Tačiau ar visos jos iš tiesų tokios naivios? Yra ir kita medalio pusė: jaunos, įsipareigojimų neturinčios merginos tiesiog ieško greito būdo pasipelnyti. Atrodo, kad šiais laikais tokių istorijų kur kas daugiau, nes juk vadinamiesiems sukčiams tikrai paprasčiau rasti nuotakas, jei jos savo noru pasiryžusios ištekėti už kelis tūkstančius svarų.

„Tiesos“ herojės istorija neįprasta. Neseniai į Londoną atvykusi jauna mergina, vardu Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, aut. past.), tiesiog iš draugiškumo sutiko padėti beveik nepažįstamam vyrui. Apie pasekmes ji, žinoma, tuo metu net nesusimąstė.

Įtraukė draugai

Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, kai Eglė sulaukė skambučio iš gero draugo Andriaus (vardas pakeistas, aut. past.). Tuo metu jauna mergina į Jungtinę Karalystę (JK) buvo neseniai atvykusi studijuoti. Andrius iš karto nedrįso pasisakyti, kokiu reikalu skambina, tačiau galiausiai pateikė pasiūlymą: „Gal galėtum padėti mano draugui ir už jo ištekėti? Porai metų, ne ilgiau.“

Pasirodo, iš Indijos kilęs geras Andriaus draugas pateko į bėdą: jam baigėsi studento viza, tad netrukus vyras turėjo iškeliauti atgal į tolimąją gimtinę. Kaip dažnai nutinka, per kelerius Londone praleistus metus jaunuolis spėjo susikurti naują gyvenimą, baigti studijas, pradėti karjerą, netgi sutiko mylimąją, todėl kelionė namo atrodė kaip pati tikriausia tremtis. Jaunas indas ieškojo bet kokio būdo pasilikti JK.

„Aš jo paprašiau leisti man pagalvoti. Nors pasiūlymas ir pasirodė neįprastas, tačiau neišgąsdino, todėl ilgai ir nesvarsčiau. Dabar galvoju, kad pasielgiau neatsakingai, bet tuo metu maniau, kad tam vyrui padėdama likti šalyje darau paslaugą geram žmogui, tapusiam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka“, – fiktyvios santuokos priežastis dėstė Eglė.

Dabar jau sūnų auginanti moteris „Tiesai“ pasakojo, kad šį vyrą tuo metu buvo mačiusi tik kelis kartus, tačiau girdėjusi apie jį daug gerų atsiliepimų, turėjo bendrų draugų.

„Žinojau, kad pinigų jis neturi, todėl simboliškai paprašiau tūkstančio svarų. Pasakiau, kad pinigus gali sumokėti ne iš karto, o kai jų turės – dalimis“, – susitarimo detales prisiminė moteris.

„Tiesos“ duomenimis, Londone paprastai už fiktyvią santuoką mokamas nuo 6 iki 8 tūkst. svarų sterlingų užmokestis.

Tikras pasiruošimas netikrai santuokai

Tiek Eglė, tiek jos būsimasis vyras sutarė, kad, jei jau pasiryžo šiai avantiūrai, būtina tam pasiruošti tinkamai. Visas pasiruošimas santuokai truko apie pusmetį. Būsimi sutuoktiniai pradėjo vaikščioti į „pasimatymus“, kurių metu buvo aptariamos teisinės detalės, kuriama bendros pažinties bei neva užsimezgusios meilės istorija, mintinai mokomasi vienas kito gyvenimo detalių.

Bijodami, kad kilus įtarimams migracijos pareigūnai gali apsilankyti susituokti norinčios poros gyvenamojoje vietoje, savo namuose būsimasis Eglės vyras netgi įrengė romantiškų nuotraukų bei bendrų daiktų pilną netikrą jų miegamąjį.

„Apsilankius pas advokatą paaiškėjo, kad man reikia susitvarkyti daug dokumentų, gauti sveikatos draudimo (angl. National Insurance, NI) numerį, susirasti darbą. Taip pat reikėjo sukurti visą mūsų kelerių metų romantinės draugystės istoriją ir ją įamžinti laiškuose bei nuotraukose“, – pasakojo Eglė.

„Kadangi buvau neseniai atvykusi į šalį, pagal įstatymus turėjau dirbti bent 16 val. per savaitę. Būsimo vyro bosas iš Bangladešo, kuris, beje, taip pat yra nelegaliai susituokęs su mergina iš Lenkijos, mane fiktyviai įdarbino savo parduotuvėje. Taip atsirado fiktyvi pažinties vieta: susipažinome darbe. Žinoma, toje parduotuvėje aš niekada iš tiesų nedirbau“, – detalėmis dalijosi Eglė.

