Iš 283 toje grupėje dalyvavusių paauglių, Lukas buvo pirmas, įveikęs 4 kilometrų distanciją per 13 minučių ir 16,04 sekundės, tokiu būdu artimiausius savo varžovus pralenkęs net 14 sekundžių.

Kiekvienų metų finalinėms varžyboms yra parenkamos skirtingos trasos. Praeitais metais Lukui teko rungtyniauti Kanzaso universiteto „Cross Country“ trasoje, kurioje rungtyniauja šio universiteto studentai. Be to, trasa yra viena iš sudėtingiausių Amerikoje – su daug nelygumų ir kalnelių.

Kaip vėliau sužinojau, „Cross Country“ bėgimas, kaip sportinė organizacija atsirado Anglijoje dar 1800 metais. Pradžioje į šią veiklą buvo įtrauktos tik mokyklos, vėliau – koledžai ir universitetai.

Dviejų mylių bėgimas susiformavo Oksfordo universitete, kuriame tuo metu kūrėsi ir kitos modernios bei naujos sporto šakos. Ir tik 1878 metais ši sporto rūšis buvo pristatyta Jungtinėse Valstijose, kur iki šiol yra viena prestižiškiausių ir populiariausių.

Mama – buvusi bėgikė

Luko mama – buvusi viena geriausių Lietuvos bėgikių Rasa Viršilovaitė-Veržbickienė – 1984 metų Tarybų Sąjungos 3 km studentų bėgimo čempionė. Pasak jos, tais laikais, kai ji sportavo, daugelis domėjosi sportu, gal todėl, kad tai buvo viena iš laisvalaikio formų. Ji dažniausiai bėgdavo 1,5-3 kilometrų distancijas.

„Amerikoje yra labai geros sąlygos sportuoti ir būtina šia privilegija naudotis“, - įsitikinusi buvusi sportininkė.

Pradžioje Lukas žaidė krepšinį, bet po to nejučia pasirinko bėgimą. Tėvai spėja, kad vaikystėje Luko buvimas kartu su mama stadione treniruočių metu galėjo tai apspręsti. R. Veržbickienei antrą kartą ištekėjus už Romo Bertulio, taip pat sportininko, abu Luko tėvai tapo jo asmeniniais treneriais. Abu jie yra baigę kūno kultūros institutus, dvidešimt metų Lietuvoje treniravę lengvosios atletikos sportininkus.

„Su Luku užsiima daugiausiai tik Romas, aš, augindama namie mažąjį Nojų, kuriam greitai bus treji, atsakinga už kokybišką, prisotintą baltymų ir vitaminų, maistą. Tai labai svarbu paauglio sveikam vystymuisi. Jam atvykus į Ameriką, per daug nesitikėjau, kad jis puls užsiiminėti sportu. Bet kad reikia kažkuo užsiimti, tai buvo aišku.

Kiekvieną dieną, atvertę laikraščius, rasdavome visokių savaitgalio rungtynių, taip pat ir bėgimų. Vieną kartą Lukas, nebūdamas nė dvylikos, nei iš šio, nei iš to, nusprendė viename bėgime sudalyvauti, užsibrėžęs bėgti penkis kilometrus“, - prisimena berniuko mama.

Kartus pralaimėjimo skonis

Vaikas pasakė, kad bėgs ir buvo užregistruotas. Taip Lukas, vilkintis lietuviškais marškinėliais, startavo pirmajame savo gyvenime penkių kilometrų bėgime. Be treniruočių ir jokios praktikos jis vis dėlto sugebėjo kokį kilometrą bėgti žingsnis į žingsnį su vos ne tikrais profesionalais. Tačiau po kurio laiko tėvai susigaudė, kad jau nebemato jaunojo bėgiko. Puolę ieškoti, taip ir rado beeinantį, visiškai fiziškai išsekusį, nesuprantantį, kas vyksta aplinkui.

„Visaip drąsindami, kad negražu nebaigti bėgimo, kartu nubėgome distanciją iki galo“, - su humoru pasakoja R. Bertulis, asmeninis Luko treneris. Tačiau ši nesėkmė būsimam sportininkui neužmušė noro tobulėti ir įveikti susidariusias kliūtis.

Jau 2005 metais Lukas pirmą kartą dalyvavo Amerikos triatlono čempionate Naujajame Orleane, visai prieš miestą sugriaunant uraganui Katrinai. Triatlono rungtyse, į kurias įeina bėgimas, važiavimas dviračiu ir plaukimas, aiškiai trūko patirties. Važiuojant dviračiu ne specialiais dviratininko batais, dviratyje įsipainiojo batraištis, todėl Lukas iškovojo tik penktą vietą.

Kaip paprastai būna, nesėkmę lydi sėkmė. Tose varžybose šeima susipažino su entuziastu ir organizatoriumi, gal net kai kuria prasme ir treneriu, Keithu Dicksonu, kuris Ilinojuje, Auroros mieste, yra įkūręs sporto klubą. Į šį klubą jis pakvietė Luką.

Ilgas ir sunkus kelias iki finalo

Norint dalyvauti „Cross Country” bėgime, pirmiausia reikia laimėti valstijos ir, galiausiai, regiono (Ilinojaus ir Indianos) varžybas.

Vykstant vidurinių mokyklų varžyboms, vaikai bėga dvi mylias (apie 3 kilometrus). Praeitais metais iš beveik 300 paauglių, dalyvavusių vidurinių mokyklų čempionate, Lukas buvo pirmasis, sugebėjęs pagerinti trasos rekordą. To nepasisekė niekam padaryti per paskutinius dešimt metų.

