aA
Sulaukusi vos 23 metų rašytoja Gabija Grušaitė išleido savo debiutinį romaną „Neišsipildymas“. Vos pristačiusi jį, nusprendė parašyti dar vieną, tad nieko nelaukusi ir neatidėliodama susikrovė lagaminus ir išvyko įkvėpimo ieškoti į pasaulį. Tiksliau, į paslaptingąją Malaiziją… Kaip jai ten sekasi? Apie tai pokalbis su jauna rašytoja.
Gabija Grušaitė
© "Tiesa"

– Gabija, gyvenai Lietuvoje, Londone, o dabar – Malaizijoje. Ar galima tave pavadinti keliautoja?

– Keliavimas nėra dažnas gyvenamosios vietos keitimas, tam gali atsirasti daug skirtingų motyvų: tremtis, geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, prasta finansinė padėtis gimtojoje šalyje. Man keliavimas yra gyvenimo būdas, susijęs su pažinimu ir iššūkiu. Keliauju todėl, kad noriu geriau pažinti save.

Gyvendamas aplinkoje, kuri nėra pažįstama, savaime suprantama, turi dažniau peržengti savo vidines ribas, daugiau mokytis, atidžiau žiūrėti į pasaulį – tai padeda neužsidaryti sraigės kiaute. Mano draugas juokiasi, kad turiu priklausomybę nuo kelionių. Vis dėlto, nebloga priklausomybė, geriau nei televizorius ar krepšinis.

– Kaip manai, kurioje šalyje pasensi?

– Pasenti norėčiau Tailande arba Kuboje, arba Argentinoje. Daug tų „arba“. Spėju, kad per ilgus dešimtmečius, likusius iki mano „oficialios“ senatvės, pasaulis labai pasikeis, todėl net neįsivaizduoju, kaip viskas bus iš tiesų, bet pafantazuoti apie namą Tailando kalnuose kartais galima.

– Ar turi svajonių šalį, kurią jau esi aplankiusi, o gal dar ne, tačiau svajoji ten pagyventi ir ją pažinti.

– Svajonių šalies neturiu, bet šiuo metu labiausiai norėčiau aplankyti Japoniją ir Argentiną. Argentiną, nes dievinu Borgeso apsakymus, o Japoniją dėl filmo „Pasiklydę vertime“. Beveik visada norą keliauti skatina menas.

– Kodėl Angliją iškeitei į Malaiziją?

– Prieš atvažiuodama į Malaiziją penkerius metus gyvenau Londone. Šiame mieste prabėgo studentiškas gyvenimo etapas, o baigus universitetą norėjosi pokyčių. Londonas tapo tokia „vilkinimo“ vieta, nes supratau, kad likti ilgam čia nenoriu, todėl išvykimas kitur buvo tik laiko klausimas.

Tik atvažiavusi į Londoną pastebėjau, kad tai miestas, kurio pagrindinę gyventojų dalį sudaro žmonės nuo aštuoniolikos iki kokių penkiasdešimties – mažai kas čia gimsta, mažai kas sensta. Toks plėšrus, daug laiko „suvartojantis“ miestas, kuris tinka žmonėms, siekiantiems karjeros, bet man rašyti šita aplinka netiko. Nors kartais ilgiuosi Londono koncertų salių, parodų atidarymų ir draugų, bet Malaizija geriau atitinka dabartinį mano gyvenimo etapą – ramybė, jaukumas, bendruomenės jausmas ir gamtos grožis. Iš tiesų puiki vieta kūrybai.

– Kaip sekasi rašyti antrąją knygą?

– Antroji knyga „einasi“ puikiai, jau maždaug aiški siužeto kryptis, knygos pavadinimas, bet datos, kada romanas pasirodys knygynuose, dar pasakyti negaliu. Daug kas nenuspėjama, dažnai baigus apmatus norisi daug ką keisti. Būtent todėl pirmąją knygą rašiau ketverius metus.

– Pirmoji knyga parašyta ir išleista Londone, antroji – Malaizijoje... Ar sieji knygų rašymą su gyvenimu skirtingose šalyse?

- Studijuoti į Londoną išvažiavau devyniolikos, taigi, galima sakyti, kad visą savo sąmoningą gyvenimą praleidau užsienyje, bet didelės tiek pirmosios, tiek antrosios knygos dalys buvo parašytos Lietuvoje per atostogas. Nesieju kūrybos su gyvenimu svetur, bet sieju įkvėpimą su iššūkiais, laisve ir pažinimu, kurį man šiuo metu atspindi keliavimas.

– Ar esi Lietuvos patriotė?

- Patriotas man labai svetimas ir nepriimtinas žodis, kurio potekstė nenorom siejasi su provincialumu. Ypač tai aktualu dabar, kai šalyje nacionalizmas pasiekė ekstremalias marazmo ribas, ir vadinamieji patriotai visus pradėjo skirstyti į mylinčius Lietuvą ir išdavikus. Juokinga ir graudu, nes pilietybė ir tautybė nėra meilės ar nemeilė klausimas, o veiksmo, įsipareigojimo ir atsakomybės. Mano santykis su Lietuva tuo ir paremtas, kalbu ir rašau lietuviškai, keliaudama žinau, kad savo elgesiu atstovauju savo šaliai, ją reprezentuoju žmonėms, kurie niekada anksčiau nėra girdėję apie tokią valstybę. Ir žinau, kad atstovauju gerai. Tautybė man yra nei daugiau, nei mažiau – mano asmens dalis.

