Erika Lagunavičiūtė prieš dešimtį metų išvyko iš Lietuvos – metus praleidusi Londone išskrido už Atlanto. Visa kita – lyg tikros pelenės, virtusios princese, istorija. Sunkus darbas ir milžiniškas užsispyrimas karštai tikint, kad vienintelė žmogaus galimybių riba yra dangus. „Viskas įmanoma, jei nori“, – teigia jauna moteris.
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Erika, papasakok, kada ir kaip atsidūrei Jungtinėse Amerikos Valstijose?

– Iškart po vidurinės buvau išvykusi metams į Londoną. Kai grįžau atgal į Lietuvą, supratau, kad pasilikti nenoriu. Lietuvoje tada situacija buvo labai sunki. Už darbus mokėjo tiek, kad vos užtekdavo buto nuomai, tad nusprendžiau vėl vykti į užsienį. Tuo metu draugai patarė dalyvauti žemės ūkio programoje, kur siųsdavo užsienio studentus pasisemti patirties žemdirbystės srityje. Pasirašiau kontraktą dirbti Floridos šiltinamuose ištisus metus dar būdama Lietuvoje. Tiesą pasakius, tuo metu net neįsivaizdavau, kas ta Florida ir ko ten tikėtis. Pasiskaičiavau, kad turėčiau užsidirbti „golfukui“, susikroviau savo turtus į vieną mažą krepšį ir išvažiavau.

– Ir kokia buvo pradžia? Pirmas įspūdis, pirmas darbas, pirma laimė ir pirmas nusivylimas?

Lietuvę Amerika išmokė parduoti save
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Iš draugų esu girdėjusi daug „siaubo“ istorijų apie pirmus mėnesius atvažiavus į Ameriką, bet man labai pasisekė. Mano žemės ūkio programa prasidėjo trijų dienų stovykla, kur sužinojau apie krašto kultūrą, tradicijas, banko ir pašto sistemas. Žodžiu, paruošė gyvenimui Amerikoje. Pusantrų metų dirbau šiltnamiuose, kur darbas buvo sunkus. Vasarą temperatūra pakildavo iki 40 laipsnių, daug dirbau su įvairiais chemikalais, kartais tekdavo dirbti 80 valandų per savaitę. Mokėjo, žinoma, minimumą. Taigi prisiminimai labai įvairūs. Kadangi kompanija darbino studentus iš viso pasaulio, susipažinau su įvairių tautų kultūra, susiradau daug draugų.

Kita vertus, šiltnamiuose dirbo ir, manau, tebedirba žmonės, kurie ne tik neturėjo jokio išsilavinimo, bet dažnas nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Buvau labai nustebus, nes Lietuvoje net neįsivaizdavau, kad taip gali būti šiais laikais. Man labai patinka, kai amerikiečiai, klausdami, kaip man patinka Amerika, vis tikisi išgirsti, kad Amerika – kaip stebuklų šalis, o aš vis pasakoju istoriją, kaip čia pirmą kartą gyvenime sutikau žmones, kurie skaityti nemoka.

Nors pirmas darbas buvo labai sunkus, aš labai džiaugiuosi, kad tai patyriau, nes dabar daug labiau vertinu tai, ką turiu. Kiekvienas darbas dabar atrodo kaip šventė, palyginus su šiltnamiais. Pasibaigus kontraktui nusprendžiau, kad eisiu dirbti į biurą. Apie tai užsiminiau savo šiltnamio bendradarbiams, ir jie pradėjo juoktis: atseit, prisigalvoju. Paprastai ten dirba ištisos kartos. Nei dviem savaitėms nepraėjus aš jau dirbau biure.

Yra toks amerikiečių posakis: jei už kiekvieną „negaliu“ gaučiau po penkis centus, tai už tuos pinigus nusipirkčiau „Ferrari“. Dažnai taip ir jaučiuosi. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų esu girdėjusi, kad kažkas neįmanoma, o aš vis tiek padarau. Namie dažnai juokaujam, kad daryti atvirkščiai, nei kas pasakė, ką daryti, yra ožiaragių bruožas, o aš tikiu, kad viskas įmanoma, jei turi planą ir pakankamai užsispyrimo. Mano mėgstamas pasakymas: tik dangus yra riba viskam, ką nori pasiekti.

– Susiradai darbą, o kas po to?

– Galimybė mokytis. Man tai buvo didelė laimė. Po gana ilgos pertraukos užsirašiau į anglų kalbos kursus ir, savo dideliam nustebimui, pabaigus kursus išlaikiau egzaminus ir labai lengvai įstojau į universitetą. Mokytis patiko: dėstytojai – malonūs, paskaitos interaktyvios. Bakalaurą studijavau dviem metais ilgiau, nes dienom dirbau ir į paskaitas eidavau vakarais. Magistrantūrą baigiau panašiai. Labai džiaugiuosi papuolusi į vieną geriausių verslo mokyklų JAV – Rollins College. Prieš tai bakalaurą baigiau Centriniame Floridos universitete.