Kaip pasakojo istorijos herojė, norint susituokti taip pat reikėjo pateikti įrodymų apie bendrą gyvenimą: kartu leidžiamą laiką namuose, su draugais, bendrą laisvalaikį ir panašiai. Būsimieji sutuoktiniai advokatui pateikė visą šūsnį nuotraukų, kuriose buvo įsiamžinę kartu leidžiantys laiką.

Dokumentus tvarkė legaliai

Londono centre dirbantis advokatas fiktyvios santuokos dokumentus tvarkė taip, lyg tai būtų pati tikriausia santuoka. Eglės teigimu, moteris nei karto neišgirdo net menkiausios užuominos apie apgaulę, o visos konsultacijos buvo atliktos kuo rimčiausiu veidu.

„Manau, šis advokatas tikrai žinojo, kokias santuokas tvarko. Ne veltui tiek pinigų už tai ima“, – svarstė fiktyviai ištekėjusi moteris, pasak kurios, už advokato darbą buvo paklota apie 3 tūkst. svarų sterlingų.

Pareigūnus įtikino lengvai

Artėjant ceremonijos datai būsimi „jaunieji“ apie vienas kitą žinojo nei daug, nei mažai – viską: „Viską vienas apie kitą išsipasakojome. Aš žinojau visas smulkmenas apie jo gyvenimą ir šeimą, o jis – apie manąjį. Mes net parašėme vienas kitam skirtus laiškus, kuriuose išdėstėme, už ką vienas kitą mylime ir kodėl norime susituokti.“

Norėdami įtikinti migracijos darbuotojus jaunuoliai viską apmąstė iki smulkmenų.

Norinti įregistruoti civilinę santuoką Anglijoje ir Velse pora turi užregistruoti savo norą tuoktis vietinėje institucijoje, įprastai – rajono rotušėje. Prieš patvirtindami prašymą notarai patikrina pateiktų dokumentų autentiškumą, porai taip pat užduodama asmeninio pobūdžio klausimų siekiant patikrinti, kad planuojama santuoka yra ne fiktyvi.

Pagal JK galiojančius įstatymus, santuokų registravimo įstaigos darbuotojai, kilus įtarimams dėl santuoką norinčios sudaryti poros, privalo apie tai pranešti JK Migracijos tarnybai (angl. UK Border Agency), ir tokiu atveju pareigūnai pradeda detalų tyrimą.

Registruojant Eglės ir indo santuoką jokių įtarimų nekilo. „Mūsų tiesiog paklausė gimimo datų, patikrino, ar žinome, kaip rašyti pilnus vienas kito vardus bei tėvų vardus. Daugiau nieko neklausinėjo. Esu girdėjusi, kad pateikiant pareiškimus klausinėjama daug detalių, todėl labai nervinausi. Mums tiesiog pasisekė“, – šyptelėjo Eglė.

Pagal JK galiojančius įstatymus, visos susituokti ketinančios poros prieš pat civilinę ceremoniją privalo dalyvauti 20 minučių trukmės interviu. Jo tikslas – patvirtinti, kad abu asmenys tuokiasi savo noru. Vienas iš Eglei skirtų klausimų buvo: kodėl ji nori tuoktis su šiuo vyru?

„Aš tiesiog atsakiau, kad mes jau kuris laikas kartu gyvename ir vienas kitą papildome. Santuoka – tai tik natūralus mūsų santykių žingsnis pirmyn. Jis atsakė, kad su manimi nori susilaukti vaikų“, – interviu detales prisiminė moteris.

„Mes abu įsijautėme į „įsimylėjėlių“ vaidmenis. Jis pasakojo, kad aš esu pats nuostabiausias jo sutiktas žmogus gyvenime, taip pat kad planuojame kurti šeimos verslą. Liaupsindama jį aš irgi neatsilikau. Visa ta istorija man buvo tarsi teatro spektaklis, kurį norėjosi atlikti kuo įtikinamiau. Manau, dėl to mūsų ir nesugavo“, – atviravo lietuvė.

Apie pasekmes nepagalvojo

Šnekėdamasi su „Tiesa“ Eglė prisipažino, kad tuo metu visiškai nesusimąstė apie galimas pasekmes. Susituokusi moteris susidūrė su nemažai nepatogumų, o pačioje istorijos pabaigoje praleido ir daug nemigos bei baimės kupinų naktų.

