Per pastaruosius kelerius metus kasmet į šią šalį atvyksta beveik triskart daugiau asmenų nei išvyksta, todėl bendras gyventojų skaičius kasmet didėja. Pažymima, kad nuo 2007 metų labiausiai auga imigrantų iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos skaičius. Vyriausybės reguliuojamas kapitalizmas Norvegijoje sukūrė tokį aukštą gyvenimo lygį, kad atvykstančiųjų į šalį negąsdina nei kalbos barjeras, nei minimali alga. Ji siekia, oficialiais duomenis, 134,74 Norvegijos kronos (NOK) už valandą (apie 57 litus) specialistams ir 120,5 NOK (apie 52 litus) - nekvalifikuotiems darbininkams. Dominuojantys sektoriai, kuriems trūksta darbo jėgos - statyba, žemės ūkis, žvejyba ir žuvies apdorojimo pramonė, laivų remontas ir statyba, naftos gavyba jūroje.
Lietuvių kalbos vertėja, jau kelerius metus talkinanti regiono policijai ir teismams, spėjo, kad pagal padarytų nusikaltimų kiekį jos tautiečių visoje Norvegijoje pernai galėjo būti apie 42 tūkstančius. Bet tai - tik arčiau tiesos nei tikslūs duomenys, nes žmonių judėjimas vyksta be atvangos. "Kai po 2003 metų į Norvegiją ėmė plūsti lietuviai, nusikaltimų padaugėjo kelis kartus. Padarytų nusikaltimų skaičiumi Lietuvos gyventojai aplenkė lenkus, o policija tik visai neseniai perprato lietuvių vagių darbo stilių. Dabar kiekvieną savaitgalį suima jų po kelis. Žmonės čia buvo įpratę gyventi saugiai, todėl jie šokiruoti, bendruomenėse jaučiamas priešiškumas imigrantams. Tačiau dirbančiais lietuviais jie patenkinti, ypač medikais, o jų, pavyzdžiui, vieno miestelio ligoninėje dirba net šeši, visi gydytojai - iš Santariškių", - pasakojo jau dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti mergina, vakarais, kai turi laiko, mokanti lietuvius darbininkus norvegų kalbos.
Pasak jos, minimaliai socialinei pensijai gauti užtenka šalyje pagyventi penkerius metus ir iš jų trejus turėti nuolatinį darbą. Tokia pensija siekia 4500 NOK (apie 1960 litų). Todėl nemažai lietuvių, iš pradžių komandiruoti iš Lietuvos, stengiasi susirasti darbą pas norvegus ir įgyti visas socialines garantijas, tarp jų -šimtaprocentinį nedarbingumo apmokėjimą nuo pirmos darbo dienos.
Norvegijoje viešbučio kavinukėje sutikta Jurgita iš Jonavos LŽ sakė pati įsidarbinusi šio viešbučio virtuvėje gegužės mėnesį. Jos vyras prieš porą metų atvyko į Alesundo žuvies fabriką per Lietuvos įdarbinimo agentūrą. Vėliau jis susirado darbą panašioje įmonėje, kur dirbo draugas, ir nusprendė su šeima gyventi Norvegijoje nuolat. Paklausta apie atlyginimų lygį, patį paprasčiausią darbą atliekanti lietuvė plačiai nusišypsojo: "Skaičiuojant litais, aš uždirbu 6-7 tūkstančius. O vyro alga, kai perėjo dirbti pas norvegus, padidėjo 3 kartus."
Suabejojus, ar lietuviškos ir norvegiškos algos skirtumo "nesuryja" didesnės išlaidos būstui ir maistui, ji sakė, kad Lietuvoje paplitusi tokia nuomonė iš dalies yra klaidinga. "Pragyventi čia kainuoja ne brangiau negu Lietuvoje. Kita vertus, mes juk nevaikštome į turistams skirtas parduotuves ir restoranus. Užmiestyje yra pigūs prekybos centrai, vadinamosios socialinės parduotuvės, kur mėsos kilogramas kainuoja 12 litų. Ten ir apsiperkame", - aiškino Jurgita.