„Tiesa” domėjosi, kiek gali kainuoti „pigesnė” kelionė namo ir kaip nepakliūti į vežėjų pinkles.
20-etė Kristina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) namo į Kretingą prieš keletą savaičių skrido ne lėktuvu, o sėdo į pigesnį mikroautobusą.
„Sugalvojom, kad reikia greitai grįžti, bet lėktuvo bilietai buvo labai brangūs – 150 svarų. Už mikriuką teprašė – 70-ies,” – sakė su drauge į Lietuvą skubėjusi mergina.
Tačiau pigi kelionė virto tokiu košmaru, kad kalbėdama apie ją mergina prisistatyti tikruoju savo vardu pabijojo. „Neaiškus man tas vairuotojas, aš tokio žmogaus prisibijau“, – atviravo keliauninkė.
„Atvažiavus autobusiukui, mes su drauge gavom lengvą šoką. Nemoku paaiškinti, kokio senumo tas autobusiukas – Lietuvoje gal tokie tarp miestų tik bevažiuoja, – pasakojo Krisitina. – Bet vairuotojas sakė nekreipti dėmesio, nes esą gerai rieda.“
Kadangi merginos ir anksčiau naudodavosi tokių vežėjų paslaugomis ir niekada nekilo problemų, į autobusiuką įsėdo.
„Kai įlipom į vidų, iš viso buvo tragedija – sėdynės nesilaiko, atsisėdi gale, užsidedi kojas ant priekinės sėdynės, ji iškart taip ir nulinksta, visiškai nesifiksuoja. Jei žmogus atsisėda prieš tave, tau užspaudžia kojas“, – pigesnės kelionės įspūdžiais dalijosi mergina.
Be to, vairuotojas su keleiviais irgi nesiskaitė.
„Vairuotojas rūkė kas penkias minutes, visi pelenai krito ant mūsų. Paprašiau, kad uždarytų langą, nes visą naktį ir dieną jis važiavo su atidarytu, o jis rėžė: „Tu ką, nori, kad aš užmigčiau?“ – pasakojo Kristina.
Kankinosi dvi paras
Nors paprastai kelionė iš Anglijos į Lietuvą, anot lietuvaitės, trunka apie 20-22 val., merginų išvyka iki namų šįkart užsitęsė apie 42-43 valandas.
„Čia viskas dėl keistų jo sustojimų: nori, sustoja tris, nori – dvi valandas. Lenkijoje, pavyzdžiui, paliko mus ir išvažiavo kažkur, berods, keturioms valandos. Grįžo visas smirdintis degalais“, – Kristina įtarė, kad vairuotojas išskubėjo įsipilti pigesnių degalų.
Jis esą keletui valandų keleivius paliko bent kartą Vokietijoje ir mažiausiai tris kartus – Lenkijoje.
„Buvom Lenkijoje, sustojom į tualetą ir degalinėje nusipirkome po dešrainį. Vairuotojas liepė nevalgyti, nes esą stosime Lietuvoje tam. Mes ir taip jau pervargusios, kelionė išsitęsusi, tik namo norėjom, o jis sako: „Man neįdomu, čia tokia tradicija – visą laiką stojam ten pavalgyt“, – piktinosi keleivė.
Bijo skųstis
Ją nustebino ir tai, kad tokį didelį atstumą visą laiką vairavo tik tas pats vienas vairuotojas. Jis esą nusnausti keletui valandų buvo sustojęs tik kartą.
Be to, Lenkijoje į autobusiuką, kuriame buvo ir siuntos, ir dar keturi keleiviai, vyras paėmė ir dar keturis žmones, kuriems Lenkijoje sugedo automobilis.
„Jis tuos pinigus sau į kišenę pasiėmė už juos, o mūsų net nepaklausė, ar netrukdys mums papildomi žmonės. Gavau taip miegoti, kad mane vyrai spaudė iš visų pusių, vienas užmigo ant kojų, kitas – ant peties“, – nemaloniais kelionės įspūdžiais dalinosi mergina.
Nors paprastai už kelionę susimokama Lietuvoje, pinigines šiam vairuotojui keleivės turėjo atverti dar nė neišvykusios iš Anglijos.
„Sutikom, nes jo bijojom. Jis stambus, visą laiką keikėsi – visiškai nesiskaitė su klientais. Praktiškai bijojau ką ir pasakyti“, – paaiškino keleivė.
„Ne tiek tų pinigų gaila, kiek sveikatos, nes mano draugei tikrai blogai buvo po kelionės, – „Tiesai“ sakė Kristina. – Jai buvo trūkę kojos raiščiai, o čia ji neturėjo nei kur jos padėti – ir ji, ir kiti keleiviai važiavo kaip kokie kaliniai…”
Dingo siuntinys
Kitas „Tiesos” herojus vadinamųjų vežėjų paslaugomis prieš trejus metus naudojosi į namus siuntiniui išsiųsti.
28-erių Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) į Lietuvą per tą pačią įmonę išsiuntė dvi siuntas: vienoje buvo vaikiški drabužėliai, kitoje – brangūs dizainerių drabužiai ir mobilusis telefonas.
„Ir išėjo taip, kad tas siuntinys su vaikiškais rūbeliais atvažiavo, o tas, kur su brangesniais drabužiais – dingo. Brangus siuntinys buvo apie 4000 svarų vertės“, – sakė Tomas.
Tuomet vos atvykęs į Angliją vyras pasakojo dirbęs labdaros organizacijoje, kur per pusmetį prikaupė geresnių drabužių ir siuntė juos į Lietuvą.
