Jei anksčiau nemažai lietuvių uždarbiauti į Jungtinę Karalystę ar Airiją galėjo vykti mokėdami tik būtiniausias angliškas frazes, tai dabar prieš kraunantis lagaminus pravartu kur kas labiau patobulinti šios užsienio kalbos žinias. Pastarųjų prireiks ne tik ieškant kvalifikuoto darbo, bet ir norint fasuoti prekes sandėlyje ar dirbti daržovių fabrike.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tokia žinia neseniai apskriejo Jungtinėje Karalystėje plušančius imigrantus, kai logistikos kompanija „Unipart“ paskelbė, jog nuo šiol iš kitų šalių atvykę darbuotojai, kurių gretose daugiausia lenkų ir latvių, darbo metu su kolegomis galės bendrauti tik anglų kalba. Kompanijos „Unipart“ komunikacijos vadybininkė Debbie Daly DELFI patvirtino, kad pas juos dirba ir 26 lietuviai, tad šis reikalavimas palies ir juos.

Skirtingai nei Lietuvoje, kur kalbos vartojimą reglamentuoja „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas“, Jungtinė Karalystė neturi konstituciškai apibrėžtos oficialios kalbos. Darbdaviams galimybė nuspręsti, kokia kalba darbo metu turi bendrauti darbuotojai, yra įtraukta į Rasinės lygybės darbo vietoje praktikos kodą, kuriame pateikiamos rekomendacijos darbdaviams, teismams ir darbo santykių tribunolams.

Viename iš šio dokumento punktų numatyta, kad, norint išvengti nesusipratimų, susijusių su legalia, finansine ar darbo saugumo rizika, egzistuoja aiškus verslo interesas turėti bendrą kalbą darbo vietoje. Kadangi anglų kalba yra verslo kalba Didžiojoje Britanijoje, tikėtina, kad jai pirmenybę teikia daugelis darbdavių.

Nekontroliuos pertraukų metu

Reikalavimas darbo metu kalbėti angliškai buvo įvestas tam, kad darbuotojai suprastų sveikatos ir darbo saugos nurodymus, užtikrintų efektyvią komunikaciją ir padėtų sukurti gerą darbo aplinką, mat atvykėlių kalbos nesuprantantys vietiniai jaučiasi atskirti. Tačiau šis reikalavimas negalioja pietų metu ar per pertraukas, kai darbuotojai tarpusavyje gali bendrauti pasirinkta kalba“, – pabrėžė „Unipart“ komunikacijos vadybininkė D. Daly.

Kol kas nėra nuspręsta, kokios drausminės priemonės bus taikomos tiems darbuotojams, kurie darbo metu tarpusavyje ir toliau bendraus gimtąja kalba.

Pasiteiravus, ar šis „Unipart“ sprendimas nepaskatins ir kitų kompanijų, kuriose dirba daug atvykėlių, įvesti reikalavimo bendrauti angliškai, „Unipart“ atstovė patikino, kad jau dabar jie nėra vienintelė kompanija Jungtinėje Karalystėje, kuri taisyklėse numatė darbinę kalbą.

Užgrobia darbo vietas?

Reikalavimu darbo metu bendrauti anglų kalba nepatenkinti darbuotojai surašė peticiją, kurioje tvirtina, kad tokios taisyklės pažeidžia žmogaus teises.


Tačiau buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė dr. Renata Retkutė įsitikinusi, kad šiuo atveju situaciją būtų teisingiau vertinti ne kaip atvykėlių teisių pažeidimą ar diskriminaciją, o kaip darbo etikos klausimą.

„Net ir dirbant nekvalifikuotą darbą, jis turėtų reikalauti profesionalaus požiūrio ir elgesio darbo vietoje, pavyzdžiui, kalbėti kalba, kurią supranta visi šalia esantys asmenys“, – teigė R. Retkutė.

Ji sutinka, kad darbdavių reikalavimą kalbėti anglų kalba galėjo paskatinti ir tai, kad daugelyje kompanijų, kuriose dirba nemažai atvykėlių, vietiniai jaučiasi diskriminuojami.