Bet teko ir nusivilti – buvo sunku apsiprasti su labai stipriai konkuruoti pasirengusiais žmonėmis, kurie pasiruošę gerkles vieni kitiems perkąsti ir meluoti.

– Konkurencija visur, visada, tarp visų – tai savotiška JAV kultūra. Prisitaikei prie jos?

– Na, Amerikoje greitai supratau, kad žmonės visur vienodi – tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje sutikau daug nuostabių žmonių ir gana nemažai pavydžių ar su aibe kitų problemų. Pradžioje mane erzino perdėtas amerikiečių draugiškumas, bet greitai pamėgau Ameriką. Aišku, kai kurie dalykai varo iš proto – pavyzdžiui, vairavimas, kai jie nusprendžia sustoti vidury greitkelio ir praleisti vėžlį, kuris šliaužia per kelią. Erzina netikros šypsenos ir beribis politiškumas visose gyvenimo situacijose. Be to, čia retai kas pasako, ką iš tiesų galvoja.

– Kalbi taip, lyg amerikiečiai būtų tauta. Bet Amerika dažnai atrodo kaip šalis be tautybės. Ką tu apie tai galvoji?

– Visiškai nesutinku su tuo. Manau, kad Amerika turi savo tautybę, kuri susideda iš emigrantų ir kultūrų mišinio. Tai didelis mišinys žmonių, kurie Amerikoje yra dėl tos pačios priežasties – jiems čia patinka. Vieni jaučiasi laisvi, kiti nemato tokios korupcijos kaip savo krašte, dar kiti turi galimybę užsidirbti. Kai galvoju apie Amerikos tautybę, į galvą šauna žodis „įvairovė“. Darbe nešiojam korteles su vardais, kur parašyta, iš kur esam kilę. Aš užsirašiusi: Lietuva. Nemažai žmonių pradeda pokalbį pasakodami, kad jų pažįstami ar protėviai yra kilę iš Lietuvos.

– O kokie buvo pirmieji tavo draugai ir draugės Amerikoje? Ar lengva svetimšaliui emigrantui ten būti priimtam kaip „savam“?

– Pirmi ir vieninteliai draugai Amerikoje yra tie, kurie tikrai gali suprasti emigranto kelią, sunkumus dėl vizų ir įsikūrimo rūpesčius. Patys pirmi draugai, kad ir kai keista, buvo rusai ir ukrainiečiai, su kuriais ir dabar palaikom ryšius, nors jie gyvena Maskvoje. Turiu labai gerų draugių lietuvių, o magistrantūroje susidraugavau su indėm. Man atrodo, kad panašumai, o ne skirtumai traukia žmones. Turiu labai gerų pažįstamų amerikiečių, bet santykiai nėra tokie patys. Su amerikiečiais daug bendrauju, bet draugais jų nepavadinčiau – gal bičiuliais.
Man „sava“ tapti nebuvo labai sunku. Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis, su jais bendrauti. Esu gana smalsi, o žmonėms patinka apie save pasakoti.

– Baigei ne vienerias studijas, esi sukūrusi šeimą. Papasakok, kaip sekėsi užkariauti Ameriką ir susikurti savo laimę?

– Įstoti į universitetą nebuvo labai sunku. Čia mokytis labai patogu – yra sąrašas paskaitų, kurias reikia baigti, kad gautum diplomą, jokių didelių bakalaurinių projektų nėra. Tos pačios paskaitos paprastais siūlomos įvairiu laiku – ryte, po pietų, vakare ar net savaitgalį, dėl to nėra labai sudėtinga pasirinkti tau tinkamą laiką. Nėra nustatyto paskaitų skaičiaus per semestrą. Metus pragyvenus toje pačioje valstijoje mokslų kainos yra apie tris kartus mažesnės negu tarptautiniams studentams. Magistrantūrą baigiau kiek kitaip. Mokslai buvo labai brangūs ir su dviem mažais vaikais žinojau, kad laiko mokytis vakarais neturėsiu, tad nusprendžiau mokytis paspartintoje programoje. Mokslai truko šešiolika mėnesių, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 16 valandos kasdien. Namų darbus darydavau naktim, vaikam sugulus. Pirmus mėnesius buvo be galo sunku, nes miegodavau keturias ar šešias valandas. Paskaitos buvo intensyvios, jose turėjau aktyviai dalyvauti. Bet, nepaisant to, baigiau mokslus gerais pažymiais. Esu labai dėkinga savo šeimai ir draugams, kurie palaikė mane šioje kelionėje.

Labai didžiuojuosi savo šeima. Turiu nuostabų vyrą, su kuriuo juokaujam, kad mums buvo lemta būti kartu, nes Lietuvoje gyvenom vos penki kilometrai vienas nuo kito, bet niekada nesusitikom. Susipažinome JAV ir iš karto radome bendrą kalbą. Jis – verslininkas, o aš vis įkišu trigrašį ir aiškinu, ką apie verslą rašo vadovėliuose.

