aA
Kol vieni lietuviai ieškodami įspūdžių, patirties ar tiesiog geresnio gyvenimo traukia į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ar Norvegiją, kiti pasirenka egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Kiniją. Tarp jų – ir Lina Bartusevičiūtė, studijoms išvykusi į didžiausią šalies miestą Šanchajų.
© Reuters/Scanpix

Beveik trejus metus ten gyvenanti mergina DELFI papasakojo apie tai, ko turėtų tikėtis šiame mieste apsistojęs studentas bei kokias galimybes svečioje šalyje turi pradedantieji verslininkai.

Į Kiniją dar paskutiniais bakalauro studijų metais išvykusi Lina Lietuvoje studijavo sinologiją (kinų kalbą ir kultūrą - DELFI). Mergina sakė apie šią studijų programą svajojusi dar nuo paauglystės.

„Kad mokysiuosi kinų kalbą, žinojau turbūt nuo 13 metų. Manau, kad todėl, jog Švedijoje susipažinau su labai intelektualia kinų šeima ir pradėjau klausytis visokių egzotiškų istorijų apie kitokį gyvenimą. Labai gražu man buvo tie jų hieroglifai ir tūkstantmetė kultūra. Be to, nenorėjau studijuodama prisirišti prie konkrečios specialybės ir maniau, jog ketverius metus investuoti į kinų kalbos mokymąsi bus verta, o ir karjeros pasirinkimą galima bus padaryti vėliau“, - pasakojo ji.

Nors savo sprendimu pasirinkti tokią studijų programą Lina daugelį nustebino, jis sėkmingai ją atvedė iki pačios Kinijos, kur šiuo metu mergina Šanchajaus Fudan universitete studijuoja magistrantūrą kinų kalba – tarptautinių santykių programą su Kinijos vyriausybės paskirta specialiąja stipendija.

„Mokausi viename iš trijų geriausių Kinijos universitetų. Programa labai stipri, dėstytojai pasaulio matę, turintys labai platų akiratį ir labai daug žinių bei patirties“, - džiaugėsi Lina. Tiesa, ji sako dar nežinanti, ar po dviejų metų, baigusi studijas liks Kinijoje. „Turiu visokių idėjų, tačiau du metai - ilgas laiko tarpas, daug kas gali pasikeisti, todėl dabar noriu koncentruotis ne į abstrakčius planus, o į savo studijas“, - paaiškino Lina.

Šiuo metu įspūdžiais apie gyvenimą ir nuotykius lietuviams egzotiškoje Kinijoje ji dalijasi savo tinklaraštyje. DELFI su mergina kalbėjosi apie tai, kaip svečioje šalyje jaučiasi jaunas žmogus bei jo galimybes dirbti bei kurti verslą Kinijoje.

Šanchajuje rasti darbą nelengva

Šanchajuje studijuojanti Lina pasakojo, kad susirasti darbą Kinijoje paprasčiau ne tik anglų, bet ir vietinę kalbą mokantiems užsieniečiams - šio paieškoms padeda ir kita tautybė. Tiesa, vien jos nepakanka.

„Kinijoje įstatymai užsieniečių atžvilgiu griežtėja: jaunų, darbo patirties neturinčių, užsieniečių čia mažai kas laukia. Šanchajuje norint turėti darbą, būtina būti bent 25 m., su bakalauro diplomu ir turėti dvejus metus darbo patirties atitinkamoje sferoje. Bakalauro dar nepabaigusiam studentui darbą susirasti bus nelengva, o dirbti Kinijoje be tvarkingų dokumentų aš nerekomenduočiau“, - paaiškino ji.

Linos teigimu, užsieniečiai, Šanchajuje studijuojantys ir mokantys tik anglų kalbą, darbo dažniausiai ir neieško – kitu atveju, jie gali imtis mažiau pastangų reikalaujančių darbų. „Kalbant labai abstrakčiai apie darbą, tai kokiame nors kaime mokyti anglų kalbos tikrai galima važiuoti bet kada, kaip ir dirbti modeliu“, - apie angalkalbių užsieniečių galimybes Kinijoje kalbėjo mergina.

Jau beveik trejus metus Kinijoje gyvenančios Linos manymu, paprasčiau Šanchajuje darbuotis tiems, kurie nori įsitvirtinti ne vietinėje, o tarptautinėje kompanijoje.

„Masteliai skiriasi, todėl turint savo tikslą, karjerą kokioje nors tarptautinėje įmonėje Kinijoje padaryti yra lengviau, nei Vakaruose ar net kitoje Azijos šalyje, tereikia ilgą laiką teisingai dirbti ir tikėtis, kad pastangos bus pastebėtos“, - sakė ji.

