien mūsų šalyje slaugytojų amžius yra apie 50 metų.
Internete gausu svetainių, kviečiančių mokytis vokiečių kalbos ir, pasak UAB „Kalba.lt“ filialo vadovės Dianos Veblauskienės, dėl atsivėrusios naujos darbo rinkos teko suformuoti vokiečių kalbos pradmenų besimokančiųjų grupę. Tokie „studentai“ pirmiausiai stengiasi pramokti specifinių medicinos, slaugos terminų ir neslepia, jog jie ruošiasi darbui į Vokietiją.
Pavilios ir gydytojus
Atsivėrusi Vokietijos rinka gali pavilioti ir mūsų gydytojus, kurių jau ir dabar trūksta provincijoje. Kaip jau rašėme, garbingą apdovanojimą į Raseinių rajoną parvežusi gydytoja Marina Ulinskaja važinėja net į Skaudvilę, nes viena ten likusi gydytoja nebesuspėja visų pacientų aprėpti, Raseiniai neišsiverčia be Kauno medikų pagalbos ir t.t.
Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko, gydytojų išvykimo skaičius priklausys nuo to, kokios bus jiems pasiūlytos sąlygos. Patraukliausias variantas – trumpalaikiai kontraktai, kai specialistams sudaromos sąlygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir padirbėti užsienyje.Taip šiandien mūsų gydytojai dirba Norvegijoje, Švedijoje. Be abejo, blaškymasis tarp dviejų valstybių nėra lengvas, bet kai užsienyje per dvi savaites gydytojas gali uždirbti tiek, kiek Lietuvoje uždirba per pusmetį, visi nepatogumai atsiperka. Tuo labiau, kad gydytojams, kaip labiau išsilavinusiems žmonėms, barjeru netampa ir kalba.
Laukiami statybininkai
Rimas sakosi bandęs laimę užsienyje, bet greitai supratęs, jog be kalbos svetur gali vergauti, bet ne uždarbiauti, todėl nekantriai laukęs Vokietijos rinkos atsivėrimo, kadangi šios šalies kalbos šiek tiek moka, prieš 20 metų yra netgi šiek ties dirbęs pas Vokietijos fermerį. „Bet mano šeimininkas Klausas, pamatęs mano kaip statybininko gebėjimus, jau tuomet mane prie statybų pristatė. Nors išvykau kaip žemės ūkio praktikantas, bet to žemės ūkio kaip ir nemačiau.“ Vyriškis prasitarė, jog buvęs šeimininkas ir dabar padės jam įsitvirtinti, nes iki šiol yra išlikę geri santykiai. Aišku, galėjęs ir anksčiau išvažiuoti, bet nenorėjęs nelegalo dalios.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad nemažai statybininkų paliks mūsų šalį. O blogiausia, jog paliks kvalifikuoti statybininkai, kurių ir mums patiems stinga, tačiau maži mūsų atlyginimai nepajėgūs išvykstančiųjų sulaikyti. Nemažai kvalifikuotų statybininkų jau per krizę patraukė į Angliją, Airiją, Skandinaviją, o dabar dar ir į Vokietiją. Kad emigracija neišviliotų mūsų geriausių statybininkų, jie turėtų mūsų šalyje uždirbti bent 2500 litų, tačiau kuri statybos bendrovė yra pajėgi tiek pasiūlyti?
Ir pluta valgoma
Dažnai girdime sakant, kad ir svetur kepti karveliai neskraido, o duona visur esanti su pluta. Kęstutis J., savo „fura“ vežęs moteriškes į Vokietiją, sako, jog karvelį galima išsikepti pačiam, o pluta taip pat valgoma. „Geriau turėti bent plutą, nei nieko neturėti. Žmonės nuo gero tikrai nebėga. Jei jie bėga, vadinasi, kitur randa geriau. O ką padarė mūsų šalis, kad žmonės nebėgtų? Veikia žmones ir tie nuolatiniai gąsdinimai: tai pensinį amžių didins, tai išmokas apkarpys, tai naujus mokesčius įves, tai dar kokį nors velnią sugalvos. Jau kurį laiką žmonės gyvena nuolatiniame strese, nežinomybėje dėl ateities, o nervai, patys žinot, prie ko veda. Taigi, tie kurie nenusižudo, tie išvažiuoja“, – labai kategoriška Kęstučio nuomonė.
Dar jis sakėsi pastebėjęs, kad ir kitose šalyse brangsta produktai, yra kitokių bėdų, bet ten kažkaip praeina kitaip: „Padidėja kainos, padidėja atlyginimai, niekas nuo ryto iki vakaro nekala, kad kažką blogo valdžia sugalvojo“, – čia jau rimtas akmenėlis į žurnalistų langus.
Ar kada besugrįš išvykusieji? Tai klausimas be atsakymo, nes tai priklausys pirmiausiai nuo situacijos mūsų šalyje. Tačiau kuo ilgiau pas mus tęsis sunkmetis, tuo mažiau bus begrįžtančiųjų, nes svetur gims vaikai, jie pradės ten lankyti mokyklas, jie ten susikurs gyvenimus.