Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.
Išrinkta nauja bendruomenės pirmininkė Danutė Valukonytė sako, kad prisikviesti netgi lietuviškai kalbančius vaikus į lietuvišką mokyklą itin sudėtinga, todėl būtina gerinti mokymo kokybę.
„Čia yra didelė problema. Tai klausimas, kurį reikia spręsti plačioje visuomenėje. Šitos mūsų mokyklos turi tapti nepakartojamos, ir kad į jas norėtų leisti [vaikus]“, – tikina Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė D. Valukonytė.
Lenkijos lietuvių jaunimas itin laukiamas savo etninėse žemėse. Tačiau išvykę studijuoti į Varšuvą ar Vilnių, į savo kraštą dažnai negrįžta.
„Stengiamės pristatyti šį kraštą kaip patraukliausią jaunimui. Mes organizuojame susitikimus, įvairius apmokymus, vasario mėnesį organizuojame karjeros dienas. Jaunimui reikėtų ieškoti galimybių rasti vietą šiame krašte, kurti verslą, rasti darbo vietas čia“, – sako Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Petras Talandis.
Lenkijos lietuviams sunkiai sekasi ir su kultūros paveldo įamžinimu, ypač Seinų krašte. Informacinių lentelių lietuvių kalba nėra net prie kunigų seminarijos, nors čia dirbo vyskupas Antanas Baranauskas. O ir Lietuvos turistai dažniau vyksta į Lenkijos prekybos centrus apsipirkti, aplenkdami Seinus ir Punską.
„Žmonės pravažiuoja pro piliakalnius, parkus, ežerus ir nesustoja, taip prarasdami labai daug. Reikėtų paruošti kelionių vadovą, almanachą, kuris būtų platinamas Lietuvoje“, – siūlo Lietuvos konsulato Seinuose vadovė dr. Vida Montvydaitė.
„Klausimas liečia įsišaknijusį stereotipą Lenkijoje. 200 ir daugiau metų šis kraštas buvo atskirtas nuo Lietuvos ir nebuvo lietuvių valdomas, paveldo įamžinimas buvo slopinamas“, – aiškina Seinų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas Tadas Bagdonavičius.
Lenkijos lietuvių bendruomenė dideles viltis sieja su naujai išrinktomis vietos valdžiomis. Pavyzdžiui, Seinų valsčiui pirmą kart per dvi dešimtis vadovaus lietuvis.