aA
Dabartinis mūsų žodis „muziejus“ kilo iš lotynų kalbos, o į šią kalbą atėjo iš graikų. Graikų kalboje „mouseion“ reiškė vietą ar šventyklą, skirtą mūzoms – menų deivėms. Taigi, šioje šventykloje būdavo kontempliuojama apie įvairius menus, vykdavo filosofinės diskusijos. Pirmuoju tokiu muziejumi galima laikyti graikų filosofo Platono muziejų Atėnuose.
Kas vieniems – šiukšlės, kitiems – turtai brangiausi
© K.Vaitkutės nuotr.
Vakarų Europoje žodis „muziejus“ buvo atgaivintas XV amžiuje, kai muziejumi buvo pavadinta Lorenzo de’ Medici kolekcija Florencijoje. Tuomet žodis greičiau apibūdino kolekciją, o ne pastatą. Iki XVII amžiaus žodžiu „muziejus“ būdavo apibūdinamos įvairių keistų ar retų daikčiukų kolekcijos. Vėliau muziejaus reikšmė tapo panašia į dabartinę – tai pastatas, kuriame saugomi ir viešai eksponuojami žmonijos ir ją supančios aplinkos materialiniai liudijimai. Galima sakyti, kad seniausias toks muziejus, kuriam šiuo metu yra per 250 metų, yra Britų muziejus Londone.

Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu yra gerokai per penkiolika tūkstančių įvairaus dydžio ir įvairios paskirties muziejų. Muziejų kolekcijos - jų dydis ir vertė – priklauso ir nuo muziejaus pobūdžio.

Savaime suprantama, kad aviacijos muziejuje bus kaupiami su aviacija susiję eksponatai, o gamtos muziejuje – susiję su gamta. Kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos yra imigrantų šalis, nenuostabu, kad čia yra gausybė didesnių ar mažesnių muziejų, pasakojančių vienos ar kitos tautos imigracijos istoriją bei pristatančių jų kultūrą. Vien Čikagos kultūros sąjunga (Chicago Cultural Alliance) jungia daugiau nei 25 įvairių tautybių muziejus.

Toks yra ir Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Kas ir kaip kaupiama muziejuje? Atsakius keliais žodžiais – viskas, kas susiję su Lietuva ir lietuviais. Žinoma, ne visi eksponatai turi vienodą vertę ir vienodą svarbą, ne visi tuo pačiu keliu pateko į muziejų. Didelė dalis fondų muziejui yra tiesiog dovanojama. Dažniausia, galima sakyti trafaretinė, istorija yra tokia: skambina antros ar trečios kartos lietuviškai nebemokantys lietuvių imigrantų palikuonys ir klausia, ar muziejui nereikią lietuviškų knygų ir įvairių daiktų, kurie priklausė jų jau mirusiems tėvams ar seneliams.

Skambinantieji teigia su malonumu padovanosią tuos daiktus muziejui, nes jų šeimoms jie nebereikalingi – lietuvių kalbos jie nemoką, todėl skaityti knygų negalį, o kiti daiktai – suvenyrai, gintarai, drožiniai, juostos ir panašūs – jiems nėra reikalingi ir, jei muziejus jų nepriimsiąs, teksią viską išmesti. Muziejus atsako, kad maloniai visas dovanas priims. Kartais tokiu būdu yra gaunama ne viena kita knyga ar keli suvenyrai, o ištisos bibliotekos ir kolekcijos.

Visuomet ypatingai sušildo asmeninės dovanotojų istorijos. Štai neseniai į muziejų atvyko Čikagoje gyvenanti Grožvyda Giedraitytė. Pagyvenusi moteriškė su lagaminėliu rankose atvažiavo autobusu, nes automobilio tikriausiai nevairuoja. Atrakinusi lagaminėlį ištraukė pagalvėlę su užvalkalu, keliolika vyriškų tautinių kaklaraiščių, kelias juostas, siuvinėtą paveikslą, staltiesėlių. Betraukdama „turtus“, kaip ji pati tai vadino, ponia Giedraitytė pasakojo, kad šie daiktai priklausę ne jai, o jos kaimynei, Anelei Kirvaitytei, buvusiai mokytojai, aktyviai skautei.

