Paprastai per pasimatymus ir gaunamos brangios dovanos. Neretai konsumatorės skambina klientams, primindamos apie save ir su apsimestiniu ilgesiu kviesdamos vėl ateiti į barą. Išlaikyti klientų dėmesį, ištraukti kuo daugiau pinigų ir išvengti lytinių santykių – menas, kuriuo patyrusios konsumatorės didžiuojasi.
Lietuvės nebevažiuoja
Barų, siūlančių vakarus su moterimis, yra tiek daug ir tarp jų tokia konkurencija, kad kiekvienas stengiasi nustebinti. Taigi paprastai konsumatorėmis dirba užsienietės, kai kurie barai specializuojasi konsumatorėmis su tam tikra apranga, leidžia pažiūrėti striptizo. Itin daug konsumatorių atvyksta iš Pietryčių Azijos, ypač Tailando, Filipinų.
Jas dažniausiai atgena sunkios gyvenimo sąlygos ir pareiga išlaikyti namuose likusius tėvus. Jei tik gali, azijietės konsumatorės dažnai skubiai išteka, nes tai leidžia joms legaliai dirbti. Griežtos Japonijos imigracijos taisyklės neleidžia užsieniečiams gauti leidimą dirbti nekvalifikuotą darbą, jei jie nėra japonų kilmės. Anksčiau buvusi populiari „linksmintojų“ viza, suteikiama šokėjams(-oms) ar dainininkams(-ėms), pastaruoju metu išduodama retai, nes itin daug „linksmintojų“ suplaukė į sekso industriją.
Ištekėjusios ne visos konsumatorės pakeičia darbą – kai kurios toliau verčiasi konsumacija ir siunčia pinigus namo. Barai, kuriuose konsumatorės atvykusios iš Pietryčių Azijos, „pigesni“, todėl, sakoma, jie dažniau balansuoja ant prostitucijos ribos. Konsumatorėmis kartais dirba ir Vakarų europietės ar amerikietės. Prieš keletą metų plačiai pagarsėjusi vienos konsumatorės sadistiško nužudymo istorija privertė atkreipti dėmesį į jas.
Tačiau daugiausia baltaodžių konsumatorių atvyksta iš Rytų Europos – Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Rumunijos. Laikraščiams ir žurnalams savo istorijas išpasakojusios konsumatorės iš Lietuvos teigia, kad merginos iš šių šalių pasiryžusios bet kam. Stereotipų apie „rytietes“ kūrimas rodo aršią konkurenciją tarp Rytų europiečių konsumatorių, bet taip pat yra padarinys ir to, kad lietuvės dažniau konsumacija verstis sumano ne iš blogo gyvenimo, veikiau dėl nuotykių troškimo.
Pasak buvusio Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Algirdo Kudzio, konsumatorių iš Lietuvos jo darbo ambasadoje metu buvo nemažai, bet, vos įstojus į ES, srautas sustojo. Merginoms, kurias tenkina toks darbas, atsirado kitų galimybių užsidirbti, nesislapstant nuo policijos. Tačiau Tokijuje įsikūręs klubas „White love“ giriasi turįs merginų iš Lietuvos ir Slovakijos.
Pilkoji zona
Nors konsumatorių verbuotojai ir šio darbo paragavusios savo istorijas noriai pasakojančios konsumatorės dievagojasi, kad darbas neintymus ir nepavojingas, konsumacija veikia ekonomikos „pilkojoje zonoje“. Paprastai konsumatorių darbas yra nelegalus – jos į Japoniją atvyksta su turistine viza ir išvyksta jai pasibaigus arba pasilieka tol, kol bus surastos ir deportuotos. Lietuvoje nėra agentūrų, turinčių teisę įdarbinti Japonijoje, kurios imigracijos įstatymai itin griežti.
Kaip prieš keletą metų išsiaiškino „Lietuvos ryto“ žurnalistai, kartais konsumatores į Japoniją išsiųsti įsigudrina fiktyvios modelių agentūros. Paprastai konsumatorės verbuojamos per skelbimus spaudoje ir interneto portaluose, bet kartais jų netgi aktyviai ieškoma.
