aA
„Viso gero, Anglija. Į Lietuvą grįžtame“. Ši frazė – tai ne antraštė, kurios paskirtis – atkreipti skaitytojo dėmesį. Tai – vienos Anglijos lietuvės skelbimo dalis. Sutapimas ar ne, tačiau pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje padaugėjo ženklų apie grįžimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą.
„Viso gero, Anglija. Į Lietuvą grįžtame“: emigrantai vežasi viską
© PA / Scanpix

Jungtinėje Karalystėje vis dar gyvenantys ir į Lietuvą grįžti susiruošę lietuviai apie tai garsiai skelbia ne todėl, kad norėtų pasigirti, o dėl to, kad jiems reikia pagalbos.

Anksčiau ar vėliau čia atvykę tautiečiai naujojoje žemėje spėjo gerokai įleisti šaknis – užmegzti ne tik socialiniai ryšiai, bet ir sukaupta turto, kurio atsisakyti nesinori. Todėl bendruomenėse ieškoma pagalbos ar paslaugos – kas galėtų perkraustyti su visais daiktais atgal į Lietuvą?

Būtent tokio turinio skelbimai JK vienijančiose grupėse socialiniame tinkle yra vienas iš pagrindinių indikatorių, parodančių besikeičiančias migracijos kryptis.

O tarp likusiųjų – ne tik siūlantys pagalbą ir linkintys sėkmės, bet ir pesimistiniai pamąstymai: ar tikrai verta grįžti?

Skatina „Brexit“?

JK Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, jau antrus metus paeiliui šalyje mažėja Europos Sąjungos piliečių – jų atvyksta mažiau, o nemaža dalis iš atvykusių anksčiau pakuojasi daiktus ir atsisveikina su Britanija.

Atgalinė migracija prasidėjo netrukus po 2016-ųjų „Brexit“ referendumo – europiečius tokiam žingsniui pastūmėjo ne tik pakitusi atmosfera bei požiūris į svetimšalius, bet ir nežinomybė dėl ateities.

Juk „Brexit“ – po dviejų savaičių, o JK vyriausybė dar nežino, kokį pasitraukimo kelią pasirinks ir kokie šalies santykiai su ES bus ateityje.

Kita vertus, kad ir kokį kelią britai pasirinktų, ES piliečių iš JK niekas neveja – priešingai: norint gyventi ir dirbti čia po „Brexit“ tereikia užpildyti paprastą registracijos formą.

Tačiau paliekančių JK tai nevilioja. Lietuviai – ne išimtis. Nenumaldomai artėjant oficialiai „Brexit“ datai, kovo 29-ajai, suintensyvėjo ir jie: akivaizdžiai padaugėjo žmonių, ieškančių pagalbos persikraustant su visa manta į Lietuvą.

Tik jie nelabai linkę dalintis savo istorijomis – prašymus papasakoti, kas juos privertė grįžti į Lietuvą, ignoruoja.

„Atleiskite, labai užsiėmę esame. Prieš išvykstant – labai daug darbų“, – atsakė viena moteris.

Kraustysis balandį

Kad pastaruoju metu intensyviau domimasi grįžimu gyventi į Lietuvą rodo ir kitos tendencijos.

Tai perkraustymo paslaugas teikiančių lietuvių bendrovių paklausa.

„Kelias paskutines savaites domisi labiau nei bet kada. Mes jau turime kelis užsakymus, žmonės į Lietuvą kraustysis balandį. Buvome su jais susitikę, planuojant darbus tenka apžiūrėti, kiek daiktų teks vežti. Žmonės vežasi viską“, – pasakojo krovinius tarp Lietuvos ir JK pervežančios UAB „Transemija“ vadovas Vitalij Malko.

Verslininkas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tokių paslaugų teikimu užsiima jau 7 metus, tačiau tik dabar gali patvirtinti, kad žmonės kraustosi atgal į Lietuvą ar bent domisi tuo labiau nei bet kada anksčiau.

Kaip reaguoja tauta?

„Adios, Anglija. Į Lietuvą grįžtame“, – prieš savaitę tokio turinio skelbimu pasidalijo lietuvė, vieno miesto bendruomenės paklaususi patarimo, kas parvežtų į naujuosius namus visą sukauptą turtą.

JK lietuvių pranešimai apie tai, kad jie grįžta į Lietuvą, socialiniuose tinkluose lydi įvairios reakcijos. Žinoma, daugiausiai – pasiūlymų padėti, rekomendacijų, kitos naudingos informacijos.

Pavyzdžiui, viena lietuvė, taip pat persikraustanti į gimtinę informuoja, jog žmonių, visų jų baldų ir buitinės technikos parvežimas iš Anglijos į Lietuvą jos šeimai kainavo 900 eurų.

