Tačiau ne visi gyvenantys Anglijoje žino apie įvairias Vyriausybės siūlomas programas, kurios padeda žmonėms įsigyti jų pirmąjį būstą. Viena iš tokių programų – „shared ownership“ (liet. dalinė nuosavybė), kuri svajonę rankose laikyti savo svajonių būsto raktus gali paversti realybe.

Per mažai reklamos

„Tiesos“ kalbinta Londone gyvenanti lietuvaitė Eglė Baltrūnaitė yra viena iš šia programa pasinaudojusių žmonių. „Mokėti nuomą kiekvieną mėnesį yra lyg pinigų išmetimas į balą“, – įsitikinus pašnekovė, kuri prieš įsigydama nuosavą būstą su seserimi kelerius metus nuomojosi butą.

Nusprendusios pirkti nuosavą būstą merginos pradėjo domėtis galimybe pasiimti paskolą iš banko. „Supratom, jog tokiam būstui, apie kokį svajojom, iš banko paskolą gauti bus sudėtinga, todėl pradėjom ieškoti kitų variantų“, – pasakojo Eglė, kurios sesuo po ilgų paieškų surado „shared ownership“ programą.

Surinkusios nemažai informacijos seserys nusprendė pasinaudoti būtent šia programa, kad galėtų įsigyti modernų ir erdvų trijų kambarių butą. Mergina neslėpė, jog išsinuomojus tokį pat butą per mėnesį išleidžiama suma būtų keliais šimtais svarų didesnė nei įmokos, kurias moka dabar.

Eglė prisipažino, jog prieš pirkdama butą ji nebuvo nieko girdėjusi apie Vyriausybės siūlomą „shared ownership“ programą: „Programa gera, tačiau nėra pakankamai reklamuojama“, – teigė mergina.

Tai, jog Vyriausybė šios programos nereklamuoja, labai plačiai patvirtina faktas, jog keli lietuvaičiai, paklausti, ar yra ką nors girdėję apie „dalinės nuosavybės“ programą, lyg susitarę tvirtino, kad apie tokią galimybę girdi pirmą kartą.

Paklausta, ar buvo sunku susirasti savo svajonių namus, „Tiesos“ pašnekovė Eglė teigė, kad paieškos ilgai netruko: „Butą susiradome internete, o nuvykusios jo apžiūrėti įsitikinome, kad sprendimas buvo teisingas.“

Vienintelis dalykas, dėl kurio visas procesas užtruko ilgiau nei metus, buvo tai, jog jos turėjo parduoti butą Lietuvoje. „Norintieji pasinaudoti „shared ownership“ programa negali turėti jokio nekilnojamojo turto“, – teigė mergina.

Susitvarkiusios visus reikalus Lietuvoje seserys naujojo buto raktus savo rankose laikė jau po poros mėnesių. Nors visas pirkimo procesas buvo gana greitas, mergina neslėpė, jog ši patirtis kainavo nemažai streso. Tačiau tikriausiai su tuo susiduria dauguma perkančiųjų būstą, juk net mokslininkai teigia, jog būsto pirkimas yra vienas iš daugiausia streso sukeliančių dalykų gyvenime.

Pliusai ir minusai

Vienos nekilnojamojo turto agentūros pardavimo skyriuje dirbantis Simonas sutiko papasakoti apie šią programą, pagrindinius jos privalumus ir trūkumus. „Visų pirma, dalyvaujantieji šioje programoje negali turėti jokio kito būsto (ne tik Jungtinėje Karalystėje), taip pat turi atitikti tam tikrus pajamų reikalavimus“, – dėstė vaikinas.

Jis teigė, jog norinčiųjų įsigyti būstą pasinaudojus „shared ownership“ programa yra daug daugiau nei siūlomų butų, todėl pirmenybė dažniausiai suteikiama tiems žmonėms, kurie jau gyvena ar dirba tame pačiame rajone. „Gyvenant ir dirbant Vakarų Londone nusipirkti būstą kitoje miesto dalyje gali būti gan sudėtinga“, – teigė Simonas.

Susiradus patinkantį būstą būtina pasidomėti, kokie yra reikalavimai jį įsigyjant. Jeigu paraiškų įsigyti butus yra daugiau nei pačių butų (taip dažniausiai ir nutinka), o ir visi potencialūs pirkėjai atitinka keliamus reikalavimus, deja, nėra atskleidžiama, kaip nusprendžiama, kas gaus butus. Todėl net ir atitikus visus keliamus reikalavimus visuomet lieka galimybė norimo buto negauti.

„Per šią programą galima įsigyti tik naujos statybos butus arba perparduodamus butus, kurie buvo pirkti naudojantis ta pačia „shared ownership“ programa“, – teigė Simonas. Tad panašu, jog norintieji įsigyti namą ar senesnės statybos butą, deja, turės kantriai taupytis didesniam depozitui arba bandyti ieškoti kitų Vyriausybės siūlomų programų.