Visgi, pasak jos, didžiausiame Kinijos mieste tiesiog ore sklando konkurencijos kvapas – norint ją įveikti, reikia daug ir sunkiai dirbti.

„Žmonių begalė ir visi jie nori rasti sau vietą po saulę, taip ir atsiranda didžiulė konkurencija, viršvalandžiai ir žmonių tarpusavio susvetimėjimas, pinigų kultas. Aš visada sakau, kad Šanchajaus mastai tokie, kad čia gali susikurti tokį gyvenimą, kurio tau pačiam norisi. Tereikia nusistatyti savo tikslus bei pirmenybes ir tą gyvenimą kurti, o ne pasiduoti aplinkybėms, ieškoti patogiausio ir lengviausio kelio. Iš tos pusės, pati Šanchajuje jaučiuosi puikiai ir šiuo metu niekur kitur savęs neįsivaizduočiau“, - patikino ji.

Plinta užsieniečių grobimai

Nusprendę darbo vietą Kinijoje susikurti patys gali susidurti su sunkumais. Mergina, norinčius pradėti šioje šalyje verslą, ragina būti atsargiais: pirmiausiai reiktų atidžiai pasidomėti sąlygomis, pasitarti su teisininkais.

„Manau, jog verslą „daryti“ galima, rinka auga, vartotojų perkamumas didėja, tačiau viską reikia daryti labai atsargiai ir visada pagalvoti, ar būtina verslą steigti Kinijoje, galbūt pasirodys, kad užtenka susirasti partnerius arba iš Kinijos tik pirkti produkciją. Pradedant verslą visada konsultuojamės su vietiniais teisininkas, jie šiuos dalykus išmano geriausiai“, - pasakojo Lina.

To nepadarius svečioje šalyje galima ir nukentėti. Merginos teigimu, Kinijoje pastaruoju metu paplito išskirtinis reiškinys - skolų turinčių užsieniečių „grobimai“.

„Kai užsienio kompanija nesumoka kiniškai kompanijai skolos, dažniausiai užsieniečiai atsiunčia kokį nors derybininką. Tai tą derybininką kiniškos kompanijos atstovai tiesiog sulaiko ir jam neleidžiama išvažiuoti iš šalies tol, kol nebus patenkinti kiniškos kompanijos reikalavimai“, - sakė ji.

Merginos manymu, patiems kinams šalyje įkurti verslą vis tik lengviau nei užsieniečiams. Jiems kuriant verslą gali pakakti individualios veiklos leidimo, o užsieniečiams, norintiems steigti kompaniją, mažiausias kapitalas turi būti daugiau nei 44 tūkst. litų. „Tai dažna kliūtis pradedantiems verslininkams. Be to, reikia labai žinoti, kokia veikla įmonė užsiims ir kokia neužsiims, kadangi per įmonės patikras tai bus analizuojama. O tokių patikrų, jeigu įmonė gerai veikia, konkurentai užsakys labai nemažai“, - kalbėjo Lina.

Lietuviai panašūs į kinus

Pašnekovė pasakojo, kad patys kinai lietuviams galbūt net artimesni nei, pavyzdžiui, amerikiečiai.

„Juk iš tiesų su Kinija mes esame tame pačiame žemyne, ko nepasakysi apie Ameriką, o kultūriniai mainai tarp mūsų vyko kelis tūkstančius metų. Pati esu buvusi Amerikoje ir tikrai manau, kad lietuviškas kuklumas, uždaras būdas ir konservatyvumas yra daug panašesnis į kinų, nei į amerikiečių. Mano manymu, lietuvių istorinė atmintis ir vėliau atėjusi integracija į Vakarų Europą, mums Kinijoje gali labai padėti, kadangi esame buvę abiejose barikadų pusėse, ir patys žinome, kaip elgtis tiek vienokioje socialinėje plotmėje, tiek ir kitokioje“, - teigė ji.

Tiesa, vien panašumų įveikti kultūriniams skirtumams nepakanka.

„Kad galėčiau priklausyti kiniškai visuomenei kada nors – visai neįsivaizduoju. Ir tai ne todėl, kad jie manęs nepriimtų, tačiau būtent todėl, kad vertybės, etika ir įstatymai ir jų supratimas, kas yra sąlyginiai visuomenės „ramsčiai“, labai stipriai skiriasi. Paviršutiniškai tai galima pastebėti bet kurioje kavinėje, kai prie kiekvieno kavos puodelio užsieniečiai komentuoja vienokias ar kitokias kinų manieras arba jų stoką“, - sakė mergina.

