Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupei priklausanti Laima Liucija Andrikienė per EP posėdžius kalba arba lietuviškai, arba angliškai. Ispanijos pirmininkavimo ES metu ji yra pasakiusi kelias kalbas ir ispaniškai.

L. L. Andrikienė teigia esanti patenkinta vertimų kokybe, tačiau vertėjai taip pat žmonės – pasitaiko, kad ir jie suklysta.

„Apmaudu buvo, kai praėjusių metų gruodžio 15 d. EP plenariniame posėdyje pristatinėjau mano parengtą EP metinį pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje.

Tame posėdyje ES Tarybai atstovavo aukštoji įgaliotinė baronienė Catherine Ashton, vyko svarbiausia metų pabaigos diskusija apie žmogaus teises. Kalbėjau lietuviškai, bet vertimo kokybė buvo prasta: mano minėta JT Žmogaus teisių taryba vertėjų dėka virto Europos Taryba ir panašiai“, - prisimena EP narė.

Todėl diskusijos pabaigoje L. L. Andrikienei teko atsiprašyti dėl vertimo ir pažadėti savo kalbos anglišką versiją visiems išsiųsti elektroniniu paštu. Visgi, pasak L. L. Andrikienės, vien lietuvių kalbos EP tikrai nepakanka. Čia būtinas ir net privalomas anglų kalbos mokėjimas - jei posėdyje nėra vertimo, kalbama angliškai.

L.Donskis: lietuvių kalba būtina tiek politiškai, tiek simboliškai

Europarlamentaras Leonidas Donskis dažniausiai EP kalba anglų kalba, kuria kalba ir rašo visiškai laisvai. Be to, sako L. Donskis, anglų kalba pati svarbiausia ir plačiausiai vartojama tiek bendrosiose diskusijose politinėse grupėse ir komitetuose, tiek neformaliame bendravime, kuris parlamentiniam darbui ne mažiau svarbus.

„Kartas nuo karto kalbu ir lietuvių kalba, nes tai svarbu siunčiant politinę žinią apie valstybės aktyvumą ir poziciją vienu ar kitu ES svarbiu klausimu. Kada jaučiu, jog ginu savo paties poziciją, renkuosi anglų kalbą, kad nebūtų vertimo netikslumų arba prarastų niuansų. Bet jei aš jaučiu, kad atstovauju Lietuvai svarbiu ES klausimu, tada renkuosi gimtąją kalbą. Lietuvių kalba EP, kad ir rečiau vartojama, yra būtina tiek politiškai, tiek simboliškai. Ji nuolat primena, kad Lietuva yra tvirta ir neatsiejama ES dalis“, - DELFI sakė L. Donskis.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys vertimu į lietuvių kalbą nesinaudoja. L. Donskis dažniausiai renkasi anglišką vertimą iš ispanų, portugalų ir kitų Europos kalbų, kuriomis nekalba.

ES tapo garantu, kad lietuvių kalba neišnyks?

„Užuot įvardinę kalbai svarbius tikruosius dalykus, emocingai kalbame apie grėsmes, bet ne visada viską darome, kad kalba sėkmingai plėtotųsi čia, Lietuvoje“, - paklausta apie lietuvių kalbos vietą ES, sako Lietuvių kalbos instituto (LKI) direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė.

Pasak J. Zabarskaitės, didžiulis dalykas, kad lietuvių kalba – oficiali ES kalba. ES erdvėje lietuvių
kalba gyvuoja kaip teisinė, kanceliarinė, o ne šnekamoji kalba. Tai LKI direktorė laiko vienu garantų, kad mūsų kalba neišnyks.

„Mums, lietuviams, kaip mažos kalbos atstovams, ES daugiakalbystės ir kultūrų įvairovės idėja labai palanki. Mes ją galime labai sėkmingai panaudoti savo kalbos, kultūros sklaidai, populiarinimui“, - kalbėjo J. Zabarskaitė.

Ji siūlo apsidaryti ir savo kieme - taip ir nesukaupėme jokių karaimų kalbos išteklių, tekstų paveldo. „Mes, patys lietuviai, turėtume jaustis atsakingi už šalia mūsų gyvenančias tautas, už mažumų kalbas, kuriomis kalba Lietuvoje gyvenantys kaimynai, mūsų piliečiai, tačiau kažkodėl neapsižiūrime“, - pastebi J. Zabarskaitė.

Pasak J. Zabarskaitės, lietuvių kalba, palaikoma ES, skleidžiasi lygioje didžiųjų kalbų gretoje.

Vertėjų patarimas: geriau kalbėkite gimtąja kalba

Europos Komisijos (EK) vertimo raštu padalinio atstovas Vilniuje Jonas Morkus teigia, kad 1904 m. atgavus spaudos laisvę, atsirado sąlygos puoselėti lietuvių kaip modernios tautos kalbą, o 2004 m. lietuvių kalba įgijo naujų galimybių tapdama oficialia ES kalba.

„Paklausti, kuo lietuvių kalba ypatinga, giriamės jos senoviškumu. Tačiau dabar perspektyvu akcentuoti ir tarptautinį lietuvių kalbos statusą: kol ES teisės projekto nėra lietuvių ar kita oficialiąja kalba, jis nesvarstomas. Lietuviškai nepaskelbtas ES teisės aktas negalioja, taigi tarptautinė organizacija faktiškai negali veikti be lietuvių kalbos“, - sakė J. Morkus.

Pašnekovo nuomone, galimybė vartoti lietuvių kalbą ES šalių atstovų susitikimuose ir EP posėdžiuose ne tik naudinga praktiškai, bet ir prasminga kalbai puoselėti. Be to, prabildami lietuviškai kalbėtojai gali tiksliau išsakyti šalies ar atstovaujamų piliečių poziciją.

„Vertėjai žodžiu, kuriems tenka versti kalbančiuosius ne gimtąja kalba, įspėja: „geriau kalbėkite savąja kalba, nes dažnai tik įsivaizduojate, kad mokate svetimą“, - pasakojo J. Morkus.

Lietuviškai klausi – lietuviškai ir atsakys

6-to dešimtmečio pabaigoje Europos bendrijos institucijose buvo kalbama tik keturiomis kalbomis. Šiuo metu ES vartojamos 23 oficialiosios kalbos. Kadangi tekstai kiekviena kalba gali būti verčiami į kitas 22 kalbas, galimos daugiau kaip 506 kalbų kombinacijos.

Dėl laiko stokos ir biudžeto apribojimų į visas kalbas išverčiama palyginti nedaug darbo dokumentų. EK paprastai vartojamos trys procedūrinės kalbos: anglų, prancūzų ir vokiečių, o EP teikia vertimus į įvairias kalbas, priklausomai nuo jo narių poreikių.

Visi EP dokumentai skelbiami visomis ES oficialiosiomis kalbomis, o kiekvienas EP narys turi teisę reikšti mintis savo pasirinkta oficialiąja kalba. Visiems ES piliečiams turi būti suteikta galimybė gauti jiems tiesiogiai svarbius teisės aktus jų valstybine kalba.
Europos piliečiams turi būti užtikrinama galimybė stebėti EP darbą, užduoti klausimus ir gauti atsakymus savo kalba.

Siekiama, kad kiekvienas europietis, be gimtosios, mokėtų dar bent dvi kalbas.

Įdomu tai, kad didžiausias EP yra Vertimų raštu direktoratas – jam priklauso daugiau kaip ketvirtadalis visų darbuotojų. Apskritai daugiakalbystės srityje dirba 28 proc. EP darbuotojų.