„Yra susirūpinimas - kas bus, jei britai pareikš norą referendumo metu išstoti iš ES. Tada čia esančių statusas bus neaiškus“, - BNS sakė lietuvių bendruomenės Londono skyriaus pirmininkė Zita Čepaitė.
Jos teigimu, britų pasitraukimas iš ES lietuviams galėtų iškelti sudėtingą dilemą, kurios šalies pilietybę pasirinkti.
Anot Z.Čepaitės, Britanijos lietuviams rūpi svarstomi socialinių išmokų mažinimai, tačiau nuogąstavimus mažina pažadai, jog nauja tvarka galios tik naujai atvykstantiems imigrantams.
Ketvirtadienį prasidedančio viršūnių susitikimo išvakarėse diplomatai derino nuostatas, kurios leistų britams iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) lietuviams ir kitiems ES piliečiams.
Pagal projektą, Lietuvoje likusiems emigrantų vaikams taip pat būtų mokamos mažesnės vaikų išmokos nei britams ir turtingesnių kitų ES šalių piliečiams, nes būtų įvesta išmokų indeksacija pagal pragyvenimo lygį. Rytų Europa siekia įsipareigojimo, kad ir ši nuostata būtų taikoma tik naujiems atvykėliams.
2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių. Z.Čepaitės teigimu, šiuo metu lietuvių visoje Jungtinėje Karalystėje yra bent „antra tiek“.
Reformų dėl imigrantų britų premjeras Davidas Cameronas pareikalavo prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės narystės ES.
Be mažesnių išmokų imigrantams, britai taip pat siekia svaresnio balso klausimais, kuriais dažnai tariasi vien euro zonos šalys, ir patikinimo, kad jie nėra įsipareigoti dalyvauti tolesnėje politinėje ES integracijoje. Jei susitarti pavyks, referendumas gali būti surengtas dar birželį.
Lietuvai Europos Vadovų Taryboje Briuselyje atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė, kad derantis su Britanija svarbu užtikrinti, jog būtų nediskriminuojami Europos Sąjungos piliečiai.
ES ir Britanija: pagrindinės datos
Žemiau pateikiamos kai kurios svarbiausios datos, susijusios su dažnai įtemptais Didžiosios Britanijos ir ES santykiais:
– 1961 m. rugpjūčio 9 d.
Britanija, vadovaujama konservatorių premjero Haroldo Macmillano, pateikia pirmąjį oficialų prašymą stoti į tuometę Europos Ekonominę Bendriją (EEC).
– 1963 m. sausio 14 d.
Tuometis Prancūzijos prezidentas generolas Charles'is de Gaulle'ispirmąkart vetuoja Britanijos prašymą. Lygiai taip pat jis pasielgė su antruoju prašymu 1967 m. lapkričio 27-ąją.
– 1973 m. sausio 1 d.
Britanija pagaliau priimama į EEC kartu su Airija ir Danija, kai Ch.de Gaulle'is jau buvo atsistatydinęs iš prezidento posto.
– 1975 m. birželio 5 d.
Per referendumą dėl narystės EEC Britanija nubalsuoja „Taip“ kiek didesne negu 67 proc. balsų persvara.
– 1979 m. lapkričio 30 d.
Premjerė Margaret Thatcher pareikalauja, kad Britanijai būtų grąžinama dalis jos įmokų į Bendrijos biudžetą savo kalboje, kuri tapo labiausiai žinoma dėl vyriausybės vadovės esą ištartos frazės: „Aš noriu susigrąžinti savo pinigus!“ (I want my money back!)
– 1988 m. rugsėjo 20 d.
M.Thatcher pasako įsimintiną kalbą Belgijos mieste Briugėje, kuria vėlesni euroskeptikai rėmėsi, pasisakydami už mažesnę Europos integraciją.
– 1992 m. vasario 7 d.
Pasirašoma Mastrichto sutartis, pagrindžianti tolesnį Europos integracijos etapą. Britanija užsitikrina išlygą, kad jai nereikės įsivesti vieningosios Europos valiutos.
– 1993 m. liepos 23 d.
Britanijos ministras pirmininkas Johnas Majoras inicijuoja balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, Konservatorių partijoje įsiplieskus dideliems vidiniams nesutarimams dėl integracijos su Europa ir Mastrichto sutarties. Viename vaizdo reportaže buvo užfiksuota, kaip premjeras pavadino „niekšais“ prieš jį susimokusius ministrus euroskeptikus.
– 2004 m. balandžio 20 d.
Proeuropietiškų pažiūrų leiboristų premjeras Tony Blairas paskelbia ketinimą surengti referendumą dėl Europos konstitucijos. Tas plebiscitas taip ir nebuvo surengtas, kai jį atmetė Prancūzija ir Danija.
– 2013 m. sausio 23 d.
D.Cameronas pažada surengti referendumą dėl Britanijos narystės ES, jeigu jo Konservatorių partija laimės kitus visuotinius rinkimus.
– 2014 m. gegužės 22 d.
Euroskeptiška Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) Britanijoje laimi Europos Parlamento rinkimus, surinkusi per 26 proc. balsų ir užsitikrinusi 24 mandatus.
– 2015 m. gegužės 7 d.
D.Camerono konservatoriai netikėtai užsitikrina aiškią daugumą parlamente per visuotinius rinkimus; tokiu būdu atveriamas kelias referendumui dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje ateities.