Jis gimė 1920 m. sausio 6 d. Voveriškiuose (Šiaulių vlsč).

V. Dargužas 1940 m. baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją.


1944 metais V. Dargužas pasitraukė į Vakarus. Nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. 1945–1949 m. mokėsi Berno universitete, 1948–1949 m. jame dirbo, apgynė daktaro disertaciją „Kobalto veikimas organizme“.

Duoną užsidirbo ir materialinę gerovę susikūrė nuo 1949 metų dirbdamas veterinaru, 1957 m. įkūręs vieną moderniausių veterinarijos kliniką Thune ir jai vadovavęs iki 1995 metų. Dirbdamas Thune įsitraukė į Šveicarijos politinį gyvenimą: dešimt metų buvo miesto parlamento narys, dirbo įvairiose kantono institucijose, prekybos bendrovės „Pro Baltikum“, „Kiwani“ ir kitų visuomeninių organizacijų narys.

V. Dargužas buvo vienas iš Šveicarijos Lietuvių bendruomenės Berno skyriaus įkūrimo organizatorių, vicepirmininkas (1981–1990), pirmininkas (1991–2002), vėliau – Garbės pirmininkas. Dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje.

Domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais ir sukaupė Lietuvos ir kitų šalių XVI–XX a. vertingą kartografijos rinkinį, kurį 1983 m. padovanojo Vilniaus universitetui. Rūpinosi lietuvių išeivijos kultūros paveldo perdavimu Lietuvai, kartu su žmona Ruth – labdara pavieniams asmenims ir organizacijoms Lietuvoje ir Punsko krašte.

Už nuopelnus Lietuvai 1998 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.