aA
Emigracijai įtakos turi ekonominis sunkmetis ir nepasitenkinimas gyvenimu. Išvykus vienam šeimos nariui, pasikeičia šeimos gyvenimas. Statistika skelbia, kad išsiskiria apie 15 proc. tokių šeimų, o didelių emocinių problemų patiria ketvirtadalis vaikų, kurių tėvai išvykę.
Migracija skaldo šeimą
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pasikeičia bendravimas

Europos Sąjungos dokumentuose teigiama, kad bendrijoje turi vykti laisvas žmonių judėjimas. Tai tarytum pateisina migraciją. Galimybė laisvai judėti suteikia žmogui teisę pasirinkti geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau lemia „protų nutekėjimą“, bendruomenių mažėjimą.

Labiausiai dėl emigracijos kenčia šeima. Ieškodami geriau apmokamo darbo, uždarbiauti į svečią šalį išvyksta vienas arba net abu šeimos nariai, o savo atžalas palieka Lietuvoje. Migracija teisinama galimybe daugiau užsidirbti ir užtikrinti šeimos gerovę, tačiau likę šeimos nariai susiduria su naujais iššūkiais.

Pasak psichologių Linos Gervinskaitės ir Ingos Truskauskaitės, vaikai jautriausiai reaguoja į tėvų emigraciją. „Palikti vaikai išgyvena daug įvairių stiprių emocijų. Vieni jaučia kaltę dėl to, kad išvyksta tėtis ar mama, kiti pradeda baimintis bet kokių pokyčių ir ateities“, – teigė I.Truskauskaitė. „Aš net nekalbu apie tokias emocijas kaip liūdesys, nusiminimas, pyktis. Jis dažnai būna nukreiptas ir į tėvus, ir į aplinkinius, ir net į save“, – pridūrė psichologė.

Pedagogų teigimu, tokie vaikai mokyklose tampa sunkiai emociškai valdomi, atsiranda elgesio sutrikimų. Jie gali tapti labai apatiški arba, atvirkščiai, per daug aktyvūs. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų – pamokų nelankymas, vėlavimas į jas. „Taip atsitinka todėl, kad pasikeičia šeimos struktūra. Tenka persiskirstyti pareigas. Išvykus vienam šeimos nariui, kitam tenka daugiau atsakomybės. Pavyzdžiui, vaikas pats turi išmokti planuoti laiką: kada kelsis, kada eis miegoti, ruoš namų darbus“, – apie išgyvenamus pokyčius kalbėjo I.Truskauskaitė. Pasak jos, išvykusysis lyg eliminuojamas iš šeimos – jis nedalyvauja priimant sprendimus, nebežino, kas vyksta šeimoje. „Su problemomis susiduriama sugrįžus. Patiriamas nusivylimas dėl permainų, nes neretai pasikeičia ir poros, ir vaikų santykiai. Statistika skelbia, kad 15 procentų tokių porų ketina skirtis“, – pasakojo psichologė. 

Būtina įteisinti globą

Psichologių teigimu, išvykstantiems ar jau išvykusiems, svarbiausia yra bendrauti. „Bendravimą galime suskirstyti į tris etapus: bendravimas iki išvykstant, išvykus ir grįžus“, – teigė L.Gervinskaitė.

Pasak jos, dažnai išvykstantys tėvai slepia šį faktą nuo vaikų arba stengiasi kuo ilgiau jį nuslėpti nuo vaikų ir nuo aplinkinių. „Vaiką tėvų išvykimui reikia paruošti. Bendrauti su juo, paaiškinti jam išvykimo priežastis“, – pabrėžė psichologė.

„Svarbu apie savo išvykimą pranešti ir mokytojams, klasės auklėtojui. Pedagogams reikia palikti savo ryšių duomenis, kad jie visuomet galėtų susisiekti“, – kalbėjo L.Gervinskaitė. Dažnai tėvai vyresnius vaikus paprašo prižiūrėti gerų kaimynų, pažįstamų ar giminių. Toks sprendimas, pasak I.Truskauskaitės, taip pat neteisingas. „Geriausia laikiną globą įteisinti teisiškai – prieš išvykstant teisiškai įpareigoti asmenis rūpintis vaikais. Dabar tai ilgai neužtrunka. Pakanka tėvams su globėjais nueiti į savivaldybę ir įteisinti laikiną globą. Ji gali būti skiriama pusei metų, o vėliau ją reikėtų pratęsti“, – pasakojo I.Truskauskaitė. Ji teigia, kad laikinais globėjais geriausia rinktis panašaus amžiaus kaip tėvai artimus žmones.

