Kas puse metų šitoje šaly atsiranda po vieną naują Palangos dydžio gyventojų bendruomenę. Jei visi Norvegijos lietuviai įkurtų savo miestą, jo dydis prilygtų Šiauliams. Jei tą patį padarytų Airijoje gyvenantys išeiviai, gautųsi Kaunas. Jei susirinktų Anglijos lietuviai, savo skaičiumi perspjautų Vilnių. Oficiali statistika, tik kelia šypseną. Realybė visa kita.
Lietuviškos muzikos atlikėjai gali paliudyti, kad dabar koncertas Londone yra tokia pat kasdienybė, kaip pasirodymas Palangoje. Man pačiam vien per praeitus metus net po kelis sykius teko apsilankyti Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje. Šių koncertų ypatumas tas, kad negali tą pačią dieną pakoncertavęs grįžti namo, todėl tenka praleisti kelias naktis svečioje šalyje gyvenant aktyvių ir bendruomeniškų emigrantų šeimose, apsistojant jų namuose. Aišku, dažnai būna ir vakariniai pasisėdėjimai su atvirais ir nuoširdžiais pokalbiais, kurie visada baigiasi ta pačia tema - Lietuva.
Manau, kad turiu unikalią galimybę suprasti pasaulio lietuvių emigrantų gyvenimą, pajausti jį širdimi, taip, kaip joks Lietuvos politikas negalėtų, o pajautęs negaliu tylėti ir privalau pasisakyti. Emigracijos priežastys aiškios. Nėra prasmės čia apie jas tuščiažodžiauti, žmonės išvažiuoja ir stengiasi susikurti gyvenimą, kuriame galėtų gerbti patys save.
Bet kodėl negrįžta? Kodėl vis dažniau lėktuvai, kylantys iš Lietuvos, primena vaikų darželius, o vaikai, laisvai kalbantys angliškai, norvegiškai, lietuviškai šnekėti gėdinasi?
Klausimą "Kodėl jus nebenorit sugrįžti" aš uždaviau šimtams emigrantų visame pasaulyje, bet atsakymas buvo vienas - "Kam mes čia reikalingi?". Ir tai nereiškia, kad jie tikisi nerealių atlyginimų ar garbinimo. Jie pasigenda paprasčiausio dėmesio.
Pagyvenę svečioje brandžios demokratijos šalyje, žmonės supranta, kad valstybė sukasi apie pilietį, o ne atvirkščiai. Lietuvoje gyvenantys žmonės jaučia stiprų ryšį su emigrantais, apie tai liudija susijusių straipsnių skaitomumas ir viešas diskursas šia tema apskritai. Bet Lietuvoje esanti valdžia, nepriklausomai nuo įsitikinimų, nemato, kad jau seniai valstybės teritorija driekiasi per visą pasaulio žemėlapį.
Šiandien aš peržiūrėjau oficialiame prezidentes puslapyje esančią informaciją apie užsienio keliones per pastaruosius ketverius metus. Yra daugybė kelionių, susitikimų su užsienio valstybių vadovais, karališkų šeimų nariais ir t.t... Gerbiamoji prezidente, esu jūsų šalininkas ir palaikytojas. Jus esat ne tik tos Lietuvos, kuri gyvena įprasto žemėlapio rėmuose, prezidentė. Jūsų dėmesys labai reikalingas jaunoms lietuvių bendruomenėms užsienyje. Parodykit, kad Anglijos emigrantai jums svarbesni už Anglijos karalienę ar olimpiadą, Norvegijos lietuviai reiškia daugiau nei Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas ar Nobelio premija... Skirkit kokią savaitėlę ir aplankykit lietuvių bendruomenes užsienyje. Aišku, tai būtų tik simbolinis žingsnis, bet emigrantams be materialinių gerybių dar svarbiau žinoti, kad jie laukiami ir reikalingi.
Tikiu, kad šis laiškas bus išgirstas. Jei reikės, galėčiau padėti organizuoti tokį turą. Pamatytumėte, kiek pasitikėjimo ir pasididžiavimo savo valstybe suspindėtų emigrantų akyse tariant žodžius "Prezidente, sveiki atvykę į Trondheimą"!