Tuo prieš kelerius metus įsitikino šio straipsnio autorė, sykį verbuota konsumatorės darbui. Iš pažįstamųjų sužinojusi apie tuomet dar devyniolikmetės susidomėjimą Japonija, konsumatorių verbuotoja tikino, kad darbas nesunkus, leidžia daug užsidirbti ir puikiai pažinti tolimą šalį bei jos žmones, o su klientais kiekviena mergina bendrauja taip, kaip pati pasirenka. Vis dėlto verbuotoja turėjo pripažinti, kad darbas nelegalus. „Tačiau nesijaudink – jeigu ateis policija, apsimesi, kad esi
atsitiktinai į barą užsukusi turistė, ir viskas“, – tikino ji.
Iš tiesų konsumatorės ir linksmintojos Japonijos policijai – įprastas reiškinys. Su barais, nelegaliai įdarbinančiais užsienietes, vangiai dorojamasi tik todėl, kad dažnai šie barai būna susiję su galingomis mafijos grupuotėmis, o policija linkusi juos toleruoti tol, kol neįvyksta kas nors skandalinga. Pastaruoju metu, griežtinant emigracijos taisykles, konsumatorės sijojamos griežčiau. Kaip pasakojo buvę Lietuvos atstovybės darbuotojai, Japonijos muitininkai išlavino akį iš anksto atpažinti konsumatores ir neįleisti jų į šalį. Jas nesunku atpažinti pagal vienodas istorijas apie atvykimo į Japoniją priežastis.
Anksčiau buvo populiaru apsimesti, kad keliaujama į draugės vestuves – šią istoriją pasienio kontrolė išmoko atmintinai. Vėliau merginos teisindavosi važiuojančios įžymių vietų aplankyti, tačiau paklaustos, ko būtent, nurodydavo „Disneilendą“ ir kitus keistus objektus. Neretai merginos važiuoja gerai nemokėdamos nė vienos užsienio kalbos, nelabai žinodamos, ką reikės ten veikti.
Nori darbo – tekėk
„Atgimimas“ atliko tyrimą ir Lietuvoje bei Japonijoje pasiaiškino, kaip tapti konsumatore. „Atgimimo“ žurnalistei paskambinus pagal skelbimą viename iš portalų, atsiliepusi konsumatorių verbuotoja tikino, kad darbas legalus, konsumatorėms duodama darbo viza metams. Vėliau pasitaisė, kad pirmą kartą tokia viza išduodama pusmečiui. Vėliau per pokalbį ji teigė, kad viza
įvažiavimui reikės pasirūpinti pačiai.
Japonijoje leidimai dirbti suteikiami Japonijos piliečių sutuoktiniams, japonų kilmės asmenims, atvykstantiems apsigyventi Japonijoje, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, legalaus darbdavio kvietimu pakviestiems asmenims. Specialios vizos teikiamos slaugos ir medicinos darbuotojams, prieš keletą metų šalis įsileido daug
technologijų srities stažuotojų, bet pastebėjus, kad jie išnaudojami kaip pigi darbo jėga, jų srautas ribojamas. Gauti leidimą legaliai dirbti Japonijoje – itin sunku.
Iš pradžių tikinusi, kad sudaroma darbo sutartis, vėliau stebėdamasi sakė, kad ji bus sudaryta, jei reikės, bet esą nėra ko bijoti. Verbuotoja kartojo, kad šį darbą dirba „daug mergaičių“ ir kad jis dėkingesnis nei Italijoje ar Nyderlanduose, kur uždarbiai mažesni (ir, kaip teigia patyrusios
konsumatorės, klientai priekabesni). Ji stebėjosi potencialia konsumatore apsimetusios žurnalistės įtarumu ir buvo įsitikinusi, kad apie darbo pobūdį bei sąlygas neturėtų kilti jokių klausimų.
