Sankt Peterburgo lietuviai jau ruošiasi Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui

XIX amžiuje Sankt Peterburge gyveno, dirbo ir mokėsi 11 iš 20 Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, kurie šį istorinį dokumentą pasirašė 1918-ųjų vasario 16 dieną.

Jokūbas Šernas, Antanas Smetona, Stanislovas Narutavičius, Jonas Vileišis Sankt Peterburgo universitete studijavo teisę, Vladas Mironas, Kazimieras Steponas Šaulys, Alfonsas Petrulis – Imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje, likusieji žinių sėmėsi kituose institutuose.

Praėjus šimtmečiui Peterburge žurnalistiką studijavusi Ana Berezovskaja domėjosi signatarų veikla ir surinko medžiagą apie juos.

„Kadaise Maironis, išvažiuodamas iš šito miesto į tėvynę, kalbėjo jį palydėti susirinkusiems bičiuliams, kad išsimokslinę svetur ir gavę galimybę grįžtų į Lietuvą, kad jie turėtų kaupti tas žinias savo tėvynės ir tautiečių labui. Taigi mūsų signatarai, kuriems teko gyventi, mokytis, dirbti Peterburge tam tikru gyvenimo tarpsniu, tą ir padarė. Manau, kad nesvarbu, kur tu studijuoji, svarbu, ką tu parsiveži į tėvynę“, – sako Lietuvos konsulato Sankt Peterburge darbuotoja A. Berezovskaja.

Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje numatyta apie 100 įvairių renginių: pastatyti naujų paminklų, tarp jų – pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, užbaigti Valdovų rūmus, renovuoti Signatarų namus, surengti Dainų šventę, Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Užsienio lietuvių bendruomenės, ypač Sankt Peterburgo, paragintos pagerbti signatarų atminimą, todėl ketinama rusų ir lietuvių kalbomis išleisti knygą apie čia gyvenusius signatarus.

„Tikimės, kad mums pavyks išleisti didelį leidinį, organizuoti originalių dokumentų parodą, juos išimti iš archyvų. Pradėjome bendradarbiauti su fondu – yra Peterburgo universiteto fondas, skirtas buvusiems universiteto auklėtiniams“, – pasakoja Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintautas Želvys.

Su Sankt Peterburgo universitetu ketinama tartis, kad leistų naudotis archyvine medžiaga apie čia studijavusius ir dirbusius signatarus, atidengti memorialines lentas iškiliems Lietuvos poetams ir visuomenės veikėjams, pavyzdžiui – Peterburgo dvasinės akademijos profesoriui poetui Maironiui.

„Geriausia ir visas sąlygas atitinkanti vieta yra Gribojedovo kanalo pakrantė, namas, kuriame buvo leidžiamas lietuviškas laikraštis, kuriame Maironis šiek tiek gyveno ir dirbo. Jeigu mums tai pavyktų padaryti 2018 metams, būtume atlikę dar vieną svarbų darbą“, – teigia Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Dainius Numgaudis.

Jau dabar su Sankt Peterburgo etnografijos muziejumi tariamasi surengti UNESCO pripažintų Lietuvos paveldo šedevrų – kryždirbystės ir rūpintojėlių – parodą.