Nobelio taikos premijos įteikime dalyvaus ir lietuvė

26 metų Guoda Lomanaitė gimė ir užaugo Vilniuje. Baigė Vilniaus licėjų, o vėliau politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Padariusi dviejų metų studijų pertrauką, mergina nusprendė įstoti į tarptautinės magistrantūros ISM Vadybos ir ekonomikos universitete programą – tarptautinę vadybą ir rinkodarą. Šiuo metu mergina studijuoja Norvegijoje.

„Viena iš ISM siūlomų studijų mainų programų yra dvigubo diplomo programa su BI Norvegijos verslo mokykla (angl. BI Norwegian Business School). Pagal šią programą, sėkmingai pabaigus 2 semestrus studijų užsienio universitete, gaunami du diplomai – ISM ir atitinkamo užsienio universiteto. Taigi nusprendžiau dalyvauti, ir šiuo metu esu viena iš šešių ISM studentų, pagal šią programą besimokančių Osle. Studijų kryptis išliko ta pati – tarptautinė vadyba (international management)“, - pasakoja Guoda.

Viena aktyvi veikla vijo kitą

Guoda pasakoja į jaunimo veiklą įsitraukusi prieš maždaug 8 metus, kai prisijungė prie Lietuvos liberalaus jaunimo, o po to viena veikla sekė paskui kitą. „Pasilikti šioje srityje paskatino keli dalykai: pirmiausia, savęs tobulinimo, naujų įgūdžių įgijimo galimybės, taip pat veiklos vertė, matomas pokytis, galiausiai noras keisti aplinką būti aktyvios visuomenės dalimi“, - paaiškina Guoda.

Per Lietuvos liberalų jaunimą mergina įsitraukė į Europos liberaus jaunimo ir Pasaulinės liberalaus jaunimo federecijos veiklą. Lietuvoje ji savanoriavo Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (LiJOT), kurioje jai teko dirbti įvairiais klausimais. Galiausiai per šias tris organizacijas mergina susidūrė su Europos jaunimo forumu (EJF) – viena didžiausių jaunimo organizacijų sąjungų (šiuo metu EJF vienija 98 jaunimo organizacijas iš visos Europos). Šis forumas jungia šalių ir tarptautines nevyriausybines jaunimo organizacijas Europoje. Šio forumo tikslas - ginti jaunimo teises tarptautinėse institucijose, tokiose kaip Europos Taryba (ET) ar Jungtinės Tautos (JT).

Šioje jaunimo organizacijoje veikli mergina greitai pradėjo lipti „karjeros laiptais“ - iš pradžių ji buvo nominuota į vieną iš EJF darbo grupių – Darbo su jaunimu plėtra (angl. youth work development), vėliau buvo išrinkta į organizacijos valdybą ir nuo 2013 m. sausio 1 dienos pradės savo, kaip viceprezidentės, kadenciją. Viceprezidento funkcija organizacijoje yra daugiau politinio atstovavimo, pagalbos organizacijos prezidentui. Taip pat merginai teks daugiau dirbti su ES institucijomis, jų politiniais procesais.

Svarbu perteikti žinią, kad jauni žmonės – ES dalis

Guoda Lomanaitė

© Asmeninio archyvo nuotr.

Kai ES buvo skirta Nobelio taikos premija, pradėta ieškoti jaunų žmonių, kurie galėtų atsiimti šį apdovanojimą visos ES vardu. Pasitelkti jaunus žmones, pasak Guodos, nuspręsta dėl to, kad šiuo metu ES ypač svarbu užmegzti ryšį su jaunimu, įtraukti juos į ES veiklą.

„Aptarę šią mintį su Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovais, radome kompromisą, kaip įtraukti jaunus žmones: sutarėme, jog Europos jaunimo forumas deleguos du asmenis bei visos institucijos kartu įgyvendins trumpą konkursą jauniems žmonėms iš visos Europos ir jo metu išrinks papildomus 4 jaunus žmones iš skirtingų amžiaus kategorijų prisijungti prie delegacijos“, - pasakoja Guoda.

