Šis vaikinas sunkiai kalba lietuviškai, bet jo žodžiai kupini meilės. Juanas Ignacio Fourment Kalvelis gimė ir užaugo Argentinoje, tačiau drąsiai gali būti vadinamas didžiausiu patriotu pasaulyje.
Juanas Ignacio Fourment Kalvelis
© Nuotr. iš asmeninio albumo

Pasak 28-erių Juano, Argentinoje gyvena apie du šimtai tūkstančių lietuvių tautybės žmonių. Nors aktyviai įvairiuose renginiuose ir tautinių švenčių minėjimuose dalyvauja vos tūkstantis.

„Renkamės per Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, Jonines, Motinos dieną, Mindaugo karūnavimo proga“, – visas svarbiausias Lietuvos datas mintinai išvardija vyras. Pasak jo, Pietų Amerikos lietuvių bendruomenės palaiko glaudžius ir šiltus santykius.

Kiekvienais metais vyksta Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimai Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje. Į klausimą, ar vieningi pasaulio lietuviai, pašnekovas atsako teigiamai, tačiau su maža išlyga – Juano manymu, tiek Lietuvos žiniasklaida, tiek valdžia dažnai pamiršta apie tuos, kurie gyvena kitur. „Lietuva neturėtų pamiršti, kad svetur yra lietuvių anūkų ir proanūkių, kurie myli ir gerbia Lietuvą,“ – sako jaunas vyras.

Ir kaip rodo jo paties pavyzdys – svetur gyvena patys didžiausi patriotai.

Dirba lietuvybės labui

„Man didelė garbė skleisti lietuvybę, kad žmonės žinotų apie Lietuvą“, – taip į klausimą, kodėl užsiima Lietuvos vardo garsinimu pasaulyje, atsako Juanas. Ne visai taisyklingai vėliau prideda, kad šis noras yra labai didelis ir kad jausmas, kurį patiria dalyvaudamas lietuvių bendruomenių veikloje, sunkiai išreiškiamas žodžiais. „Sunku paaiškinti, kaip žmonės gali savanoriškai dirbti lietuvybės labui, bendrauti su Argentinos ir Lietuvos vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis“, – šypsosi pašnekovas.

Pasakodamas apie savo šaknis, Juano tiksliai pateikia datą: 1926-aisiais jo proseneliai, Antanas Kalvelis ir Angela Kačiulytė, iš Lietuvos išvyko gyventi į Argentiną. Jie abu buvo aktyvūs lietuvių bendruomenių veikėjai. Juano mama Isabelė Kalvelytė nuo mažų dienų dalyvavo draugijos „Nemunas“ veikloje, kur susipažino su lietuvius mėgstančiu Juano Jose Fourment.

„Jis visada buvo prie lietuvių žmonių ir dalyvavo lietuvių veikloje“, – taip apie savo tėtį būdinga emigrantų kalba atsiliepia pašnekovas.

Jis pats nuo trylikos metų lanko tautinius šokius. Tačiau ne šokiai yra svarbiausia jo sąsaja su Lietuva ir šios tautos identiteto išsaugojimu.

Jei vienas lauke – patriotas

Taigi, Juanas Ignacio Fourment Kalvelis yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narys ir jos atstovas Pietų Amerikoje. Taip pat – „Nemuno“ lietuvių draugijos valdybos narys, „Nemuno“ lietuvių šokių antsamblio vadovas bei kultinės lietuvių radijo laidos „Ecos de Lituania“ („Lietuvos Aidai“) vedėjas.

Galbūt daugeliui ši radijo laida yra negirdėta, bet jos istorija – daugiau nei penkiasdešimt metų. Kaip prisipažįsta pats Juano, jeigu ne jo ryžtas ir nusiteikimas bet kokiu atveju išsaugoti šią laidą, tikriausiai Pietų Amerikos lietuviai būtų likę be vienintelės būtent jiems skirtos radijo programos.

O paklaustas, ko palinkėtų viso pasaulio lietuviams, aktyvus veikėjas nedaugiažodžiavo: „Vienybės, kad kartu galvotume apie Lietuvą ir jos ateitį. Kad išlaikytume lietuvių kalbą ir lietuvišką identitetą.“

Lietuvos aidas iš Pietų Amerikos

Dar 1947 m. pirmą kovo sekmadienį, aštuntą valandą ryto, per „Radio Libertad“ pasigirdo „Lietuvos Aidai“. Radijo valandėlę įkūrė Zeferinas Juknevičius. „Ecos de Lituania“ programa truko 15 minučių, joje skambėjo lietuviškas maršas, kurį visi puikiai pamena. Vėliau laida persikėlė į „Radio Antártida“, kur buvo transliuojama daugelį metų, o dar vėlesniu laikotarpiu buvo transliuojama per „Radio Mitre“.

Per Buenos Airėse veikiančią radijo valandėlę Z. Juknevičius ispanų kalba pranešdavo žinių apie Lietuvą, jos kovą už laisvę. Radijo valandėlėse kalbėjo ne vienas aukštas šalies politikas, karininkas, visuomenės atstovas, žadėdamas paramą Lietuvai. Kiekviena laida baigdavosi žodžiais: „Vėliau ar anksčiau Lietuva bus vėl laisva.“ Sunku patikėti, bet ši laida vis dar gyva! Nuo 2005 m. „Ecos de Lituania“ turi ir savo internetinę svetainę www.ecosdelituania.com.ar. Ji yra mėgstama ir klausoma, pripažinta visoje Argentinoje ir užsienyje, sulaukusi ne vieno apdovanojimo. Pagrindinis „Ecos de Lituania“ tikslas – susitikimai su klausytojais kas savaitę, siekiant išlaikyti savo identitetą. Ši laida siekia išsaugoti lietuvybę Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje, puoselėdama gimtąją kalbą, išlaikydama papročius bei tradicijas, perduodama tautosaką, istoriją, geografiją ir kita. Tai yra vienintelė lietuviška radijo programa visoje Pietų Amerikoje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (29)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (58)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Sugalvojo, kaip pagauti nesilaikančius kelio ženklo vairuotojus (31)

Kėdainiuose Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Senosios gatvės iki Didžiosios Rinkos aikštės...

Šie specialistai taps aukso vertės (177)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai nesiruošia sudėti ginklų Peterhanselis pateko į avariją (225)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Tragiška avarija prie įvažiavimo į Kelmę: sužaloti 5 žmonės, vienas jų mirė ligoninėje (1)

Penktadienį, apie 16.50 val., Kelmės r., kelyje Šiauliai-Kelmė, prie pat įvažiavimo į Kelmę,...

Malinauskas nesėkmingai bandė įrodyti, kad užversti upę akmenimis jį pamokė aplinkosaugininkai (17)

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pralaimėjo bylą Kauno apygardos teisme –...

Bitkoinų naudojimas egzotiškoje saloje - po didinamuoju stiklu

Indonezijos pareigūnai praėjusių metų pabaigoje pradėjo tirti bitkoinų panaudojimą kurortinėje...

Dėl oro sąlygų Maskva tapo pašaipų objektu: gruodį saulė čia švietė vos 6 minutes (50)

Tie, kuriems teko susidurti su rūsčia rusiška žiema, nedvejodami pripažins, kad nuolatinis...

Prieš nerdamas į naujus vandenis užgrūdintas Lietuvos krepšinio generolas jautėsi lyg dezertyras (1)

Linas Kleiza kartą yra prasitaręs, kad jam išties labai gaila stratego Ramūno Butauto. „Tai –...