„Tačiau žodis „diskriminacija” pastaruoju laiku tapo perdėm nuvalkiotas, nes naudojamas kiekvieną kartą, kai atsiranda prielaida konfliktui. Gal teisingiau situaciją būtų įvardinti kaip nepakantumą – ekonominė krizė bei britų žiniasklaidos formuojamas įvaizdis apie imigrantus, kaip darbo vietų uzurpatorius ir socialinių garantijų išnaudotojus, prisideda prie įtampos sukūrimo“, – kalbėjo R. Retkutė.

Vyresniems žmonėms – kalbos barjeras

Nors daugelis svetur įsikūrusių lietuvių ne vienerius metus gyvena anglakalbėje aplinkoje, tačiau kai kurie taip ir neišmoko anglų kalbos. Tad pastariesiems darbdavių reikalavimas darbo metu bendrauti angliškai taptų neįveikiama užduotimi.

Buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė R. Retkutė tvirtina, kad lietuvių diaspora šioje šalyje yra daugialypė – nuo dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą iki užimančiųjų vadovaujamas pozicijas – ir tikrai ne visiems tautiečiams anglų kalba yra problema.

„Manau, apie 75 proc. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių lietuvių turi pakankamą anglų kalbos kompetenciją, bet tenka sutikti ir tokių, kurie jau daugelį metų gyvena šioje šalyje, o angliškai nekalba. Tai ypatingai liečia vyresnio amžiaus žmones. Tačiau lietuviai yra darbštūs ir užsispyrę – jei negali mokytis kalbos savarankiškai, ieško anglų kalbos kursų“ , – kalbėjo R. Retkutė.

Kaltina diskriminacija

Neabejojama, kad Jungtinėje Karalystėje darbdaviams ėmus reikalauti, kad darbuotojai tarpusavyje bendrautų angliškai, tokia iniciatyva netrukus gali paplisti ir Airijoje.

Kaip DELFI teigė Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis, Vakarų Europoje labai paplitusi nuostata, jog yra nemandagu draugų ar bendradarbių būryje kalbėti kalba, kurios nesupranta šalia esantis žmogus. Tuo tarpu Rytų Europoje į tai kreipiama gerokai mažiau dėmesio.

„Todėl daug Vakarų Europos darbdavių, jei kolektyvas yra įvairiatautis, pradeda reikalauti iš savo darbuotojų – rytų europiečių laikytis tokios nuostatos, nes tai atitinka jų bendravimo standartus. Dauguma vakarų europiečių jų laikosi be jokio papildomo raginimo. Tuo tarpu rytų europiečiai to dažniausiai nepaiso ir išprovokuoja nesusipratimus – vakarų europiečiai rytų europiečius, kalbančius sava kalba, laiko nemandagiais ir neišauklėtais, tuo tarpu rytų europiečiai, išgirdę darbdavio reikalavimą kalbėti jų kalba, mano, kad darbdavys juos diskriminuoja“, – kultūrinius skirtumus vardijo A. Teišerskis.

Gali atleisti iš darbo

Dažnai darbdaviai, norėdami efektyviau įgyvendinti naują tvarką ar taisykles, už jų nepaisymą darbuotojams gali taikyti drausmines nuobaudas ir netgi atleisti iš darbo.

Tačiau Airijoje dirbantys lietuviai įsitikinę, kad apie reikalavimą darbo metu bendrauti tik angliškai darbdavys turi informuoti priimdamas į darbą, o ne vieną dieną imti ir „nuleisti“ naujas taisykles.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad atvykėliai dažniausiai bendrauja su savais – lenkais, lietuviais, rusais. Retai sutiksi imigrantą, kuris artimai bendrautų su airiu. Manau, tai pirmiausia yra dėl kalbos barjero. Todėl prieš įdarbindama kompanija turėtų informuoti apie pageidavimą, kad darbuotojai bendrautų tik angliškai, antraip šis sumanymas sunkiai įgyvendinamas, nes darbuotojai jį gali tiesiog ignoruoti“, – kalbėjo Airijos sostinėje Dubline sandėlio darbuotoju dirbantis Marius, tarp kurio kolegų daugiausia lenkų, rusų, latvių ir estų.

Tačiau, pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko A. Teišerskio, už darbdavio reikalavimo kalbėti angliškai nepaisymą jis teisėtai gali taikyti ir drausminę nuobaudą, ir netgi atleisti iš darbo.

