„Tiesa“ aiškinosi, kas lėmė tokį pokytį Jungtinės Karalystės lietuvių pramogų sektoriuje.

Lietuvoje atliktos apklausos duomenys parodė, jog vidutinis lietuvis pramogoms kas mėnesį išleidžia apie šimtą litų. Vidutinis Didžiosios Britanijos gyventojas tam pačiam tikslui atsideda mažiausiai du šimtus svarų sterlingų. Londone jau penktus metus skaičiuojančios Emilijos J. žurnalistai klausė, kiek jos šeima išleidžia pramogoms ir kaip dažnai lankosi lietuviškuose renginiuose.

Merginos teigimu, ji stengiasi apsilankyti visuose Londone rengiamuose lietuviškuose renginiuose: „Deja, ne visada tai įmanoma. Pamenu, pernai vieną savaitgalį vyko net keturi ar penki lietuvių renginiai, tad išsirinkau koncertą, juose visad būna smagu, nors, jei būčiau galėjusi, būčiau apsilankiusi visur.“

Emilija įsitikinusi, kad pastarųjų metų renginių bumas prasidėjo išaugus paklausai bei Didžiojoje Britanijoje atsiradus daugiau profesionalių lietuviškų renginių organizatorių.

„Prieš ketverius metus lietuvių koncertai vykdavo retai ir nedidelėse patalpose, kuriose netilpdavo visi norintys. Laikui bėgant lietuviai akivaizdžiai išdrįso prisiimti atsakomybę už didesnių piniginių įnašų reikalaujančias sales bei organizuoti renginius orientuodamiesi į konkretų klausytoją, pagal kurį ir pasirenkamos patalpos“, – samprotavo londonietė.

Kasmetinius kalėdinius spektaklius bei pavasarinius lietuviškų filmų vakarus organizuojanti „Tiesos“ atstovė, kalbėdama apie renginių įvairovę, pritarė Emilijai: „Surengti lietuvišką vakarėlį tikrai nėra paprasta. Kyla pačių įvairiausių nesklandumų, tačiau didžiausia problema ta, kad sunku prisikviesti žiūrovą. Į bet kokį renginį lietuviai nebesirenka taip gausiai, kaip anksčiau, matyt, tam didelės įtakos turėjo pačių renginių gausa.“

Pelno skirtumas nedidelis

Pirmoji Lietuvos muzikantė, surengusi grandiozinį turą po Europą, Džordana Butkutė, prieš metus apkeliavo daugybę lietuvių bendruomenių. Lietuviškos estrados žvaigždė koncertavo mažose salėse bei klubuose. Į jos koncertus bilietai buvo išgraibstomi per keletą dienų, tad kai kuriuose miestuose buvo surengti net keli pasirodymai.

Prieš koncertą Londone paklausta, kodėl koncertuoja mažose patalpose bei tokioje galybėje miestų, o ne surengia vieną didelį pasirodymą, Džordana teigė norėjusi aplankyti kuo daugiau lietuvių bendruomenių. „Toli gražu ne kiekvienas emigravęs lietuvis gali atvykti į didelį miestą vien dėl koncerto, tad pasirodžiau tiek vietų, kiek galėjau aš ir Elegijus (atlikėjos vyras ir vadybininkas – aut. past.). Londone mano koncertas sulaukė didžiulio pasisekimo, tad grįžau dar kartą ir nesuklydau“, – sakė ji.

„Tiesos“ renginių organizatorės nuomone, Londonas, galima sakyti, jau tapęs trečiuoju pagal dydį Lietuvos miestu, tad natūralu, jog lietuvių atlikėjai dažnai lankosi Jungtinėje Karalystėje. Organizatorės manymu, atlikėjų honorarai taip pat didesni nei Lietuvoje, tad, pasvėrus visus argumentus, scenos žvaigždėms verta aplankyti emigrantus.