Poniai Kirvaitytei jau suėję 92 metai, giminės ją iškėlę gyventi kitur, o su jos daiktais pasielgę ne taip gražiai – kai kurie tiesiog buvę išmesti. Mūsų aukotoja negalėjusi matyti, kaip šios, jos žodžiais tariant, lietuviškos brangenybės buvo bepražūvančios. Surinkusi visa, ką galėjusi, išskalbė, išlygino, išglostė ir atgabeno į muziejų.

Paveikslą mokytoja Kirvaitytė pati savo rankomis siuvinėjusi. Pagalvėlės apvalkalą – taip pat. Visas šis „turtas“, kurį kažkas kitas jau buvo nurašęs į šiukšles, dabar bus saugomas muziejuje. Apie ką pasakos ši maža kolekcija? Ne tik apie juostų raštus, siuvinio spalvas ar piešinio motyvus.

Ši maža kolekcija taip pat pasakos apie lietuves moteris, augintas pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais, apie jų pažiūras, apie tai, ką jos laikė vertybėmis, kas joms buvo brangu, ką jos išsivežė iš Lietuvos, ką saugojo ir tausojo iki šių dienų. Joms savo pačių rankomis siuvinėti berželiai, juostos su įrašais „Kur banguoja Nemunėlis, kur Šešupė teka, ten Tėvynė mano miela“ buvo kasdienis priminimas apie tai, kad savoji kultūra turi būti branginama.

Gaila, kad šiais laikais atsiranda ir tokių, kuriems tautinė juosta yra tik senas, neaiškios paskirties daiktas, kurio nėra kur padėti.

www.lietuviams.com
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Loterijoje laimėtas milijonas laimės neatnešė – moteris net nesuprato, kaip prarado visus pinigus (357)

Loterijoje, kurioje net nedalyvavo, laimėtas milijonas kaip reikiant apsvaigino vienos Marijampolės...

Vytautė Merkytė | D+

Genetiškai modifikuoti raupai ir maras – tik dalis to, ką sovietai ruošė pasauliui: štai kokie eksperimentai vyko slapčiausioje bazėje

Viena paslaptingiausių vietų Sovietų Sąjungoje buvo sala, nepažymėta jokiame oficialiame...

Nausėda: realu iki vasaros paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių (57)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki vasaros nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių...

Naujas Eurolygos antirekordas: „Chimki“ pralaimėjo jau tryliktą kartą iš eilės suklupo ir „Real“, „Bayern“ bei „Valencia“ (7)

Eilinę, bet tuo pačiu istorinę nesėkmę Eurolygos turnyre patyrė praėjusią savaitę Rimą...

Sinoptikų prognozėje – permainingi orai: po šiltesnio savaitgalio sugrįš smarkus sniegas

Įvairūs krituliai ir temperatūra apie 0 laipsnių, štai kas mūsų laukia ne tik artėjantį...

Lietuvis aplankė vieną kraupiausių vietų pasaulyje: atrodo, kad patekau į siaubo filmą (30)

Lietuviai mėgsta keliauti po egzotiškas salas, dažniausiai įsivaizduoja, kad ten galima atitrūkti...

Dailius Dargis | D+

Netradicinė kontrabanda, iš kurios finansuojamas terorizmas: pirkdami klastotes, tampate to dalimi (1)

Pirmoje netradicinės kontrabandos straipsnių ciklo dalyje - Vilniaus mados salonų „Du broliai“...

„Zenit“ sutramdė „Anadolu Efes“ klubą, o Gudaitis tapo mačo MVP (16)

Eurolygos 21-asis turas startavo šeimininkų pergale. Sankt Peterburgo „Zenit“ (13/6)...

Pusmetį dėl kolegos balso virpėjusi moteris jį sutiko gyvai vakarėlyje – tokio scenarijaus pavydėtų ne vienas (57)

Kaskart išgirdus jo balsą drugeliai pilve kaip pašėlę imdavo plakti sparneliais... Gyvai jo net...

Kurį laiką dingusio iš viešumos Jacko Ma vaizdo pokalbis atnešė 58 mlrd. dolerių palengvėjimo atodūsį (24)

Jis kalbėjo mažiau nei minutę ir nieko nepasakė apie Kinijos vyriausybės persekiojimą,...