Apie vaikus: Vilius baigė vidurinę šiais metais ir įstojo į universitetą, kurį aš baigiau, o mažieji Lukas (4 metai) ir Tauras (2 metai) eina į mokyklą. Mokyklos filosofija yra tokia, kad kuo anksčiau vaikus pradėsi mokyti, tuo lengviau jiems bus vėliau gyvenime, tad nuo pirmųjų metų juos pradeda mokyti kalbų, rašymo, skaitymo ir matematikos. Vis su savo mama pasiginčiju apie tokią metodiką, bet nemanau, kad tai jiems daro žalą. Kartais galvoju, kad ir man būtų nepakenkę, jei kas būtų taip spaudęs prie mokslų.

– Kada paskutinį kartą buvai grįžusi į Lietuvą? Ar dažnai tenka kovoti su tėvynės ilgesiu ir kaip tai darai?

– Vienas draugas yra pasakęs: nesuprantu aš tų žmonių, kurie išvažiuoja į užsienį ir negrįžta. Tikriausiai užmynė ant skaudžios vietos, kad net porai metų praėjus vis dar prisimenu šį pasakymą. Lengva žmones teisti ir apkalbėti, kai, tiesą pasakius, net neįsivaizduoji, kaip ir kuo gyvena kiti.

Į Lietuvą po išvažiavimo nebuvau grįžusi. Septynerius metus laukiau žalios kortos, o prieš tai turėjau gal 100 skirtingų vizų, bet ne keliavimui į užsienį. Paskui laukiausi ir auginau vaikus. Dabar jau visus mokslus užbaigiau, vaikai paaugo, liko dar kelis darbus užbaigti, ir mano sąraše – Lietuva. Liepiau mamai sekti, kada tiksliai prasidės žemuogių sezonas, nes būtent tuo metu noriu grįžti.

Apie ilgesį... Pirmus metus buvo labai sunku. Labai ilgėjausi Lietuvos, ypač kaimo, draugų. Paskui po truputį viskas pasikeitė. Telefonas, skaipas ir kitos technologijos sumažina atstumą tarp Amerikos ir Lietuvos. Nors manau, kad mano namai yra čia, labai dažnai prisimenu gimtus namus, ypač laukus vasarą, medžius, kuriais tūkstančius kartų laipiota, slaptas žemuogių vietas, mišką, kuriame augo grybai. Viskas liko lyg užšaldyta atmintyje.

– O ką gali papasakoti apie JAV ten niekada nebuvusiam žmogui?

Lietuvę Amerika išmokė parduoti save
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Saldus vanduo iš krano čia nebėga ir pinigai ant medžių neauga. Jeigu rimtai, tai Amerika yra šauni vieta darboholikams. Gali dirbti 24 valandas per parą. Nors europiečiai giriami dėl savo darbo etikos ir sunkaus darbo, čia labiau vertinami žmonės, kurie dirba ne vien sunkiai, bet ir sumaniai. Jei tik noro yra, čia galima pasiekti, ką nori.

Politika, aišku, tokia pat, kaip ir visur kitur. Tik čia dvi partijos ir visi daug rafinuočiau kalba. Visa kita labai panašu. Ir biurokratija, ir papirkinėjimas.

Ir dar: medicina yra be galo brangi. Netgi turint sveikatos draudimą, vis tiek gydytis labai brangu, ir rimčiau susirgus šeimos nariui dažnai šeimos praranda viso gyvenimo santaupas ar namus.

– O ar yra kažkas, ko, tavo manymu, neįmanoma pasiekti Amerikoje, jeigu esi emigrantas?

– Tapti JAV prezidentu? Visa kita, manau, yra pasiekiama. Gal sunkiau dirbti reikia, draugams mažiau laiko lieka, bet manau, kad labai norint viskas įmanoma. Bet čia – mano optimistiška nuomonė.

– O ar seki lietuviškus įvykius, ar įsivaizduoji, koks čia yra vidutinis darbo užmokestis, ar įsivaizduoji save Lietuvoje?

Seku tik pagrindinius įvykius. Vyras Alvydas daugiau seka, vis apšviečia ir pasidalija žiniomis. Mano mama ir sesuo papasakoja apie situaciją Lietuvoje. Aš nelabai mėgstu skaitinėti lietuvišką žiniasklaidą, nes visuomet sugalvoju paskaityti komentarus, kurie užmuša bet kokį norą skaityti ką nors apie Lietuvą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (105)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (344)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (191)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (13)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (161)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (342)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (2)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...

Lygino tris skirtingas dietas ir nustatė, nuo ko priklauso geriausi rezultatai

Individualus ir išsamus DNR tyrimas gali labai padėti siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečiam...

Ilgą gydytojo Larry Nassaro seksualinės prievartos aukų sąrašą papildė dar viena olimpinė čempionė (7)

Buvusio JAV olimpinės rinktinės gydytojo Larry Nassaro laukia ilgi metai belangėje. Dar viena jo...

Audrys Antanaitis apie asmenvardžių rašybą: bet kokius pakeitimus reikia daryti ypatingai atsargiai (26)

„Bet kokius pakeitimus reikia daryti ypatingai atsargiai. Jei šitų trijų raidžių įvedimas yra...