Pokalbiai ne tik apie buitį

Šiuolaikinių technologijų pasaulyje palaikyti ryšį, net ir su toli esančiais artimaisiais nėra sunku. Tad tą turėtų daryti ir išvykusieji. „Bendraukite ne tik elektroniniais laiškais, bet kuo daugiau kalbėkitės. Geriausia sutarti konkretų laiką, kuriuo tėvai skambins. Tada vaikai laukia skambučio, ruošiasi jam. Jeigu negalite paskambinti, būtinai apie tai vaikams praneškite, kad jie nesijaustų pamiršti ar nereikalingi“, – patarė L.Gervinskaitė.

„Kalbėdami su vaikais, nevenkite įvairiausių temų. Šnekėkitės apie viską: kaip sekasi išvykus, su kokiomis bėdomis ar džiaugsmais susiduriate. Vaikų klausinėkite taip pat įvairiausių dalykų. Neapsiribokite vien tik paprastais klausimais apie buitį ir mokyklą“, – patarė psichologės. „Net ir išvykę svarbiausius sprendimus priimkite patys. Nepalikite to globėjams“, – pabrėžė I.Truskauskaitė.

Kai grįšite atgal į šeimą, galite sulaukti ne vien tik džiaugsmo, bet ir priešiškumo iš vaiko. „Nesistebėkite. Vaikas priprato gyventi be jūsų. Be to, dar veikia savisaugos instinktas ir baimė, kad vėl galite išvykti“, – teigė I.Truskauskaitė. „Jokiu būdu grįžę neapribokite vaiko bendravimo su globėjais. Jie jam tapo artimais žmonėmis“, – patarė L.Gervinskaitė.

„Valstiečių laikraštis“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Politologas apie Rusijos reikalavimus: tai būtų diplomatinis, strateginis, psichologinis pralaimėjimas (98)

Vertindamas padėtį prie Ukrainos ir Rusijos sienų bei Vakarų pokalbius su Kremliumi, Vilniaus...

D+Vaidas Mikaitis

Išgirdus, ką vietiniai kalba apie Baltarusijoje esančias pilis, lietuviui užvirė kraujas: jie savinasi ne tik Vytautą Didįjį, bet ir Vilnių (6)

Taip ir jaučiu kaip žmonės ima pamiršti ką tik buvusią migrantų krizę. O juk tiek tada radosi...

Du žinomiausi pandemijos asmenys Vokietijoje susikirto dėl omikron: Drosteno nuotaikos keičiasi kardinaliai (47)

Drauge su koronavirusu išgarsėjęs virusologas Christianas Drostenas optimizmu iki šiol...

Užkalnis. Prezidente, pasikabinkite vonioje Pakso portretą (255)

Kad Kremlius jau kurį laiką rezga didelius ir baisius planus, jau seniai niekas neabejoja. Net...

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Konservatorių ir Nausėdos karas dėl svarbaus posto: situacija dar labiau komplikuojasi (14)

Įtampas tarp valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos kurstantis nuolatinio Lietuvos atstovybės...

Taisyklės, kurių visada laikosi prancūzės: taip niekada nesuklysite mūvėdamos plačias kelnes

Šį savaitgalį nusprendusi apsirengti šiek tiek „prancūziškiau“, pagaliau pasidaviau...

D+Joana Balčiuvienė

Kiek pornografijos yra per daug? Specialistė paaiškino, kokios normos ribos

Žiūrėti pornografiją – normalu ar ne? Jei normalu – tai kaip dažnai? Ar tai įprasčiau...

Kritikų nurašytas Motiejūnas įjungė MVP režimą: aš krepšinį moku žaisti prakalbo ir apie žaidimą rinktinėje (6)

Ilgą laiką Donatas Motiejūnas buvo antras daugiausiai uždirbantis Lietuvos krepšininkas –...

D+ DELFI

Vyras tvirtina, kad po COVID-19 ligos jo penis susitraukė 4 centimetrais: urologai atsakė, ar tai įmanoma (1)

Bėda viena nevaikšto. Susirgti COVID-19 – menkas malonumas, tačiau vienas vyras teigia, kad po...