„Jau išvažiuoji? Oho, jau ne pirma draugė šiais metais grįžta atgal. Turėsi ir mus aplankyti“, – replikuoja viena komentatorė.

Tiesa, ne visi reaguoja taip pozityviai. Vienas vyras (savo gyvenamąją vietą nurodęs Vilniuje) prašo grįžti nusprendusią moterį dar kartą apsvarstyti savo sprendimą.

„Dar neikraustykit. Visų pirma pabūkite mėnesį Lietuvoje. Ar jau tikrai nusprendėte?“ – lyg užjausdamas klausia vyras.

Būstu jau pasirūpino?

Kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, pirmas uždavinys atvykėliui – pasirūpinti būstu, todėl kalbama, kad su galima emigrantų sugrįžimo banga gali kilti ir būsto pardavimai Lietuvoje.

Tačiau tai tik kol kas nepatvirtinta versija, sako vienos iš nekilnojamojo turto lyderių, bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvoje atstovas.

„Emigravę žmonės visada pirko būstą Lietuvoje – vieni investavo į regionus, iš kurių yra kilę, kiti, sukaupę didesnį kapitalą, perka ekonominės ir vidutinės klasės butus Vilniuje.

Tikrai nėra ženklų, kad pastaruoju metu būtų pastebimas suaktyvėjimas iš užsienio.

Emigrantai visada domėjosi investicijų į Lietuvos NT rinką galimybėmis, tas susidomėjimas yra tolygus ir ženklių pokyčių per paskutinius mėnesius nebuvo: tokio yra bendrosios tendencijos.

Iš užsienio grįžtantys ar planuojantys grįžti žmonės tikriausiai jau yra pasirūpinę gyvenamuoju būstu. Bent jau dalis jų. Kita dalis galbūt dar tik dairosi“, – sakė „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Taip pat kalbama, jog kai kurie grįžtantieji naujam gyvenimui renkasi ne sostinę ar gimtąsias vietas, o vieną gražiausių Lietuvos kampelių – Nidą ar kitas gyvenvietes Kuršių Nerijoje.

„Šimtu procentų šios versijos patvirtinti negalime, tačiau galima drąsiai teigti, jog padaugėjo žmonių, atvykstančių čia gyventi, pabandyti įsikurti, patikrinti vietas.

Tačiau mes jų neskirstome, pagal tai, iš kur atvyko – ar tai iš užsienio grįžę emigrantai ar ne“, – sakė Neringos savivaldybės administracijos atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Anglija.today
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(191 žmogus įvertino)
2.5183

Top naujienos

Vyro pinigai liko įkalinti banke: sąskaitą užblokavo, bet mokesčius skaičiuoja (10)

Verslininkas Gytautas papasakojo apie situaciją, kurioje atsidūrė jo banko sąskaitoje laikomi...

Profesorius Kasiulevičius išvardijo 9 punktus, kaip Airija kovoja su koronavirusu: rezultatai kalba patys už save (240)

Gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo Feisbuko paskyroje šeštadienį pasidalino...

Naujas rekordas: Lietuvoje – 1001 koronaviruso atvejis, 8 žmonės mirė papildyta (785)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

VRK nagrinėjo LLRA-KŠS skundą dėl Tapino iniciatyvų: leidinį pripažino neigiama politine reklama (75)

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį vertino Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų...

2 daktarai teigia: tikroji širdies ligų priežastis – ne cholesterolis

Leidykla „Briedis“ pristato dviejų garsių daktarų – sertifikuoto mitybos specialisto Jonny...

Kaunas imasi ypatingų priemonių: prie kapinių budės pareigūnai, bus tikrinamas ir verslas (11)

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai drauge su...

Dėl mįslingų susirgimų galvas kraipo net geriausi JAV mokslininkai: pėdsakai veda į Kremlių (344)

Pradedant 2016 metais JAV diplomatai ir CŽA agentai, dirbantys užsienyje, įskaitant Kubą ir...

„Žalgiris“ – saviizoliacijoje, koronavirusas nustatytas Jokubaičiui (129)

Šeštadienį Kauno „Žalgirį“ pasiekė žinia, kad Roko Jokubaičio COVID-19 testo rezultatas...

Gyventojai nerimauja dėl šildymo sąskaitų: radiatoriai „pleška“, administratoriaus neprisišauksi (34)

Nesklandumai pradedant šildymo sezoną gali pasireikšti ne tik nešylančiais, bet ir pernelyg...

Koronaviruso kelius stebintis pareigūnas perspėja: Vėlinių laikas – lyg tiksinti bomba (246)

Didieji Lietuvos miestai, Vyriausybės nutarimu, vėl gyvena karantino ritmu. Nacionalinio...

|Maža didelių žinių kaina