„Bene didžiausiais šios programos minusas yra tas, jog nusipirkto būsto negalima išnuomoti. Kartais tokia galimybė gali būti suteikta, jei, tarkim, trumpam laikui išvykstate į užsienį, tačiau planuojate sugrįžti. Net ir šiuo atveju būsto negalima išnuomoti ilgiau nei metams. Tik išsipirkus visą būstą nebelieka jokių apribojimų ir galima su juo elgtis, kaip nori, ir jį išnuomoti.“

Simonas patikino, jog nusprendus parduoti per šią programą pirktą butą, greičiausia, problemų kilti neturėtų. Kaip jau minėta, ieškančių įsigyti būstą yra daugiau nei siūlomų butų, todėl pirkėjų sulauksite tikrai greitai. „O ir būsto kainos tik kyla, tad didelė tikimybė, jog susiruošę parduoti butą nuostolių tikrai neturėtumėte patirti“, – teigė vaikinas.

Skaičių kalba

Niekam ne paslaptis, jog dauguma Londone gyvenančių lietuvių yra įsikūrę rytinėje šio miesto dalyje, kur būsto bei nuomos kainos yra žemesnės. Tačiau ir čia jos greitai kyla. Štai Stratfordo rajone būsto kainos per pastaruosius metus pakilo net 16 proc.

Peržiūrėjus kelis nekilnojamojo turto internetinius puslapius tampa aišku, jog šiame rajone norint išsinuomoti dviejų kambarių naujos statybos butą reikėtų pakloti mažiausiai 1400 svarų, o ir jokie mokesčiai nėra įskaičiuoti, tad išleidžiama suma dar labiau išauga.
Sharetobuy.com internetinėje svetainėje prie kiekvieno parduodamo buto yra skaičiuoklė, kuri padeda apskaičiuoti, kiek maždaug išleistumėte įsigydami butą pasinaudoję „shared ownership“ programa.

Pagal šią skaičiuoklę, nusipirkę 30 proc. dalį dviejų kambarių buto, kurio reali rinkos kaina yra 275 000 svarų, per mėnesį su visais mokesčiais išleistumėte ne daugiau nei 1250 svarų, o įsigyti šiam būstui pakaktų vos 4125 svarų depozito paskolai gauti. Žinoma, kuo depozitas didesnis, tuo mėnesinės įmokos bus mažesnės. Taigi, ir su nelabai dideliu depozitu įmanoma nusipirkti dalį dviejų kambarių buto ir per mėnesį išleisti mažiau, nei išleistumėte tokio pat buto nuomai. Panaši situacija ir perkant vieno kambario butą – per mėnesį išleidžiama suma gali būti keliais šimtais svarų mažesnė, nei nusprendus išsinuomoti tokį pat būstą.

Geriausias informacijos šaltinis

Per „shared ownership“ programą parduodamų būstų reikia ieškoti internete. Oficialus valstybinis internetinis puslapis yra sharetobuy.com, jame galima rasti daugiausia pasiūlymų. Perparduodamus butus galima rasti per nekilnojamo turto agentūras, taip pat ir įvairių gyvenamųjų namų statyba užsiimančių organizacijų (ang. housing association) internetiniuose puslapiuose.

Turbūt visi pritartų, jog pirkti visą būstą yra daug geriau nei tik jo dalį, tačiau ši valstybės programa yra puiki parama visiems, neturintiems galimybių susitaupyti didžiulio depozito, kuris reikalingas norint įsigyti būstą. Nekilnojamojo turto kainoms tik kylant, vis daugiau žmonių bando ieškoti bet kokios paramos savo pirmajam būstui įsigyti, todėl tokios programos yra gera paspirtis jauniems žmonėms, beprarandantiems viltį gauti didžiulę paskolą iš banko. Žinoma, nereikia pamiršti, jog prieš perkant būstą reikia apsvarstyti visus įmanomus variantus ir priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį norus bei galimybes.

Kas yra „Shared ownership“?

„Shared ownership“ programa yra skirta žmonėms, kurie svajoja nusipirkti savo pirmąjį būstą, tačiau neturi pakankamai santaupų, kad galėtų gauti didžiulę paskolą iš banko.

Programos principas: perkamas ne visas būstas, o tik jo dalis, o už likusiąją neišpirktą dalį mokama nuoma, kuri dažniausiai yra dvigubai ar net dar daugiau mažesnė nei reali rinkos kaina.
Nusipirkęs tokį būstą žmogus yra laikomas visaverčiu savininku, o panorėjęs vėliau gali įsigyti ir likusiąją jo dalį. Vyriausybė teigia, jog ši programa yra puiki galimybė jauniems žmonėms įsilieti į nekilnojamojo turto rinką.

Perkant būstą pagal šią programą užtenka vos kelių tūkstančių svarų santaupų, nes paskola imama tik perkamai būsto daliai.

Matematika paprasta – jei būsto kaina yra 200 000 svarų ir perkama 25 proc. būsto (pagal šią programą galima įsigyti nuo 25 proc. iki 75 proc. būsto dalies), tai paskola, kurią imsite iš banko, bus apie 50 000 svarų.

Tokiu atveju paskolai gauti gali pakakti vos 2500 svarų depozito, nes kai kurie bankai teigia, jog kartais užtenka tik 5 proc. depozito. O ir reikalavimai mažesnei paskolai dažnai būna paprastesni ir visas procesas būna daug greitesnis.