Pritrūko reklamos?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė I. Degutienė užsienyje surinko 39,24 proc. balsų ir stipriai atsiplėšė nuo antroje vietoje likusios J. Vidugirienės, už kurią balsavo 9,83 proc. rinkėjų.
Nors emigrantai kritikuoja I. Degutienę dėl esą per menko dėmesio išeivijai, jie pademonstravo kur kas daugiau simpatijų konservatorei nei Naujamiesčio apygardos rinkėjai apskritai (čia parlamentarė surinko 32,31 proc. balsų ir taip pat yra pirma). Už J. Vidugirienę balsavo 5,91 proc. šios apygardos rinkėjų ir ji liko penkta.
Pagal balsavimo daugiamandatėje apygardoje rezultatus J. Vidugirienė partijos kandidatų sąraše atsidūrė 15-oje vietoje, todėl jai net teoriškai būtų sunku nelengva į Seimą. Mat Liberalų sąjūdis geriausiu atveju antrame ture dar gali iškovoti 9 mandatus, taigi Airijoje gyvenanti lietuvė atsidurtų per plauką nuo parlamentarės pareigų. Tačiau liberalai turėtų ne tik laimėti visus rinkimus vienmandatėse apygardose, bet ir įkalbėti vieną iš aukščiau atsidūrusių kandidatų atsisakyti mandato.
Pati J. Vidugirienė teigė net nenumananti, kodėl išeiviai kur kas mieliau rinkosi iš esmės tik Lietuvoje dirbančią politikę, o ne savo pačių atstovę, kuri ne tik teoriškai žino emigrantų problemas: „Gal užtenka tik kartą per metus parašyti kalėdinį sveikinimą...“
Pašnekovė DELFI tikino, jog dalyvauti rinkimuose, „atverti langą ir parodyti kitiems, kad Seimas nėra skirtas tik išrinktiesiems“, vertėjo. Ji vylėsi, kad tai paskatins užsienio lietuvius aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime.
J. Vidugirienė neatmeta galimybės mėginti laimę po ketverių metų. „Tai priklausys nuo daugelio dalykų. Jei papulsiu į gerą grupę, pradėsiu dainuoti, gal pasidarysiu įžymi“, - ironizavo ji, omenyje turėdama Tautos prisikėlimo partijos sėkmę.
Lietuvos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Vygaudo Ušacko manymu, J. Vidugirienei pasirodyti sėkmingiau sutrukdė nepakankamai gerai apgalvota kampanija. „Jos beveik niekas nežino. Liberalai turėjo gerą kortą, bet per vėlai ją išmetė. Reikėjo apie tokį ėjimą pradėti kalbėti prieš metus. Vien tam, kad per visą šalį surinktume 2 tūkst. balsuojančiųjų, mes dirbome pusę metų, - kalbėjo diplomatas. – Ir dar tas lietuviškas egoizmas – žmonės pavydi, nekenčia, nenori. Kai kurie tiesiog ragino už ją nebalsuoti“.
Pasak ambasadoriaus, norint laimėti reikia nemažai įdirbio: „Kad gautum balsą, nepakanka turėti vizitinę kortelę su užrašu, kad gyveni Britanijoje ar Airijoje“. Jo manymu, I. Degutienė sulaukė didelio palaikymo, kadangi nemažai žmonių iš Lietuvos išvyko prieš keletą metų, kai ji dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministre, taigi atsimena ją kaip besirūpinančią socialine gerove.
Atominės jėgainės darbą nori pratęsti tik 81 proc.
Trečias tarp kandidatų pagal balsavimo užsienyje rezultatus liko finansų ministras socdemas Rimantas Šadžius (8,92 proc.), toliau rikiuojasi Seimo narys liberalcentristas Vytautas Bogušis (8,03 proc.), partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Andrius Mazuronis (7,23 proc.), Tautos prisikėlimo partijos narė Raimonda Daunienė (6,88 proc.), ūkio ministas „valstietis“ Vytas Navickas (5,05 proc.).
VRK turimais duomenimis, Airijos lietuviai dažniausiai rinkosi Arūno Valinsko vadovaujamą Tautos prisikėlimo partiją, kuri aplenkė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir Liberalų sąjūdį.