„Žinoma, jeigu darbuotojas keliais žodžiais persimetė su kolega nevalstybine kalba, tai čia nebūtų pažeidimas. Tačiau, kaip minėjau, tai daugiau liečia mandagumo sferą, todėl, jei tokiu elgesiu pasiskundžia kolegos ir darbdavys daro išvadą, kad dėl to kenčia kolektyvo bendravimas bei nuotaika, ko gero, net ir kreipusis į vietinį teismą bus gautas patvirtinimas, jog toks elgesys galėjo daryti neigiamą įtaką bendradarbiams, o darbdavys pasielgė visiškai teisingai“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Mokosi atvykėlių kalbos

Bendrauti gimtąją kalba airiai darbdaviai dažniausiai leidžia tuo atveju, kai darbuotojai nesupranta ar blogai supranta tos šalies kalbą – tada tai daroma vertimo forma, arba, jei kas nors pasakoma sava kalba, mandagumo forma numato, kad geriau žinantis vietinę kalbą bent apytiksliai išverstų to pokalbio turinį aplinkiniams, kad šie nesijustų atstumti nuo vykusio pokalbio.

Kaip pasakojo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, jam ne kartą yra tekę girdėti, kai darbdaviai, nesusikalbėdami su angliškai nekalbančiais darbuotojais, vadovauti tokiam kolektyvui ieško vadybininko iš tų pačių užsieniečių, kuris gerai moka tiek valstybinę kalbą, tiek tų užsieniečių kalbą ar net kelias kalbas, pvz., lenkų, rusų, lietuvių, latvių.

„Pasitaiko ir atvirkštinių variantų, kai patys airiai priversti mokytis lenkų, lietuvių, rusų kalbų. Tikrai žinau, kad Airijoje rengiami kursai suaugusiems, kur mokoma lenkų, lietuvių ar rusų kalbų. Juos dažniausiai lanko airiai vadybininkai, kuriems daug tenka bendrauti su atitinkamos šalies darbuotojais ar jie turi komercinių interesų tose šalyse“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių? (121)

Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek...

Tūkstančiams grės nemalonumai, jeigu pamirš susimokėti per sausį (149)

Turbūt vienas iš nemaloniausių dalykų yra susirgti ir tik apsilankius pas gydytoją sužinoti, kad...

Atviras Jakilaičio interviu: mane gali pulti visi, man net ūpas pakilęs (31)

Kai kuriems žmonėms per visą gyvenimą nenutinka tiek, kiek Edmundui Jakilaičiui nutiko per...

Dėl dvylikamečio susikibo JAV ir Sovietų Sąjunga: berniukas atsisakė grįžti namo  „tėvas tik prieš mirtį pripažino, kad padarė klaidą“ (276)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje apie Vladimirą Polovčaką skelbė beveik visos...

Rimvydas Valatka. Pinigingas kryžiuotis iš Naisių (168)

Ateis pinigingi kryžiuočiai ir išpirks šventą mūsų žemelę, miškus ir upelius. Prieš...

Didvyriška istorija už zoologijos sodo sienų: kaip šeima nuo mirties išgelbėjo beveik 300 žydų (2)

Įsivaizduokite, kad jūsų gyvybei gresia pavojus vien už tai, kad pasiūlėte stiklinę vandens...

Vieni bankrutuoja, kiti bėga svetur (138)

Nors praėjusiais metais ne viename regione daugėjo darbuotojų, Darbo birža pranešė apie...

Net geriausieji prisipažįsta: mokytojų trūksta taip, kad tenka susimąstyti apie išlikimą (95)

„Ieškodami mokytojų, verčiamės sunkiai. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl...

Buvusi Jasaičio žmona Vaida prabilo apie jo santykius su Oksana: neįleidžia į namus, keičia spynas (752)

Vaidos Klizaitės-Jasaitienės ir Simo Jasaičio santykiai truko septynerius metus, tačiau, anot jos,...

Interjero dizaino pasaka Amsterdame: viešnagė čia prilygsta nuotykiui stebuklų šalyje (2)

Yra vietų, kur menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu. Viena iš tokių stebuklingų vietų –...