Kalbėdama apie uždarbį D. Butkutė paneigė plačiai sklandančius gandus apie didžiulę sumą pinigų, kurią jiedu su vyru uždirbo ture: „Jei skaičiuočiau gryną pelną už koncertus, šis gandas būtų teisingas ir gal kiek sumenkintas, tačiau nemaža dalis mūsų pelno skirta turo organizavimui. Visas išlaidas padengėme patys iš savo uždarbio.“

Londone tris kartus koncertavęs Marijonas Mikutavičius pritarė Džordanai: „Tiksliai negaliu įvardyti pelno skirtumo, tačiau koncertuodamas Lietuvoje uždirbu daugiau. Kartais koncertuoju didesnėse arenose ar festivaliuose, į kuriuos natūraliai susirenka daugiau žmonių, tad ir uždarbis didesnis. Užsienyje labai daug išleidžiame pačiam koncerto organizavimui, tad grynas pelnas nėra toks didelis, kaip gali atrodyti.“

Renginių poreikį skatina ilgesys

Kalbinti atlikėjai lyg susitarę tvirtino, kad į jų koncertus susirinkę lietuviai yra labai panašūs visame pasaulyje. Pasak dainininkų, ir Lietuvoje, ir emigravę žmonės į koncertus eina dėl to paties tikslo – pramogos. Kaip jie elgiasi pramogaudami, kartais priklauso nuo jų tautybės, tačiau lietuvis ir Anglijoje – lietuvis.

Marijonas Mikutavičius
M. Mikutavičius išskyrė vyresnio amžiaus lietuvių elgesį koncertuose: „Per vieną koncertą Čikagoje, kai man buvo gal 30 metų, vaikščiojau tokiu podiumu, kuris buvo scenos dalis. Tuo metu dvi apie 50 metų amžiaus moterys čiupinėjo mano šlaunis. Buvau labai nustebęs, net paklausiau nuo scenos, kodėl jos taip elgiasi. Susidarė įspūdis, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi suspausti aplinkos, pažįstamų rato, į galvą įsikaltų bendravimo klišių. Išvykę jie atsipalaiduoja, nesijaučia atsakingi prieš nieką ir mėgaujasi renginiu.“

Pastaraisiais metais net keletą kartų Londone koncertavusi A. Orlova prisipažino užsienyje dainuojanti dažniau nei Lietuvoje. Neįprastos muzikos atlikėją lietuviai pamilo prieš keletą metų ir noriai renkasi į jos pasirodymus. Prieš dvejus metus pasiklausyti Alinos koncerto kasmetinėje Londono tautų šventėje į mažą skverelį susigrūdo keli šimtai klausytojų, ir anaiptol ne visi jie buvo lietuviai.

Koncertus Prancūzijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje rengianti atlikėja prisipažino, jog pasirodymų Londono lietuviams ji visad labai laukianti.

Andrius Mamontovas, pasakodamas apie Lietuvoje gyvenančius bei emigravusius klausytojus, dažnai pamini, jog per koncertą vieta, kurioje jis groja, tampa Lietuvos teritorija. „Anksčiau didžiausi ir geriausi koncertai vykdavo Čikagoje, dabar Londono lietuviai suteikia mums galimybę surengti koncertą O2 arenoje, ir dėkoju jiems už tai“, – prieš koncertą Londone teigė A. Mamontovas.

Atlikėjai vienbalsiai sutiko, jog rinktis lietuviškus renginius gyvenant užsienyje lietuvius skatina ilgesys. Tai gali būti tėvynės, artimųjų ilgesys, o kartais net asmeninės praeities prisiminimai, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena. „Tai yra sena gera apkerpėjusi nostalgija. Žmonės, palikę savo žemę, nori paalsuoti tuo lopinėliu žemės, kuris kartais atvažiuoja pas juos. Tai kultūrinis reiškinys, kuris vienija žmones“, – sakė M. Mikutavičius. Dainininko teigimu, koncertuodamas emigrantams jis nerengia specialaus repertuaro ir atlieka tas pačias dainas, kurias atlieka koncertuodamas Lietuvoje.

Andrius Mamontovas
A. Mamontovas apie užsienyje vykstančių koncertų repertuarą buvo kitos nuomonės: „Pristatydamas naujas dainas užsienyje nesulaukiu tokio publikos pritarimo, kaip grodamas senas. Puikiai suprantu, kad emigrantai nori dainų, kurių žodžius moka mintinai jau kokį dešimtmetį, tad su grupe atliekame daugiau senųjų kūrinių, ir klausytojai audringai pritaria.“

Ne visiems reikia reklamos

Pašnekovė Emilija teigė nesiliaujanti stebėtis, kiek lietuvių estrados žvaigždžių apsilanko Londone. Merginos teigimu, dauguma emigrantų išgirsta ar pamato reklamas, kuomet rengiamas lietuvio koncertas kokioje didžiulėje salėje ar arenoje, tačiau yra begalė tokių pasirodymų, kurių organizatoriai nesivargina reklamuoti, o žiūrovų vis tiek susirenka gausiai.