Jos manymu, užsieniečiai gali puikiai bendrauti ir sutarti su kinais, tačiau dažnai toks bendravimas – laikinas, kol žmonės, pavyzdžiui, išvyksta iš šalies. Be to, bendravimas tarpusavyje gali itin skirtis įvairiose šalies dalyse: „Šanchajuje mano geriausias draugas kinas manęs į savo namus nepakvietė dvejus metus, tuo tarpu Ordos mieste (miestas Šiaurės Kinijoje - DELFI) viena moteriškė dar lėktuve pasiūlė pas ją vakarieniauti. Tokie tad kontrastai“.

Lina pasakojo, kad pastarajame mieste žmonės pradėjo gyventi vos prieš dvidešimt metų, todėl būdami imigrantai iš kitų Kinijos dalių jie yra itin artimi vieni kitiems. Tuo tarpu Šanchajus – visai kitoks: „Šanchajuje neegzistuoja mistifikuota, egzotiška Kinija. Tai – didmiestis, megapolis, kuriame galima rasti visko. Šimtus metų tai buvo didžiausias Kinijos uostas, kažkada sudaręs, kaip mano kinai draugai pasakojo, daugiau kaip 70% visos Kinijos biudžeto“.

Antros pusės ieško tik nenorintys mokytis

Tiek studijos, tiek patys studentai Kinijoje, pasak Linos, – visai kitokie nei Lietuvoje.

„Mano kursiokai, studentai kinai, per savo gyvenimą nėra išėję už universiteto ribų. Jie geriausiai moka skaityti knygas bei jas atkartoti – tai didelė problema net ir patiems dėstytojams, kadangi šalyje, kurioje pirmiausiai atsirado egzaminų sistema, egzaminai nulemia viską, o kritinis mąstymas dažnai reikalingas tik pabaigus universitetą. Tam, kad vaikai gerai išlaikytų brandos egzaminus, neretai iš jų atimamas bet koks hobis – štai iš mano draugės kinės atėmė gitarą keliems metams, nes ji trukdė koncentruotis į „esminius dalykus“. Vaikams nuomojami specialūs butai, kur jie galės ramiai mokytis, kai kurie tėvai kasdien gamina specialius delikatesus – kaip kad Dalian mieste paplitęs jūros agurko gaminimas, kadangi tikima, kad jis atneš didesnę sėkmę mokantis“, - pasakojo Lina.

Pasak merginos, patys kinai pratinami prie požiūrio, jog mokytis – būtina. „Tikimybė susirasti panelę atsiranda tik universitete, ir tai tik tarp tų, kurie gyvenime nenusiteikę kažko pasiekti, nes tik blogi mokiniai gali eiti į pasimatymus ir neskirti to laiko mokslams, o blogais mokiniais niekas būti nenori. Brandos egzaminams mintinai reikia išmokti labai daug medžiagos, kurią kartais reikia žodis žodin atkartoti – juk ir pirmuosiuose Kinijos egzaminuose reikėdavo atkartoti konfucianistinius kanonus. Todėl toks ugdymas keičia asmenybę, ir su dauguma savo kursiokų neturiu apie ką pasikalbėti. Nebent apie tai, kokią kitą knygą turėčiau perskaityti“, - pastebėjimais pasidalijo mergina.

Pačios studijos Kinijoje, bent jau Linos atveju, - sudėtingos, bet įdomios. „Mano universitete studijuojant kiniškai studijų kokybė tikrai aukšta (angliškos universiteto programos, manyčiau, yra skirtos uždirbti universitetui pinigų ir studentų labai nespaudžia), reikia daug skaityti ir daug galvoti. Juo labiau, kad pirmą kartą studijuoju kiniškai, ir pirmą kartą studijuoju tarptautinius santykius. Todėl reikia dvigubai ar net trigubai dirbti, kad turėčiau, ką pasakyti ir suprasčiau kontekstą. Be to, dėstytojai visada nori išgirsti kitokią švietimo sistemą perėjusio užsieniečio nuomonę bet kuriuo klausimu, todėl kiekvieną paskaitą man tą nuomonę reikia turėti“, - pasakojo ji.

Mergina ypač žavisi jų profesionalumu: „Jie – tikri akademikai, mokslo žmonės, visada turi idėjų straipsniams ir moksliniams tyrimams, ir visada nori tartis, bendradarbiauti bei konsultuotis. Todėl mokslinė bendruomenė yra labai draugiška, palaikanti, griežta, bet tuo pačiu ir atlaidi, jeigu matoma, kad žmogus stengiasi. Aišku, yra tam tikras etiketas, kurio reikia laikytis, tačiau, mano nuomone, santykis tarp dėstytojo ir studento yra labai glaudus“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (505)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (75)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (283)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (35)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (305)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (99)

Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (96)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (3)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...

Atsakymas Skverneliui: vien mokytojų laisvalaikis vertas daugiau nei 1000 eurų (41)

Atsakymas Sauliui Skverneliui apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000...