Didžiosios Britanijos sostinėje lietuvaitė išsiskiria iš aplinkinių. Kasdieniame jos garderobe – vikingų šalmas, indėniškos plunksnos, kaubojiškos skrybėlės, pagoniškos suknelės, karingąją princesę Kseną primenantys kailiai ir batai. Negana to, Irma, nors ir nevaikšto į bažnyčią, tiesiai šviesiai prisipažįsta: „Gyvenu griežtai – pagal 10 Dievo įsakymų!“

Dėl savito požiūrio į pasaulį bei tvirtų įsitikinimų moteris neleidžia sau pirkti kiniškų prekių. Taip ji bando solidarizuotis su Tibeto gyventojais. Toks lietuvės elgesys aplinkiniams dažnai sukelia nuostabą. Ji tikina nuolat girdinti raginimus nutraukti protestą, nes esą vienas žmogus nieko padaryti negali. Tačiau lietuvė mano priešingai.

Žavisi pagonybe

„Irma net anglams yra unikali! Mes ją vadiname paskutine Europos pagone, o kartais dar vikinge pravardžiuojam“, - štai taip laidos heroję pristato jos bičiuliai.

Emigrantė teigia, kad ji artima pagonybei, nes ši glaudžiai susijusi su gamta. Taip pat jai imponuoja Šiaurės Amerikos indėnų filosofija. „Dėl savo pagoniško tikėjimo visada apsikarstau amuletais. Rengiuosi taip, kad neatrodyčiau kaip normalus žmogus. Drabužių pagalba susikuriu įdomesnį gyvenimą“, - giriasi moteris, demonstruodama papuošalais nusagstytą kaklą.

Nors dažniausiai svetimi giria batus, labiausiai Irma didžiuojasi neįprastų kailių kolekcija. Tiesa, ji pabrėžia, kad ši aprangos dalis Londone kelia nemažą pavojų. Kailiniuotuosius puldinėja žaliųjų judėjimo aktyvistai. Tačiau moteris gatvėje gali jaustis saugiai, nes jos kailiai dirbtiniai.

Svajoja apie šeimą

Niekas nesuprato ir noro emigruoti. Kai šią žinią moteris pranešė artimiesiems, daug kas atkalbinėjo, gąsdino svetimuose kraštuose tykančiais pavojais. „Net pasigirdo tokių apkalbų, kad neva bijodama likti amžinai vieniša, keliauju ieškoti vyro“, - prisimena 35-erių moteris, pridūrusi, kad iki šiol nežino, ką reiškia žodis „senmergė“. Ji teigia savo metų neskaičiuojanti ir nėra nusistačiusi konkrečios datos, iki kurios turėtų ištekėti.

Emigrantė  Irma Janauskaitė
Vis dėlto lietuvė išduoda norinti susirasti gyvenimo draugą, tačiau ji linkusi manyti, kad vyrai jos bijo: „Man vienas žmogus yra sakęs, kad vyrai prie tavęs bijo prieiti. Aš nežinau: gal aš tokia karinga labai.“

Moteris teigia jau pasiruošusi sukurti šeimą. Ji svajoja ne tik apie gyvenimo meilę, bet ir apie vaikus, svarsto, ar bus gera mama. „Smagu būtų turėti kažką šalia savęs. Aš visą laiką galvoju apie šeimą. Manau, kad būčiau nebloga mama, nes man patinka vaikai. Pasiilgau Kalėdų su mažais vaikais“, - atvirauja ji.

Londone lietuvių neieško

Be to, lietuvei nepatinka epitetas „emigrantė“. „Skamba kaip šalies išdavikė, o juk taip nėra“, - tarsi kirviu nukerta moteris. Ji savęs nelaiko emigrante, kadangi iki šiol nežino, ar Anglijoje liks visam laikui.

„Lietuvą be galo myliu. Tiesiog šiandien man nėra ten vietos. Bet garantuoju, kad ateityje jos atsiras“, - optimistiškai nusiteikusi moteris. Ji prisimena, kad emigruoti nutarė Vilniaus universitete baigusi hidrologijos studijas, kuomet tėvynėje nerado jai priimtino darbo.