Amerikos lengvosios atletikos federacija organizuoja visokias varžybas valstijose, paskui – regionuose, kur atrenkama apie dvidešimt žmonių, o vėliau geriausi iš jų patenka į finalines „Cross Country“ varžybas, kur savo amžiaus grupėse bėgami keturi kilometrai. Kaip sako Luko tėvai, jie varžybų metu dažnai būna nustebinti įrengtomis trasomis, dideliuose televizoriuose rodamais trasų ruožais.

Su jauduliu R. Bertulis prisimena, kaip stebėjo finalinį „Cross Country“ regiono bėgimą: „Ekrane pastebėjome, kad kažkoks bėgikas ilgais plaukais jau veržiasi į priekį. Nejaugi tai Lukas? Įrašinėjau visą vaizdą, žiuriu, kad jau kamera juda, po to viską mečiau – nebegalėjau sulaikyti jaudulio bei džiaugsmo“.

Į finišo tiesiąją išsiveržęs lietuvis kartu su Indianos atstovu privertė visus stebėjusius sulaikyti kvėpavimą: vieną sekundę pirmavo Lukas, kitą pirmas bėgo jau Indianos valstijos atstovas. Galiausiai, per kelias sekundes ryžtingai atsiplėšęs nuo varžovo Lukas finišą pasiekė pirmasis.

Nenorėk per mažai, nes svajonės linkusios išsipildyti

Žiūrint iš laiko perspektyvos, tėvams ir pačiam Lukui mintis pradėti labiau specializuotis triatlone kilo ne šiaip sau. Kaip sako R. Bertulis, vien bėgime būtų sunku konkuruoti su bėgikais iš Afrikos, kurie paskutiniu metu pirmauja šioje sporto šakoje. Daug daugiau galimybių pasiekti norimų rezultatų – triatlone. Dabar Luko tikslai tikrai nėra paprasti. 2012 metais, kai Lukui bus devyniolika, jis tikisi dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, o 2016 metų olimpiadoje – ne tik dalyvauti, bet ir pasiekti aukštų rezultatų. Nors jau ir dabar Lukas puse minutės lenkia savo amžiaus grupės rekordininkus.

„Gali pasirodyti, kad užsimojome per daug į priekį, bet negalima norėti per mažai, nes svajonės linkusios išsipildyti“, - juokaudamas sako asmeninis Luko treneris R. Bertulis. Šie metai yra paskutiniai triatlono metai Luko amžiaus grupėje, todėl šį sezoną ir susitelkiama į šią sporto šaką.

Dabar paauglys daugiau dėmesio skiria plaukimui. Kiekvieną dieną Lukas treniruočių metu nuplaukia apie 4-5 kilometrus. Šio sezono specializacija – 200 ir 500 jardų laisvo stiliaus plaukimas. Pasiekęs savo asmeninį rekordą, JAV lietuvis pateko į regiono čempionatą ir jį laimėjo.

Prieš akis – naujos varžybos

Kaip sakė R. Bertulis, balandžio mėnesį Lukas dalyvaus Virdžinijos valstijoje vyksiančiame Amerikos duatlono čempionate, kuriam šiuo metu intensyviai ruošiasi. Tai toks pat triatlonas, tik be plaukimo: lieka dvi rungtys – bėgimas ir dviračiai.

Pasaulyje tai labai populiarus sportas, tačiau jis nėra įtrauktas į olimpinių rungčių sąrašą. Po to, birželio mėnesį – pasaulio Taurės triatlono etapas, kuriame dalyvaus Amerikos elito sportininkai. Jauni sportininkai dalyvauja dieną anksčiau, kad galėtų pamatyti, kaip rungtyniauja profesionalūs šios rungties atletai.

Rugjūčio mėnesį – Amerikos triatlono čempionatas Kolorado valstijoje. „Bet ir be tokių didelių varžybų, kas tris savaites dalyvaujame dviračių, plaukimo ar bėgimo varžybose. Kovo 30 dieną, kasmetiniame Čikagoje vykstančiame Shamrock 8 kilometrų maratone, Lukas dalyvaus kartu su mama: šių metų bėgime jau užsiregistravo 30 tūkst. žmonių. Vos pernai Lukas pirmą kartą bėgo šį 8 kilometrų ruožą ir grupėje iki 21-erių metų laimėjo I-ąją vietą. Taip pat šiais metais stengsimės dalyvauti prestižiškiausiame ir didžiausiame pasaulyje Čikagos triatlone“, – didžiuodamasis vardina R. Bertulis.

Tikslas laimėti veda į pergalę

Pokalbio metu Lukas pasirodė ne pagal metus subrendęs, nors sausio 7 dieną jam sukako tik 15 metų. Atletiškas, su įgimtomis sportininko savybėmis, iš kurių pagrindinė – ištvermė. Santūrus ir išauklėtas, kuklus ir visai savo pasiekimų nesureikšminantis jaunuolis.

Paklaustas, kaip jis nusiteikia varžyboms, atsakė: „Aš turiu laimėti ir negaliu pralaimėti, tai mane veda į pergalę“.

Lukas yra geras mokinys, mėgsta istoriją ir, kaip daugelis vaikų, nemėgsta matematikos. Be to, pamokas stengiasi paruošti mokykloje. Grįžęs namo, susitelkia į intensyvias treniruotes, kurios trunka iki vėlaus vakaro penkias dienas per savaitę.

Mokykloje Lukas „žvaigžde“ taip pat nesijaučia. Į vaikų klausimą, kaip jis gali eiti į paprastą mokyklą Čikagos priemiestyje, kai yra geriausias Amerikoje, jis atsako tik šypsena.