Japonijoje žurnalistei paskambinus į vieną iš konsumatores įdarbinančių elitinių klubų duotu telefonu, pirmas klausimas buvo „Kokia jūsų pilietybė?“ Linda prisistačiusi verbuotoja taip pat tikėjosi, kad darbu besidominti mergina turėtų iš anksto žinoti, kokie reikalavimai ir kokios sąlygos.
Sužinojusi, kad žurnalistė iš Lietuvos, moteris iš karto paklausė apie vizą. Žurnalistei atsakius, kad turi turistinę vizą, Lindos balse pasigirdo nusivylimas.
„Mums nereikia studenčių ar turisčių, mes įdarbiname konsumatores tik su tinkama viza“, – nukerta ji. „O kaip gauti tokią vizą?
– „Turi ištekėti už japono. Ar ruošiesi tekėti?“ – „Na, tikriausiai ne... Nejaugi nėra kito būdo gauti vizos?“ – „Ne, nėra. Netgi studentų darbas puse etato griežtai reguliuojamas. Kai tik ištekėsi, galėsi bet kada ateiti į pokalbį dėl darbo“, – patikino konsumatorių verbuotoja.
Verslininkas iš Nigerijos, santuokos būdu gavęs Japonijos pilietybę ir turintis Tokijuje keletą barų, tikina, kad visos jo baruose dirbančios užsienietės šokėjos Japonijoje gyvena legaliai. Barų savininkas teigia nenorintis nemalonumų su Japonijos policija, kuri ir taip įtariau žiūri į
užsieniečius. Tačiau šie du klubai toli gražu neatstovauja visiems. Su turistine viza dirbančios merginos – ne retenybė. Dalis jų patikliai palieka darbdaviams savo pasus, o paskui bijo kreiptis į ambasadą, nes dirba nelegaliai.
Nors tai, kad darbas nelegalus, nebūtinai reiškia, kad konsumatorės bus verčiamos užsiimti prostitucija, joms gali iškilti kitų problemų. Dirbant bare, kur klientai diktuoja sąlygas (milžiniškus pinigus jie moka būtent už tai), gali tekti pakęsti nešvankius pagyvenusių išgėrusių vyriškių
juokelius, graibymą, patyčias. Nors kai kurios grįžusios konsumatorės Lietuvoje giriasi buvusios „geišomis“, o viena netgi įsigudrino interviu žiniasklaidai teigti, kad mielai palaikytų pokalbį
Lietuvoje besilankančiam Japonijos imperatoriui požiūris į geišą ir į konsumatorę radikaliai
skiriasi. Konsumatorė klientams yra prekė, jos dviprasmiškas statusas Japonijoje padaro ją pažeidžiamą, o tai klientams patinka. Jie jaučiasi turį galią valdyti situaciją. Viena iš buvusių konsumatorių, savo jausmus išliejusių viešame interneto dienoraštyje, pasakoja, kad klientai mėgdavo laužyti jai rankas, daryti skausmingus masažus, kandžioti ausis. Kita konsumatorių gyvenimą patyrusi mergina pasakoja, kad iš savo negausių anglų kalbos žinių klientas bandė išspausti keletą filmuose nugirstų nešvankybių. Nors pagal konsumatorių pasakojimus atrodo, kad naivius japonus nesunku apvynioti aplink pirštą, daugelis klientų savo atsiima.
Konsumacija – tai paslaugumo ir kliento norų tenkinimo amatas. Juo verstis norinčias merginas Japonija privilioja tuo, kad palyginti lengviau išvengti prostitucijos, dideli atlyginimai, galimybė pamatyti šalį, į kurią ne kiekvienas gali sau leisti net paturistauti. Tačiau šiai profesijai būdingi
pavojai, visų pirma – nelegalus darbas ir galimas dokumentų praradimas. Vis dėlto tol, kol didelė užsieniečių konsumatorių paklausa Japonijoje leis joms uždirbti didelius pinigus, mainais atiduodant truputį asmens orumo, ši profesija nesitrauks į tamsiausius šešėlinės ekonomikos užkaborius.