Kodėl laimės paieškoms Irma pasirinko būtent Londoną? Apsisprendimą visų pirma lėmė anglų kalbos mokėjimas. Anglijoje ieškoti darbo pagal specialybę Irma net ir nebandė, nes žinojo, kad liks nieko nepešusi. Tad nusiteikė paprastiems darbams aptarnavimo sferoje. Tuo dabar ji labai patenkinta.

Pareigos ir kolegos lietuvei patinka, bet apie atlyginimą to paties pasakyti ji negali. „Pagrindiniams poreikiams pakanka, tačiau gyventi neskaičiuojant tikrai negaliu“, - prisipažįsta ji.

Kai daugelis į Londoną emigruojančių lietuvių stengiasi laikytis it tvirtas kumštis ir apsigyvena vieni šalia kitų, Irma padarė priešingai. Kelionė nuo miesto centro iki toli pietryčiuose esančio Čarltono rajono, kuriame ji apsistojo, trunka pusantros valandos. Čia nėra nei tautiečių, nei trispalvėmis puoštų maisto parduotuvėlių. Ji teigia į Londoną atvažiavusi ne tam, kad ieškotų lietuvių, bet todėl, kad įgytų naujos patirties ir pagilintų anglų kalbos žinias.

Moters nuomone, daugelis emigrantų daro didelę klaidą, kai rinkdamiesi namus kraustosi ten, kur su kaimynais susikalbės lietuviškai. „Ne toks turėtų būti prioritetas! Ieškoti reikia kuo arčiau darbo”, - aiškina ji.

Laidos herojė teigia pastebinti, kad anglai labai daug geria: „Jie labai daug alkoholio išgeria. Aš tiesiog to nesuvokiu. Jiems yra prikolas prisigerti“, - dėsto ji.

Namai – kaip muziejus

Irmos namų interjeras toli gražu ne toks, kaip kitų emigrantų. „Viską kūriau pati – kiekvieną detalę savo rankomis išdėliojau“, - merkia akį ji. Lietuvės namuose labai daug daiktų, tačiau ji tikina, kad visi jie reikalingi. Nepaisant to, į svečius užsukę draugai moters kambarį dažnai pavadina muziejumi.
Ypač vertinama puošmena – iš kelionių atvežti akmenys. Jie skleidžia gerąją energiją, tikina Irma.

Emigrantė  Irma Janauskaitė
Apie kiekvieną kambaryje esantį daiktą ji galėtų pasakoti valandų valandas. Indėniška lėlytė – istorija apie dorovingų amerikiečių šeimą, vėduoklės – incidentas teatre, diržai ir juostos – nuotykiai turguje. O svarbiausias atributas – vikingų šalmas. „Geriau už bet kokią skrybėlę ar kepurę“, - matuodamasi neįprastą galvos apdangalą giriasi ji.

Irma stengiasi sveikai maitintis ir nevartoti kosmetikos. Ji mano, kad būtent todėl atrodo dešimt metų jaunesnė.

Ramybės neduoda pelės, lapės ir balandžiai

Galiausiai lietuvė išduoda, kodėl merginos, norinčios emigruoti į Londoną, turėtų gerai pagalvoti. Anot jos, Anglijos sostinėje knibždėte knibžda pelių. „Praeitą savaitgalį, kai kepiau duoną mugei, pragraužė galą duonos, nes palikau ją grilyje. Nežinau pro kur įlindo. Iš tikrųjų daug pelių. Yra problema. Anglijoj tos pačios žiurkės po didžiojo gaisro grįžo ir smagiai gyvena. Bet, ačiū Dievui, žiurkės nelenda į namus“, - graužikais skundžiasi lietuvė.

Kieme – irgi savi pavojai. Ten šeimininkauja laukinės lapės. Lietuvė teigia bijanti būti užpulta ir apdraskyta.

Kol pelės, lapės ir balandžiai puola emigrantus, Irma lagaminų į namus dar nesikrauna. „Esu ieškojimuose “, - sako ji, pridurdama, kad į Lietuvą grįžtų tik tuomet, jei rastų darbą, kurį norėtų ilgai dirbti.

Laida "Emigrantai" – kiekvieną antradienį per LRT televiziją 21.15 val., iš karto po "Panoramos".

Jei turite įdomių asmeninių istorijų apie emigraciją, siųskite jas delfi@delfi.lt