„Kartą su draugais užsukome į kažkurį lietuvišką klubą, apsaugos darbuotojas mus palydėjo į kambarį, kuriame apsidairę pamatėme Radžį. Pasirodo, mus palaikė atlikėjo komandos nariais. Beje, nors apie Radžio koncertą niekur nebuvo pranešta, vėliau atrodė, kad nuo lankytojų skaičiaus klubo sienos iširs per siūles. Taip pat yra tekę po laiko sužinoti apie M. Jampolskio ir Irūnos, O. Vyšniausko, „Liūdnų slibinų“, kelių humoristų ir nemažai kitų atlikėjų pasirodymus“, – pasakojo Emilija.

Jazzu
Keletą metų Londone gyvenusi ir studijavusi dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu savo pasirodymais lietuvius lepina dažniau nei kitos scenos žvaigždės. Į jos koncertus susirenka pilna žiūrovų salė, mat atlikėja niekad nepasirodo vienodai. Kartais ji užliūliuoja publiką ramių tonų džiazu, o kartais – atskleidžia visą savo stipraus balso jėgą. Jazzu programa dažniausiai kaskart skirtinga. Paskutinį kartą dainininkė surengė koncertą, kuriame, pagal planą, turėjo skambėti tik perdainuoti kitų atlikėjų kūriniai, tačiau žiūrovai prašė ir jos sukurtų, lietuviškų dainų.

J. Arlauskaitės koncertams Londone nereikia specialios reklamos, čia ji turi gausybę draugų bei gerbėjų, tad žinia apie pasirodymą išplatinama iš lūpų į lūpas.

Mažose patalpose organizuojamiems koncertams dažnai pasirenkama pigi reklama – pakanka vien paskelbti apie juos socialiniame tinklalapyje bei oficialiame renginio vietos tinklalapyje. Keletas priminimų apie artėjantį koncertą, nuoroda į bilieto įsigijimo vietą – ir žiūrovų susirenka tiek, kiek telpa klube ar bare. Organizatoriai taip sutaupo pinigų ir vis tiek gauna norimą rezultatą.

Antrą kartą žiūrovų mažiau

Pakartotini tų pačių atlikėjų pasirodymai retai sulaukia tiek pat dėmesio, kaip pirmieji. M. Mikutavičius pasakojo, jog labiausiai nusisekęs buvo antrasis jo ir grupės apsilankymas Londone. „Atvykus antrąjį kartą mus pasitiko labai gausiai susirinkę žiūrovai. Jų buvo apie 2 tūkst., o trečią kartą atkeliavo gal trečdaliu mažiau. Nežinau, ar lankytojų skaičius priklauso nuo datos, ar tie, kurie norėjo pamatyti mane, jau buvo tai padarę“, – samprotavo dainininkas.

Renginių organizatorės teigimu, į jų rengiamus lietuviškus vakarus visada susirenka panašus skaičius žiūrovų: „Kasmet rengiame kalėdinius vakarus bei lietuviškų filmų peržiūras ir sulaukiame tiek žiūrovų, kiek planavome. Galbūt lietuviai gausiau renkasi į renginius, kurių programa kitokia. Jei dainininkas atvyksta su ta pačia programa, žiūrovui ji gali būti nebeįdomi, tad jis verčiau pramogaus kitur.“

„Tiesos“ kalbinti atlikėjai prisipažino, jog pasirodydami užsienyje nei karto nepatyrė finansinių nuostolių. Bilietų kainos ar pasirodymų vietos nustatomos pagal galimą žiūrovų skaičių. Atvykdamos pakartotinai į tą patį miestą scenos žvaigždės atsižvelgia ir į faktą, jog kai kuriems lietuviams gali nebesinorėti matyti bei klausytis to paties žmogaus. Organizuojant koncertą vienais iš kriterijų tampa tikslinio žiūrovo pasirinkimas bei pasirodymų užsienyje dažnumas.