Jei vilioja konsumatorės darbas Japonijoje:
Gerai pagalvok, ar tave tikrai tenkina darbo pobūdis. Verbuotojai žadės aukso kalnus už pasišypsojimą klientams, nors iš tikrųjų daugumai merginų tenka nusirenginėti, leistis graibomoms, pakęsti įžeidžius juokelius ir pažeminimą.
Sužinok, kokioje vietovėje gyvensi ir kokiame bare ar klube dirbsi.
Pasidomėk buvusių konsumatorių įspūdžiais – jų gausu interneto forumuose ir buvusių konsumatorių interneto dienoraščiuose.
Neskubėk tikėti, kad Japonijoje gyvensi teisėtai. Greičiausiai tik slapstysiesi. Pasidomėk Japonijos imigracijos įstatymais ir savo teisėmis.
Kiekvienas ES pilietis gali Japonijoje gyventi iki trijų mėnesių be vizos, tačiau legaliai dirbti būtina darbo viza, kurią gauti labai sunku. Kitaip nei ES šalyse, Japonijoje leidimas gyventi nėra kartu ir leidimas dirbti. Studentų darbas po studijų taip pat ribojamas. Tai, kad verbuotojai žadės,
jog nemalonumų su policija nebus, greičiausiai yra atlaidaus policijos požiūrio rezultatas. Tačiau niekas negali numatyti, kada bus surengtas kitas reidas, siekiant „išvalyti“ nelegalias konsumatores.
Niekam neatiduok savo dokumentų – nuo to prasideda visos bėdos.
Jei praradai dokumentus, esi verčiama nusirenginėti bare ar verstis prostitucija, jautiesi apgauta ar išnaudojama, nedvejodama kreipkis į Lietuvos ambasadą arba Tarptautinę migracijos organizaciją. Nors daugelis konsumatorėmis dirbančių merginų bijo kreiptis į atstovybę, nes yra
nelegalės, tačiau, kaip „Atgimimui“ tikino buvę atstovybės darbuotojai, ambasados tikslas nėra įduoti Lietuvos piliečių policijai. Diplomatai nemoralizuos apie konsumatorės profesiją. Jų rūpestis – kad Lietuvos piliečiai neliktų be dokumentų, nebūtų išnaudojami, netaptų prekybos žmonėmis aukomis. Ambasada pasirūpins, kad galėtum grįžti namo.
Šiame „Atgimimo“ numeryje skaitykite:
Nevykstantis dialogas: drausti, bausti ar atleisti
Didžiausia visų saugomų Lietuvos teritorijų bėda – nesibaigiantis
valdininkų konfliktas su nacionalinių ir regioninių parkų gyventojais.
Kaip rasti sprendimus, kurie visus tenkintų?
Kokie vartotojai, tokios ir jų teisės
Mykolo Romerio universiteto lektorius, Lietuvos nacionalinės vartotojų
federacijos tarybos narys Mykolas Okulič–Kazarinas ragina elgtis
tiesiog... atsakingai.
Ar Laimutis Pinkevičius tikrai skiriasi
Verslininkai dalijasi turtus, fiktyviai skirdamiesi, permeta pelningas
įmones į kitas bendroves ir kitaip slapstosi nuo įsiskolinimų.
Paradoksalu, bet Lietuvoje kreditorius apgauti galima ir legaliai –
įstatymai tai leidžia.
Politika, sugrūsta į prezervatyvą
Kodėl taip suintrigavo popiežiaus sakinys apie prezervatyvus ir AIDS.
Euro mistifikavimas
Ar tinkamai reaguojama į nuosmukį taip drastiškai mažinant dar ir
valstybės išlaidas? Profesorius Jonas Čičinskas mano, kad viešųjų
finansų subalansavimas reikalingas ir nesiekiant euro įvedimo.
Vienam davė, o kitam neliko
Per sunkmetį, kai pinigų trūksta visoms sritims, ypač jautriai
reaguojama į kiekvieną didesnį projektą. Gyvenamųjų būstų atnaujinimo
projektas kaltinamas tuo, kad uzurpavo valdžios dėmesį ir finansavimą.