Iš Lietuvos įvairiais laikotarpiais išvykę užsienio lietuviai nerimsta − jie siekia, kad dviguba pilietybė būtų garantuojama ne tik pasitraukusiems po 1919 m. ar visų okupacijų metu, bet ir tiems lietuviams, kurie savo šalį paliko Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę. Parlamente posėdžiavusios Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai sako viltis dedantys į naują prezidentą.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tikimasi, gal jo patarėjai bus sukalbamesni ir imsis ruošti užsienio lietuviams palankesnį Pilietybės įstatymą.

Tuo tarpu galimybė atsisakyti šalies, kurioje gyvena, paso iš savo gimtinės išvykusių lietuvių nevilioja. „Netektume kai kurių lengvatų, kurios kiekvieną dieną gyvenant ir dirbant tose šalyse yra labai svarbios“, - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Belgijos lietuvė Aurelija Goris-Norienė.

Dvigubą pilietybę nori gauti visi

Seime šią savaitę posėdžiavusios komisijos nariai sako teigiamai vertiną prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės paruoštą Pilietybės įstatymo projektą, kuriam Seimas jau yra pritaręs po pateikimo, tačiau norėtų, jog dvigubas – Lietuvos ir kitos valstybės – pasas būtų garantuojamas ir tiems lietuviams, kurie išvyko Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę – po 1990 m. kovo 11 d.

„Komisija priėmė rezoliuciją, kurioje sveikina, jog naujasis Pilietybės įstatymo projektas yra tobulesnis už dabar galiojantį įstatymą, tačiau siūlo Seimui papildyti projektą numatant atvejį leidžiant Lietuvos Respublikos piliečiui būti kartu ir kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos (...) ir po 1990 m. kovo 11 d. ir yra įgijęs kitos valstybės pilietybę“, - rezoliuciją pristatė parlamentaras, komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.

Užsienio lietuviai dėl dvigubos pilietybės viltis deda į naują prezidentą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak JAV lietuvių atstovės Dalios Puškorienės, po nepriklausomybės atgavimo į Ameriką atkako ypač daug lietuvių, kurie norėtų palaikyti glaudžius ryšius su gimtąja valstybe, bet esą kliūtis dvigubai pilietybei šiuo ryšius žlugdo. „Jie turi gimines, vaikus, čia vaikai atvažiuoja vasaromis gyventi. Jeigu jie nori įgyti Amerikos pilietybę, turi atsisakyti Lietuvos. Čia yra diskriminuojami lietuviai“, - piktinosi D. Puškorienė.

Klausiami, kodėl nenori pasilikti tik Lietuvos pilietybės, o užsienio valstybėje gyventi ne piliečio statusu, užsienio lietuviai sakė, kad jiems tai labai nepatogu.

„Daugelyje šalių, tarp jų ir Europos Sąjungoje (ES) iki šiol tai nėra palanku. Ypač (tai pasakytina apie laikotarpį – DELFI) iki įstojant į ES, nes būdami ne ES piliečiai mes neturėjome teisės dirbti kai kurių darbų, atidaryti savo įmonių, pradėti savo verslo. Tuo metu priimti tos šalies pilietybę buvo be galo svarbu.

Kai kuriose šalyse ties įstatymai nepasikeitę, kai kur situacija nepagerėjo įstojus į ES. Bet bendrąja prasme atsisakę tos šalies pilietybės mes netektume kai kurių lengvatų toje šalyje, kurios kiekvieną dieną dirbant ir gyvenant yra be galo svarbios“, - dvigubo paso poreikį aiškino Belgijos lietuvių atstovė A. Goris-Norienė.

Nusivylė V.Adamkaus komanda

Užsienio lietuviai, be kita ko, neslėpė viltis dedantys į naują prezidentą, mat Lietuvoje gegužės 17 d. vyks šalies vadovo rinkimai. Ir nors tiesiogiai nusivylimas dabartiniu prezidentu V. Adamkumi bei jo pastangomis išreikštas nebuvo, tačiau JAV lietuvių atstovė Angelė Nelsienė išsakė nepasitenkinimą šalies vadovo patarėjais.