Pasak jos, kai gauni kvietimą į Nobelio taikos premijos įteikimo ceremoniją, lengvai netenki amo - juk tai vienas iš labiausiai gerbiamų apdovanojimų. „Sąlyginai nedidelis ratas žmonių pasaulyje yra dalyvavęs šioje ceremonijoje, tačiau svarbiau, jog ši galimybė parodo, jog mano pastangos ir aktyvi visuomeninė veikla suteikia neįtikėtinų galimybių. Ceremonijos protokolas gana griežtas, tad sakyti kalbos greičiausiai neteks, tačiau mums svarbi pati žinia, jog jauni žmonės yra svarbi ES dalis“, - sako mergina.

Šis apdovanojimas – ypač svarbus visiems europiečiams

Pasak Guodos, daugelis, išgirdę, jog apdovanojimas skirtas būtent ES, buvo nusiteikę gana skeptiškai. Tačiau, jos nuomone, įvertinus istorines perspektyvas ir principus, kuriais paremta ši sąjunga, tai gana svarus sprendimas.

„Juk ES atsirado paskatinta skirtingų šalių bendradarbiavimo, ji remiasi lygybės, laisvės, socialinės įtraukties, solidarumo principais, milijonams žmonių suteikia galimybes kurti savo gyvenimą saugioje aplinkoje. Dabartiniame politiniame krizės kontekste, šis apdovanojimas ypač svarbus tiek ES institucijoms, tiek visiems europiečiams. Tai priminimas, jog vertybės yra šios sąjungos stiprybė net ir labai finansiškai sunkiu metu“, - sako ji.

Mergina paklausta, ar pati pritaria ES vaidmeniui tarptautinėje arenoje, kuris yra dažniausiai mediatoriaus, konfliktų sprendėjo vaidmuo, Guoda atsakė, jog toks vaidmuo yra gana logiškas ir apgalvotas. „Juk siekti sutarimo ir kompromiso tarp priešiškai nusiteikusių šalių yra dažnai viena iš sunkiausių užduočių ir reikalauja tam tikros distancijos ir neutralumo“, - sako Guoda.

Sudominti ES veikla gali jaunimas

Neretai pasigirsta nuomonių, kad tai, kad vyksta ES, lietuviams nėra itin įdomu ir atrodo pernelyg tolima. Tačiau Guoda nusiteikusi optimistiškai ir yra įsitikinusi, kad yra ir tokių žmonių, kurie domisi ES veikla ir joje vykstančiais procesais.

„Visose srityse yra dalis gyventojų, žmonių, auditorijos, kuriai kažkas nėra aktualu. Lietuva ES nare tapo sąlyginai neseniai, tad dažnai dar turime susivokti, kokie mūsų šalies interesai, parodyti sąsajas tarp sprendimo aukščiausių ES lygmeniu ir jo įtakos paprasto žmogaus gyvenimui. Manau, jog artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES paskatins žmones susipažinti su šia erdve“, - sako Guoda.

Jos įsitikinimu, būtent jaunimas turi tam labai didelės įtakos, nes dažniausiai jauni žmonės pirmieji naudojasi ES teikiamomis galimybėmis: mobilumo programomis, galimybėmis studijuoti ar dirbti kitoje šalyje, savanoriauti ar atlikti stažuotę.

„Pastaruoju metu sutinku nemažai lietuvių, kurie aktyviai įsitraukia į tarptautinių jaunimo organizacijų veiklą, dirba tarptautinėse institucijose, ir svarbiausia, nori parodyti, jog Lietuva visavertė ES dalis, lietuviai tikri europiečiai, o ES nėra nutautinimo baubas“, - džiaugiasi mergina.

Anot jos, į Lietuvą ji ruošiasi grįžti, tačiau ar tai įvyks iš karto po studijų, ar šiek tiek vėliau - sunku pasakyti. „Planuoju įgyti daugiau darbinės patirties, pabūti tarptautiniame kontekste, tačiau nebūtinai šios patirtys bus susijusios su darbu ES institucijose ar nevyriausybiniame sektoriuje. Šiuo metu tyrinėju kelias gana skirtingas galimybes“, - sako Guoda.