Nors dažnas emigrantas Lietuvoje likusius savo tėvus remia finansiškai, vis daugiau jų nusprendžia atsivežti savo gimdytojus į Angliją. Kas lemia tokio sprendimo priežastis, domėjosi „Tiesos“ žurnalistė.
Vyresnio amžiaus žmonių migracija nėra nauja ar tik Lietuvai būdinga tendencija. Daugelyje šalių pensinio amžiaus sulaukę žmonės keičia gyvenamąją vietą. Karjeras baigę Anglijos pensininkai traukia gyventi į Ispaniją, kur lepinasi maistu ir saule. Jaunesni sumano pradėti „antrą gyvenimo etapą“ ir išvyksta mokytojauti į Aziją ar Afriką. Skandinavijos senjorai persikelia į Pietų Europos šalis, Graikijos ar Ispanijos salas.
Tuo tarpu pensinio amžiaus sulaukusių lietuvių migraciją lemia kitos priežastys, todėl ir jų kryptis visai kita. Lietuvių senjorai atvyksta gyventi į Angliją, kad padėtų ten jau gyvenantiems savo vaikams ar giminaičiams ir kad papildomai užsidirbtų „prie pensijos“. Ne paslaptis, kad ryžtis šiam žingsniui tėvus reikia įkalbinėti ne metus ir net ne dvejus.
Atsivežti tėvus ar ne?
Sprendimas atsivežti pensinio amžiaus sulaukusius tėvus į Angliją daugeliui lietuvių nėra lengvas. Dažniausiai senjorai visiškai nemoka anglų kalbos, arba jų kalbos žinios yra minimalios, todėl tai apsunkina vyresnio amžiaus žmogaus integraciją ir galimybes gyventi pilnavertį savarankišką gyvenimą.
„Tiesos“ kalbintų pašnekovų tėvai – sėslūs žmonės, nemaža dalis jų visą gyvenimą pragyvenę viename mieste, nedaug keliavę, tad persikraustymas į kitą šalį jiems asocijuojasi su gyvenimo pabaiga. Žmonės išgyvena, kad nepritaps naujoje aplinkoje, praras bet kokį ryšį su draugais ir Lietuvoje likusiais artimais žmonėmis.
Anglijos Crawley‘o mieste prekybos centre „Tesco“ dirbanti Giedrė M. pasakojo, jog norėtų, kad mama atvyktų gyventi pas ją į Angliją, tačiau 58-erių metų sulaukusi Naujojoje Akmenėje gyvenanti jos motina nesutinka.
„Mama bijo, jog atvykus čia jai teks visą laiką sėdėti tarp keturių sienų, ji neturės savo numylėto sodo ir draugių, su kuriomis susitinka išgerti kavutės. Aš ją suprantu, todėl šiuo metu siunčiu jai pinigų ir padedu finansiškai, bet ateityje visko gali būti“,– apie savo pokalbius su mama sakė pašnekovė.
Išvyksta prižiūrėti anūkų
Į Anglija pensinio amžiaus sulaukusius lietuvius labai dažnai „atvilioja“ anūkai. Vaiko priežiūros atostogos Jungtinėje Karalystėje trunka iki 52 savaičių, o joms pasibaigus reikia ieškoti auklės. Šios paslaugos kainuoja nemažus pinigus, todėl logiška išeitis – atsivežti pensinio amžiaus sulaukusią mamą, kuri padės rūpintis atžalomis.
Būtent tokį sprendimą priėmusi Renata T. mano, kad vienu šūviu nušovė kelis zuikius. Londone gyvenanti ir nekilnojamojo turto bendrovėje dirbanti 32 metų moteris į Jungtinę Karalystę atvyko gyventi prieš 12 metų ir visą tą laiką finansiškai rėmė savo mamą Aldoną, kuri gyvendama Radviliškyje negalėjo rasti nuolatinio darbo.
Išsiskyrusi su vyru ir likusi viena su 1,5 metukų dukra Renata T. net nesvarstydama pagalbos kreipėsi į savo mamą. „Kai prieš porą metų mama atvyko gyventi į Londoną, jai buvo itin sunku. Didžiulis miestas, svetima kultūra, papročiai. Bet mano mama šaunuolė, ji greitai apsiprato, dabar jau supranta angliškai ir pati sugeba susikalbėti paprastomis temomis. Ji padeda man prižiūrėti dukrytę, padeda buityje, be jos nežinau, ką daryčiau“,– atviravo moteris ir pridūrė, jog jai dar svarbu ir tai, kad kasdien bendraudama su močiute jos dukra nepamiršta lietuvių kalbos ir žino visas lietuviškas pasakas, mintinai deklamuoja eilėraščius.