„Iš pradžių jie man sakė, kad netyčia mano siuntinį paliko Anglijoje. Sakė, važiuos kitu reisu ir nuveš. Po savaitės jau sakė, kad, atseit, siuntinį rado kažkur Lietuvoje ir kai rinks visus siuntinius, tada ir maniškį parveš. Taip tęsėsi gal kokį mėnesį, kol jie galiausiai prisipažino, kad mano siuntinys dingo. Turbūt kažkas kitas žmogus paėmė mano siųstą tašę“, – pasakojo vyras.
Pinigų laukė mėnesį
Už prarastą siuntinį Tomas įmonės paprašė kompensacijos, šioji dosniai pažadėjo už savo klaidą sumokėti 1000 svarų.
Derybos dėl pinigų grąžinimo užtruko dar vieną mėnesį.
„Grasinau, kad jei nebus pinigų, bus problemų, nes su jais neįmanoma buvo susikalbėti. Skambini – nekelia, arba pakelia, bet nekalba“, – pasakojo Tomas.
Galiausiai atgavęs pinigus, vyras apstulbo.
„Nors pirma žadėjo tūkstantį, man atvežė ir padavė tik penkis šimtus svarų. Pasakė, kad čia daugiausiai, kiek jie gali duoti, nes nežino, kas iš tikro buvo siuntiny“, – sakė Tomas.
Vyriškis prisipažino, kad siųstiems drabužiams tikrai neišleido 4 tūkst. svarų – tokia esą buvo jų rinkos vertė.
„Įdomiai čia viskas išėjo, nes abu siuntiniai buvo išsiųsti tuo pačiu adresu ir vienas tikslą pasiekė, o kitas – dingo. Įtariu, kad kažkas iš vežėjų bus pasiėmęs, nes žinau, kad jie siunčiamus siuntinius tikrina – gal pamatė, kad brangesni daiktai? Juk jiems tai apsimoka – man sumokėjo penkis šimtus tik, o juk viso paketo vertė buvo gerokai didesnė“ – sielojosi vyras.
Brangi kelionė
Vasaros viduryje, kai kone kas antras tautietis traukia bent keletui dienų pailsėti į Lietuvą, lietuvių forumai socialiniuose tinkluose net mirga nuo panašių į Kristinos ir Tomo skundų dėl vežėjų.
Vasarą kelionė žeme į tėvynę gali būti bene tris kartus pigesnė. Pavyzdžiui, jei staiga norėtumėte į Lietuvą grįžti rugpjūčio 24-31 dienomis, „Ryanair” namo ir atgal į Londoną parskraidintų už maždaug 224 svarus, „Wizzair” – už 164, o SAS, priklausomai nuo skrydžio laiko – už 167 – 200 svarus. Į kainą dar neįskaičiuoti papildomi didesnio bagažo mokesčiai.
Tuo metu už maždaug paros dardėjimą „mikriuku“ sumokėtumėte apie 70 svarų.
„Yra labai daug norinčių važiuoti greitai ir dar pigiai – taip jie ir įkliūna į tokių vaikinų rankas, kurie nesąžiningai dirba ir siekia vieno tikslo – gauti pelno sau, o keleivis yra visiškai nevertinamas“, – „Tiesai” sakė Lietuvos Valstybinės transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinkas.
Inspekcija gauna ne vieną skundą dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos, apie kurią „Tiesai“ pasakojo pašnekovė Kristina, tačiau institucijos mažai ką gali padaryti, mat didžioji dalis iš Anglijos ar kitur į Lietuvą vykstančių „mikruškininkų”, anot specialisto, dirba neteisėtai.
„Lietuvoje yra įmonių, kurios surenka užsakymus ir teikia reklamą apie kelionės maršrutus, bet jie patys keleivių neveža. Yra vairuotojai, su kuriais įmonės kontaktuoja ir keleivius jie jau veža kaip fiziniai asmenys“, – sakė R. Vilčinskas.
Tai reiškia, kad dažniausiai internete susiradę įmonės skelbimą ir užsirezervavę vietą autobusiuke, į Lietuvą važiuosite ne su oficialiu vežėju, kuriam taikoma atsakomybė, bet – su vairuotoju Jonu ar Petru. Tai – tas pats, lyg jus namo vežtų draugas, kuriam šiek tiek sumokėtumėte už kurą.
„Jei žmogus veža keleivius su lengvuoju automobiliu, jis turi turėti keleivių vežimo lapą ir būti sudaręs sutartį su keleiviais dėl jų vežimo ne iš punkto A į B, bet į konferenciją, susirinkimą, seminarą. Minimi vežėjai naudojasi tokiu reglamentavimu ir veža žmones jau iš punkto A į punktą B“, – nelegalių vežėjų gudrybes paaiškino R. Vilčinskas.
Anot jo, nustačiusi tokius pažeidimus, inspekcija vežėją tegali nubausti maksimalia 140 eurų bauda.
„Tokiems asmenims laikytis vairavimo poilsio režimo nereikia, nes jokių reikalavimų jiems nėra. Fizinis asmuo važiuoja tiek, kiek jam reikia ar norisi – reikalavimų, kad jis po 9 valandų privalo sustoti pailsėti – nėra“, – konstatavo transporto ekspertas.
Jis pabrėžė, kad keleiviai turėtų pagalvoti ir apie galimas avarijas – kas kam mokės kompensacijas, jei autobusiukų vairuotojai savo keleivių ir jų turto dažniausiai nedraudžia?
„Paklausa yra didelė, žmonės nevertina savo gyvybės, nesirūpina savo sveikata, jie mato šiandieninę trumpalaikę naudą – sutaupytus 5, 10, 15 eurus“, – reziumavo R. Vilčinskas.