–Turbūt Malaizija ir Lietuva skiriasi kaip diena nuo nakties?

– Taip, Malaizija labai skiriasi nuo Lietuvos – tiek klimatu, tiek dydžiu, tiek religine pasaulėjauta (Malaizija yra musulmoniška šalis – red.). Stebėdama vidines Malaizijos problemas daug supratau apie Lietuvoje daromas klaidas. Tarkim, Malaizijoje gyvena gana didelė indų ir kinų grupė, kuri yra diskriminuojama musulmoniškos daugumos naudai.

Jie net turi tokį įstatymą, kad etniniam malėjui nuo gimimo priklauso privilegijų paketas – nuolaida nekilnojamajam turtui, vieta universitete, parama nedarbingumo atveju, o kinui ar indui nepriklauso, nors ten jų gyvena jau kokia aštunta karta. Šis įstatymas labai kenkia šaliai, ir pačiai privilegijuotai daugumai, kuri kažkodėl (galbūt iš išlepimo) nenori tiek daug dirbti ir stengtis kaip kiti.

Paradoksalu, bet kinai vis tiek sudaro turtingiausią visuomenės dalį, tačiau jausdamiesi ne visai malaiziečiais jie dažnai išvyksta, ir Malaizija kenčia dėl labai didelio protų nutekėjimo. Nors ir ne tokiais dideliais mastais, bet situacija man primena lietuvių ir etninių lenkų rietynes, kurios, tikiuosi, bus išspręstos atsižvelgiant į abiejų grupių interesus, nes nenorėčiau, kad mūsų šalis padėtų tokius pamatus rasizmui, kaip Malaizijoje.

Kitas dalykas, kurio, manau, būtų galima pasimokyti iš Malaizijos, tai palankios sąlygos smulkiajam verslui, kuris sukuria stiprią viduriniąją klasę su didele perkamąja galia, todėl net didžioji krizė nesustabdė Malaizijos ekonomikos kilimo.

– Ar tau, kaip lietuvei, nesudėtinga gyventi kitą religiją išpažįstančioje šalyje?

– Ne. Net gyvendama Lietuvoje sukiojausi tarp kitą religiją išpažįstančių žmonių, nes nesu krikščionė. Man netrukdo žmonės, kurie gyvenimą mato kitaip nei aš.

– Norėtum grįžti gyventi į tėvynę?

– Šiuo metu visiškai nežinau savo tolimesnių planų, būtų kvaila teigti, kad nepakeisiu savo nuomonės po poros metų, todėl grįžimo į Lietuvą klausimas lieka atviras, bet be atsakymo. Turbūt taip pat, kaip daugeliui kitų pasaulio lietuvių.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sunku tuo ir patikėti: Seimas vienu klausimu sutaria bene vieningai atnaujinta 16.17 (62)

Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seime pateikė Notariato įstatymo ir...

Žiauri avarija Trakuose: nuo viaduko nukrito „Toyota“, baisiai sumaitotame automobilyje žuvo žmogus (37)

Antradienį, 14.40 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Įtariamieji Skripalių apnuodijimu pripasakojo tiek neįtikėtinų dalykų, kad Rusijai teko skubiai reaguoti (172)

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pamėgino diskredituoti nepriklausomą tyrėjų konsorciumą...

Gražulis apie Žmogaus teisių komitetą: jei manęs prašys, aš nesitrauksiu (24)

„Esu tinkamas dirbti Žmogaus teisių komitete“, – sako Seimo narys Petras Gražulis, nors net...

Rusija širsta dėl numušto lėktuvo, grasina imtis atsakomųjų veiksmų pasisakė ir Putinas (223)

Dėl incidento, per kurį virš Sirijos buvo numuštas Rusijos lėktuvas , Rusija antradienį...

DELFI TV Gyvai eteryje – „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza (1)

DELFI TV Gyvai konferencijoje antradienį, 16 valandą 30 minučių, viešės Vilniaus „Ryto“...

Kasmetės mugės Vilniuje lankytojai laimikius tempia maišais: tą patį daiktą čia įsigijo dešimt kartų pigiau

Vilniaus „Gariūnų“ verslo centre šurmuliuoja kasmetė „ Mamų mugė “. Šiandien...

LRT tyrimo komisija artėja prie išvadų: VPT nustatė rimtų pažeidimų papildyta (28)

Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius pažeidimus dėl LRT vykdyto robotizuotų kamerų vežimėlių...

Naujausia „Sodros“ analizė: kokią darbo užmokesčio dalį sudarys pensija ateityje (98)

Senatvės pensijos yra mažos, ir tikimybė, kad darbo užmokesčio ir pensijų santykis stipriai...

Tefloniniai indai – baubas ar visgi nepakeičiami pagalbininkai virtuvėje? (2)

Neprikepantys indai yra puikus išradimas – gaminant sunaudojama mažiau riebalų, o išplauti...