Užsienio lietuviai dėl dvigubos pilietybės viltis deda į naują prezidentą
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Kaip žinot, dabar bus greitai rinkimai. Ta dalis lietuvių, kuriuos šis įstatymas labiausiai suvaržo, jie tikisi ir viliasi, kad kitas prezidentas ar prezidentė turės kitokią komandą, kitokius patarėjus ir jie, galbūt, sudarys kitą darbo grupę spręsti šį klausimą. Gali būti, kad jų pasiūlymas Seimui bus kitoks“, - viltis dėstė A. Nelsienė.

Seime pristatydama teisės akto projektą prezidento patarėja Aušra Rauličkytė sakė, kad jeigu dvigubas pasas būtų garantuojamas ir tiems lietuviams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d., tai išeitų, kad dviguba pilietybė būtų suteikiama visiems, nors Konstitucijoje nurodoma, jog tai turi būti atskiri atvejai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas P. Saudargas teigia manantis, kad įstatyme gali būti nurodomas atskiras atvejis asmenims, kurie išvyko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Pasak P. Saudargo, nemanytina, kad tai kirstųsi su pagrindiniu šalies įstatymu, tačiau skaičių, kiek žmonių tokiu atveju gautų antrą pasą, nepateikė.

DELFI primena, kad prezidento suburta darbo grupė nutarė šiek tiek išplėsti Lietuvos ir kartu kitos valstybės pilietybę turinčių asmenų ratą.

Jeigu dabar vadinamaisiais dvigubais piliečiais gali būti asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, tai dabar norima šią grupę išplėsti taip, jog dvigubas pasas būtų prieinamas ir pasitraukusiesiems nuo 1919 m. sausio 9 d. bei visiems jų palikuonims.

Tuo metu pasitraukusieji iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. teisės į dvigubą pilietybę neturėtų turėti, išskyrus jų palikuonis, kurie gimdami užsienyje automatiškai tampa atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais. Ši nuostata dėl vaikų galioja ir dabar, tuo metu dalis pasaulio lietuvių norėtų, jog dvigubos pilietybės institutas būtų taikomas kiek plačiau.

Tarp grupės siūlymų atsirado ir palengvinimas santuokas užsienyje sudarantiems Lietuvos piliečiams, kurie yra priversti įgyti kitos valstybės pasą. Prezidento sudaryta darbo grupė pasiūlė, jog tuo atveju, kai Lietuvos pilietis sudaro santuoką užsienio šalyje (vadinasi, pagal tos šalies įstatymus) ir yra priverstas įgyti sutuoktinio šalies pasą, tai jam būtų leidžiama drauge išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (86)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (90)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Vėl neišmiegojote? Jums padės vienas labai paprastas psichologinis triukas (4)

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žmonės šiais laikais yra vis labiau pavargę, bet vis sunkiau...

Orai: sausas ir šaltas periodas baigsis – vyraus krituliai (23)

Artimiausiomis dienomis temperatūra jau kils aukščiau. Dangų niaukstys debesys, kasdien...

NATO pareigūnas: JAV saugumui grėsmę kelia Trumpo pasisakymai (4)

Šalys, kurias Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelias dienas...

Dešimtasis Dakaro etapas: Vanagas finišą pasiekė vos su 3 ratais ir dar viena valanda baudos atnaujinta 06.53 val. (199)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Savo auklėtinių nebeatpažįstantis Jasikevičius: esame kovotojų komanda, bet Bamberge to nebuvo (56)

Eurolygos 18-ame ture Kauno „Žalgiris“ buvo priverstas Bamberge pripažinti „Brose“...

Kate Middleton per savo vestuves dėvėjo ir kitą, ne mažiau įspūdingą suknelę: ją matė tik išrinktieji (3)

Kas galėtų pamiršti tą ypatingą akimirką, kai tada dar būsimoji Kembridžo kunigaikštienė...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (195)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Tarp 12 baisiausių pasaulio pastatų – Vilniuje esanti prokuratūra (17)

Architektūra gali būti įkvepianti, atskleidžianti žmonijos ar Dievo galybę, rodanti...