Belgijoje daugiausiai simpatijų sulaukė TS-LKD, liberalai ir socialdemokratai, Rusijoje – taip pat konservatoriai, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei socdemai.
Didžiojoje Britanijoje 27,4 proc. balsų surinko TS-LKD, 20,6 proc. – Tautos prisikėlimo partija, 8,9 proc. balsų - Liberalų sąjūdis, 8,3 proc. – Liberalų ir centro sąjunga. Čia ryškia, nors ir ne tokia didele kaip užsienyje apskritai, persvara nugalėjo I. Degutienė (30,9 proc. balsų), 17,1 proc. žmonių balsavo už R. Daunienę, 9,4 proc. – už V. Bogušį, 8 proc. – už J. Vidugirienę.
Referendume už Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą pasisakė 80,8 proc. iš balsavusių žmonių.
Visi iš užsiregistravusiųjų balsavo Armėnijoje (10 rinkėjų), Rumunijoje (13 rinkėjų), Slovėnijoje (11 rinkėjų), Urugvajuje (15 rinkėjų), Indijoje (6 rinkėjai), Klivlende (45 rinkėjai), Sietle (15 rinkėjų).
Siūlo naikinti biurokratiją rinkimų įstatymuose
Jungtinėje Karalystėje, kur buvo įrengti net septyni balsavimo punktai, dalyvauti rinkimuose užsiregistravo 3 561 rinkėjas, balsuoti atvyko 1 948 (54,7 proc.). 2004 m. rinkėjų sąraše buvo 1125 rinkėjai, balsavo 660 (58,67 proc.). Referendume dėl narystės Europos Sąjungoje dalyvavo 2 179 iš 2 424 užsiregistravusių rinkėjų (89,98 proc.).
Čia paštu balsavo 672 rinkėjai. Tikimasi, kad iki spalio 16 d., kai ambasadą turi pasiekti paskutinieji rinkimų biuleteniai, šis skaičius gali padidėti maždaug 200.
Ambasada Didžiojoje Britanijoje ragina Lietuvos piliečius dar aktyviau registruotis ir balsuoti antrame Seimo rinkimų ture, kuris vyks spalio 26 d. Užsiregistravę ir pažymėję, kad nori balsuoti paštu, žmonės biuletenius gaus nurodytu adresu. Šis balsavimas vyks tik ambasadoje (84 Gloucester Place, London, W1U 6AU) sekmadienį, spalio 26 d., 8-18 val.
V. Ušackas džiaugėsi, kad balsuotojų skaičių, lyginant su praėjusiais rinkimais, pavyko padidinti keturis, o gal net penkis kartus. Jo manymu, nuo dar aktyvesnio dalyvavimo žmones sulaiko įvairūs formalumai.
„Mūsų balsavimas yra anachronizmas. Britai stebėjosi ne tik pamatę tiek daug balsuojančio jaunimo, bet ir didžiulį biurokratizmą. Bet kuris britas gali balsuoti tik pasakęs vardą ir pavardę. Mes esame visiški apsidraudėliai – bijome, kad tik kas neatsitiktų, - piktinosi ambasadorius. – Pavyzdžiui, rinkėjų sąrašų sudarymas – jei ne studentai ir kiti savanoriai, nebūtume sudarę 3,5 tūkst. žmonių sąrašo. Visą informaciją būtina tikrinti su Lietuva“.
Jis siūlė politikams galvoti, kaip palengvinti balsavimą: „Reikia leisti Lietuvos piliečiui balsuoti, jei jis ateina su pasu ar asmens tapatybės kortele. Kam pildyti tuos dokumentus, rašyti paso numerį, asmens kodą, adresą. Tai yra taip privatu, todėl atbaido. Žmonės ką tik pabėgę iš represinės visuomenės, bet su nesąmoningais klausimais į ją sugrįžta“.
Nors nemažai išeivių sako, kad rinkėjų aktyvumą padidintų balsavimas internetu, V. Ušackas sutiko, kad įtarumas dėl nepakankamo saugumo gali būti pagrįstas. Pavyzdžiui, dėl to susirūpinę britai elektroninio balsavimo atsisakė.