„Fiktyviai ištekėjusi susidūriau su daugybe nepatogumų: turėjau pasikeisti daugybę dokumentų, banko korteles, visuomet nešioti vestuvinį žiedą, kas gal buvo nebūtina, tačiau aš taip jaučiausi saugiau, pas gydytojus fiktyvų vyrą nurodyti kaip kontaktinį asmenį nelaimės atveju; visi siuntiniai ir paštas keliavo jo nurodytu adresu…“, – detales pasakojo pašnekovė.

Tačiau didžiausios problemos prasidėjo tada, kai jauna moteris iš tiesų sutiko mylimąjį, o po kelerių metų draugystės jiems gimė sūnus.

„Staiga supratau, kad negaliu pretenduoti į jokią valstybės teikiamą socialinę paramą, nes visur užregistruota, kad esu ištekėjusi už kito vyro, kurio pajamos pakankamos. Jokių išmokų vaikui, nė penso būstui. Taip pat natūralu, kad mano tikrajam partneriui visiškai nepatiko, kad esu ištekėjusi už kažkokio indo. Dėl to, ypač kai susilaukėme vaikelio, namie pradėjo kilti konfliktai. Jis mane spaudė, kad kuo greičiau oficialiai išsiskirtume. Daug spausti, aišku, ir nereikėjo“, – sunkias dienas prisiminė moteris

Skyrybos įvyko greitai

Pagal šalyje galiojančius įstatymus, su JK piliečiu arba asmeniu iš ES šalių susituokęs ne ES pilietis rezidento statuso gali prašyti tik po dvejų santuokos metų. Tiesa, šį periodą šiuo metu siūloma pailginti iki penkerių metų.

Per pirmuosius susitikimus pora šnekėjosi ir apie ateitį, tačiau tikslios santuokos trukmės nenustatė. Būsimasis Eglės vyras susituokus prašė pabūti bent kelerius metus, kol susitvarkys vizą.

Eglei nusprendus pranešti apie norą skirtis, jis viską sutvarkė labai greitai. „Man nieko nereikėjo daryti. Susitikome, jis atnešė dokumentus, juos pasirašėme, ir nuo to karto jo nebemačiau“, – apie penkerius metus trukusios apgaulės pabaigą pasakojo moteris.

Slėpė pasiruošimo įkalčius

Nors planuodama fiktyvią santuoką Eglė per daug nesijaudino, „Tiesai“ moteris prisipažino, kad santuokos pabaigoje kartkartėmis ją apimdavo baimės ir panikos priepuoliai.

„Kai susilauki vaiko, viskas pasikeičia. Labai bijojau, kad mus pagaus. Pasibaigus šiai istorijai sunaikinau visus įrodymus, iš kompiuterio ištryniau visus mūsų „meilės“ laiškus, nebeliko senų mobiliojo telefono numerių, pasikeitė adresas. Niekada gyvenime nebesileisčiau į tokią avantiūrą“, – emocingai kalbėjo ji.

Fiktyvios santuokos dažniausiai baigiasi blogai

JK vidaus reikalų ministerijos (angl. Home Office) duomenimis, iš maždaug 250 tūkst. paraiškų santuokai, nuo 4 iki 10 tūkst. būna fiktyvios. Tačiau valstybė vis dar kuria efektyvesnius būdus, kaip išaiškinti melagingas santuokas dėl vizų ar siekiant gauti pilietybę.

Pasak „Tiesos“ pašnekovės Eglės, toks „lengvas“ būdas užsidirbti pinigų buvo gana populiarus tarp lietuvių. Ne tik merginos, bet ir vaikinai patys ieško partnerių fiktyviai santuokai žinodami, kad taip gali užsidirbti „nekuklią“ sumą pinigų.

Tačiau Eglė pasakojo, kad yra girdėjusi ir ne taip laimingai pasibaigusių istorijų.

„Girdėjau, kad vienus greit pagavo, kitos poros dėl kilusių įtarimų, norėdamos išvengti kalėjimo, turėjo iš tikrųjų apsigyventi viename bute su nepažįstamu ir nemylimu vyru“, – nuogirdomis dalijosi jauna mama.

„Vienu metu tikrai buvo tokių santuokų bumas. Ne tik merginos, bet ir vaikinai susižavi šiuo būdu greitai užsidirbti. Tačiau niekas nepasveria, kokios pasekmės gali iš tikrųjų laukti. Niekada gyvenime to nebekartočiau ir visiems ketinantiems patarčiau to nedaryti.“