Svarbiausia deklaruoti išvykimą
Norėdami išvykti gyventi į užsienį senjorai turi deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos ir informuoti „Sodrą“. To nepadariusiems senjorams bus nutrauktas pensijos mokėjimas. Deklaravus savo gyvenamosios vietos pakeitimą ir informavus „Sodrą“, pensija pagal galiojančius teisės aktus gali būti pervesta į užsienio valstybėje esančią sąskaitą. Būtent taip ir pasielgė Aldona T., prieš persikeldama gyventi pas dukrą į Londoną.
Ji nuėjo į gyvenamojo rajono seniūniją, pasirašė dokumentus, deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir tapo laisva gyventi bei registruotis bet kurioje kitoje šalyje.
Ką daryti atvykus į Angliją?
Daugeliui žmonių, ketinančių ar svarstančių savo tėvus pasikviesti gyventi į užsienį, reiktų žinoti, kad dokumentus sutvarkyti Lietuvoje nėra sudėtinga. O kokie formalumai laukia atvykus į Angliją?
Nuolat Anglijoje planuojantiems gyventi senjorams pirmiausia reikia prisiregistruoti ir gauti nuolatinio gyventojo statusą. Šalyje gyvenantys pensinio amžiaus sulaukę žmonės gali pasinaudoti įvairiomis lengvatomis: pigesni viešojo transporto bilietai, lengvata šildymui ir nuomojantis būstą, nemokamos paslaugos medicinos įstaigose, pensijos kreditas.
Beje, pastarąją lengvatą reiktų aptarti detaliau. Pensijos kreditas yra papildoma parama žmonėms, kurių pajamos per savaitę neviršija 155,6 svarų asmeniui. Pensijos kredito išmokos mokamos nuolat Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems 62-ejų metų sulaukusiems žmonėms.
Minėtajai Aldonai T. tik neseniai suėjo 62 metai, todėl užpildyti paraiškos pensijos kreditui gauti ji dar nespėjo, bet ketina tai padaryti, kai tik jos dukra ras laiko, mat pati senjorė angliškai dokumentų susitvarkyti negali.
Tam, kad būtų paprasčiau sutvarkyti visus dokumentus, Renata T. mamą įdarbino savo dukros aukle. „Mums toks sprendimas pasirodė logiškiausias ir paprasčiausias. Legaliai įdarbintai mamai atidariau banko sąskaitą, ji turi ir socialinio draudimo numerį, todėl nesukdama galvos gali naudotis sveikatos apsaugos sistema ir gyventi kaip normalus žmogus.“ Moteris tvirtino, jog moka mamai nedidelį atlyginimą.
Iš pradžių labai nenorėjusi palikti savo gimtinės, dabar Aldona T. džiaugiasi galimybe pagyventi svečioje šalyje: „Viskas čia neblogai, ir pinigėliai didesni, ir su dukra bendrauju, ir matau, kaip anūkėlė auga. Tačiau vis tiek svajoju, kad kada nors visos kartu grįšime į Radviliškį“, – atviravo moteris.
Išvyko, bet nepranešė
Nusprendęs į Rytų Londoną laikinai atsivežti gyventi savo mamą, statybininkas Anatolijus priėmė kiek kitokį sprendimą. Savo pavardės neminėti prašęs keturiasdešimtmetis vyras pasakojo, jog mamą iš Visagino atsivežti nusprendė tada, kai jam ir jo šeimai laikinai prireikė pagalbos.
„Taip jau nutiko, prieš metus dėl darbo šešis mėnesius turėjau išvykti į šalies šiaurę, o žmonai vienai su dviem mažamečiais berniukais buvo sunku, todėl geriausias spendimas buvo atsivežti motiną. Ji Lietuvoje nedirbo ir turėjo daug laisvo laiko“, – sprendimo priežastis įvardijo vyriškis.
Pasak jo, tokia gimdytojų pagalba naudojasi daug Rytų Londone gyvenančių šeimų. Kadangi jo motina Galina į Londoną vyko laikinai, jie net neturėjo kada pasidomėti, kokius dokumentus reikėtų sutvarkyti ir ką daryti su jos pensija.
Moteris oficialiai vis dar gyvena Lietuvoje ir „Sodrai“ nėra pranešusi apie pakeistą gyvenamąją vietą. Senjorė į lietuvišką sąskaitą gauna lietuvišką pensiją, o papildomai prisiduria Anglijoje valydama namus.
Pasak vyriškio, mama neketina pasilikti Londone visam laikui, todėl šeima nemato reikalo gaišti laiko pildydama dokumentus, kuriuos vėliau vėl reiks tvarkyti iš naujo, kai situacija pasikeis. Tiesa, jis pripažino, kad konkrečių planų, kada mama ketina grįžti gyventi į Lietuvą, nėra. „Pagyvensim – pamatysim, šiai dienai mums visko užtenka, niekuo nesiskundžiame ir jokių pašalpų neprašome“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.