Imigracija buvo vienas iš pagrindinių kampanijos išstoti argumentų, esą imigrantai iš kitų Europos Sąjungos šalių, dažniausiai – rytinių, atima iš britų darbo vietas. Lietuviai sako, kad su britų požiūriu į juos kaip į antrarūšius žmones jau susiduria.
„Mano draugė, išdirbusi dvylika metų ligoninėje, sakė, kad anglai – pasipūtę, vadina emigrantus žemos klasės žmonėmis. Anksčiau to nebuvo, normaliai dirbo žmonės“, – teigia Londone gyvenanti lietuvė Onutė Dobrovolskienė.
Pirmosiomis dienomis po referendumo ypač sustiprėjo kultūriniai išpuoliai prieš lenkus – antrą pagal dydį imigrantų bendruomenę Didžiojoje Britanijoje po indų. Nuo tada, kai Rytų Europos šalys tapo Europos Sąjungos narėmis, Anglijos šiaurėje esantys miestai ir miesteliai sulaukė daug migrantų.
Todėl, kai pagrindinis viso referendumo klausimas ir buvo migracija, mažesni miestai ir miesteliai pasisakė už išstojimą, nes paveikti populizmo manė įvykdę tam tikrą revoliuciją, panašią į vykusią po pramonės perversmo XVIII amžiuje.
„Pinigų suma, kurią išleidžiame kitų žmonių pragyvenimui, sukūrė didelę takoskyrą tarp Šiaurės ir Pietų. Kaip matėme referendume, Pietūs – ypač Londonas ir jo metropolis – balsavo už pasilikimą bendrijoje. Tad tai tarsi valstiečių revoliucija, kai darbininkų ir žemesnioji klasė pasakė „mums užtenka“ ir mes norime susigrąžinti sienų kontrolę“, – teigia žurnalistų kalbintas žuvies pardavėjas Steve`as Meyeris.
Vyresnio amžiaus žmonės netgi mano, kad visi atvykėliai yra nusikaltėliai ir prievartautojai.
„Mano miestelyje buvo daug prievartavimų, daug žmonių nudurta peiliu. Anksčiau to nebūdavo. Laikraštyje apie tai nerašoma, tačiau šiuos nusikaltimus įvykdo atvykėliai“, – griežtą nuomonę išreiškė Eddie Glynnas.
Anglams dažnai susidaro įspūdis, kad atvykėliai iš svetur – ypač Rytų Europos – nori tik gauti pašalpas ir atimti iš jų darbo vietas. Taip pat, kad lietuviai, lenkai, rumunai dažnai yra nusikaltėliai. Prie to prisideda ir faktas, kad įsijungus Didžiosios Britanijos laidą „Farai“, galima išgirsti sulaikytuosius kalbant lietuviškai ar lenkiškai.
Tačiau dėl kelių asmenų negalima daryti išvadų ir smerkti visų atvykstančių migrantų. Panašiai kaip europiečiai, visų britų nevadina chuliganais, spręsdami tik pagal į Europą atvykstančius futbolo aistruolius.
Britai, kurie balsavo už išstojimą iš bendrijos, apimti nacionalizmo, jau po kelių dienų į pašto dėžutes mėtė laminuotus popieriukus su užrašais ant abiejų pusių: „Palikim Europos Sąjungą, daugiau jokių lenkiškų parazitų“. Taip pat lenkų socialinės ir kultūrinės asociacijos pastato durys buvo aprašinėtos neapykantą skleidžiančiais šūkiais. Šio instituto vadovė sako, kad gavo daugybę lenkų skundų dėl pavienių išpuolių.
Po šių išpuolių kalbėdamas parlamente atsistatydinantis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas užtikrino, kad šioje šalyje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ir neapykantai.
„Kalbėjau su Lenkijos premjere ir pasakiau, kaip stipriai esu susirūpinęs dėl atakų, kurios buvo vykdomos prieš lenkus. Aš ją užtikrinau, kad mes darome viską, kad mūsų šalyje apsaugotume Lenkijos piliečius. Lenkija – šalis, mąstanti panašiai kaip mes, todėl labai gaila, kad paliekame Europos Sąjungą. Privalome daryti viską, kad užtikrintume pačius stipriausius dvišalius santykius su Lenkija“, – situaciją bandė sušvelninti Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas.
Lincolnshire esančio Bostono miesto gyventojai buvo labiausiai euroskeptiški – net 75,5 procento balsavusių šiame mieste gyvenančių žmonių rinkosi palikti bendriją. Šiame mieste daug atvykėlių iš Rytų Europos. Agentūros „Reuters“ kalbinti imigrantai išsakė skirtingas nuomones. Lenkas, kalbėjęs lenkiškai, sakė, kad britai suklydo nuspręsdami pasitraukti.
„Didžioji Britanija, nusprendusi palikti Europos Sąjungą, padarė didžiulę klaidą, nes mažins imigraciją. Mes nežinome, nėra aišku, kaip viskas bus. Kokios bus naujo premjero taisyklės. Ar jie deportuos žmones? Ar tie, kurie čia jau gyvena, galės pasilikti, o problemų turės tik naujai atvykstantys?“ – klausimų turėjo Bostono gyventojas Slawimiras.
Tuo metu taip pat Bostone lietuvis, į klausimus atsakinėjęs angliškai, sakė suprantantis, kodėl anglai skeptiškai žiūri į imigrantus.
„Manau, imigracija labai didelė problema Jungtinėje Karalystėje. Daug čia atvykusių žmonių nenori dirbti, jie čia važiuoja tik tam, kad gautų pašalpas ir lengvai gyventų. Ir kelia problemų žmonėms, kurie čia atvažiavo dirbti ir bando čia gyventi. Anglai mano, kad mes visi blogi žmonės“, – problemą įžvelgė Marius.
Su rasistiniais ir neapykantą skatinančiais šūkiais ir išpuoliais susiduria ne tik imigrantai iš Rytų Europos. Po „Brexito“ savo neapykantą kai kurie britai įsidrąsino rodyti ir imigrantams iš Pakistano, Indijos bei kitų ne Europos Sąjungos šalių.
Po išpuolių Karissa Singh nusprendė socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ sukurti paskyras, kuriose žmonės gali pranešti apie rasizmą.
„Dažniausiai mums sako „važiuokit namo“. Dažniausias tai girdime. „Važiuokit namo, mes jūsų dalį išbalsavom išvykti, kraukitės daiktus“. Labai džiaugsmingai ir su pasididžiavimu pabrėžiamas faktas, kad mes balsavome už pasitraukimą iš bendrijos, bet ir jūs susikraukit daiktus“, – teigė „Post Ref Racism“ įkūrėja Karissa Singh.Imigracija buvo vienas iš pagrindinių kampanijos išstoti argumentų, esą imigrantai iš kitų Europos Sąjungos šalių, dažniausiai – rytinių, atima iš britų darbo vietas. Lietuviai sako, kad su britų požiūriu į juos kaip į antrarūšius žmones jau susiduria.
