aA
Nors lietuvių emigracija vyksta jau pusantro šimto metų, dar nė vienu laikotarpiu mūsų tauta nemažėjo taip smarkiai, sako Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Lietuvos istorijos katedros profesorius Liudas Truska. Pasak istoriko, situacija grėsminga ir tautos išlikimo požiūriu, nes aplink gyvenančių didelių tautų – rusų, lenkų, baltarusių - skaičius iš esmės nemažėja.
Istorikas L.Truska: tai ne emigracija, tai – evakuacija
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

L. Truska dabartinę emigraciją lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu baisiu maru, kai mirė trečdalis gyventojų. „Bet nuo XVIII a. pr. nebuvo tokio laikotarpio, kad mažėtų Lietuvos gyventojų skaičius. Net XIX a. pab. - XX a. pr., kai vyko didžiulė emigracija, ypač į Šiaurės Ameriką, kai iš Lietuvos emigravo beveik milijonas gyventojų“, - aiškina istorikas.

Liudas Truska
Liudas Truska
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak L. Truskos, net ir tada gyventojų skaičius didėjo dėl gausaus natūralaus gyventojų prieaugio, per metus siekusio 30-40 tūkst. Istorikas sako, kad tarpukariu, 1929-1930 m., emigracija nutrūko JAV, Kanadai, Brazilijai, Argentinai suvaržius arba visai uždraudus įvažiavimą.

L. Truska sako, kad nors tarpukariu apie 100 tūkst. asmenų visgi emigravo, tai kompensavo didelis natūralus gyventojų prieaugis. Tarpukariu bendras gyventojų skaičius padidėjo keliais šimtais tūkstančių.

Sovietmečiu lietuviai buvo sėsliausi

Istorikas teigia, kad postalininiu laikotarpiu lietuviai labai gerai prisitaikė prie sovietinio režimo. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, lietuviai tada buvo sėsliausia Tarybų Sąjungos tauta. Sovietmečiu gyventojų skaičius išaugo visu milijonu – maždaug nuo 2,7 iki 3,7 mln.

L. Truska primena, kad nuo Vakarų šalį skyrė „Geležinė uždanga“, tačiau, pasak jo, jei nebūtų statytos pramonės įmonės, šalis nebūtų industrializuojama, lietuviai būtų važiavę gyventi ir dirbti į Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą.

Pasak L. Truskos, kadangi Sovietų Sąjungoje gyvenimo lygis buvo aukščiausias Pabaltijyje, lietuviai ir buvo sėsliausia tauta. Per gyventojų surašymus būdavo matyti, kad kitose respublikose gyvena tik 4 proc. lietuvių.

„Manau, kad atgavus laisvę ir tapus valstybe, kai Europos Sąjungoje

Liudas Truska
Liudas Truska
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

neliko sienų, prisitaikome labai blogai. Gresia kone katastrofa. Jeigu nepriklausomybės pradžioje buvo apie 3,7 mln. gyventojų, tai dabar Statistikos departamentas skaičiuoja, kad tėra 3,4 mln. Bet bijau, kad po naujausio surašymo pasirodys, kad beliko 3 milijonai“, - sakė L. Truska.

Istorikas atkreipia dėmesį, kad jau beveik 20 metų fiksuojamas neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Kasmet natūraliai gyventojų sumažėja 5-15 tūkst., prisideda emigracijos skaičiai. „Emigracija vyksta jau pusantro šimto metų, tik niekada nebuvo tokio masto – kad taip smarkiai mažėtų pati tauta“, - kalbėjo pašnekovas.

Gali atsinaujinti ginčai dėl Vilniaus ir Klaipėdos?

„Grėsminga, kad gyvename tarp didelių tautų. Lenkų, rusų skaičius iš esmės nemažėja. Ten irgi yra emigracija, bent ne tokio masto. Štai Baltarusijoje prieaugis nėra didelis, tačiau gyventojų skaičius irgi stabilus. O Lietuvoje artėjame prie 3 mln. ribos. Ar tai ne grėsminga situacija?“, - retoriškai klausė L. Truska.

Pasak L. Truskos, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas senovės lietuvius apibūdino kaip karingą, bet žemos kultūros tautą. Istorikas su V. Mykolaičiu-Putinu visiškai sutinka - esą kadaise užkariavome Rytus, bet mūsų kunigaikščiai, užkariautojai suslavėjo, po to prasidėjo lenkėjimas.

„O ką mes žinome, ar vėl negali atsinaujinti, tapti ginčijamas Klaipėdos, Vilniaus klausimas? Šimtu proc. negalime pasakyti, kad anksčiau turėtos teritorinės problemos ateityje nepasikartos. Kiekybinis gyventojų mažėjimas pavojingas ir tautos išlikimo požiūriu“, - aiškino L. Truska.

Profesorius nesusipratimu vadina per televiziją girdėtas mintis, kad emigracijoje – lietuvybės rezervas. Pasak L. Truskos, nors XIX a. pab. - XX a. pr. išvažiavo beveik milijonas lietuvių, dabar jų nėra likę nė ženklo – antroji, trečioji karta nustoja kalbėti lietuviškai.

Istorikas pastebi, kad prieš keletą metų į Vokietiją išvykusios moterys, Lietuvon vasarą grįžtančios atostogų, su vaikais šneka vokiškai – jų atžalos lietuviškai jau nemoka. „Tai apie kokį lietuvybės rezervą kalbame“, - klausia L. Truska.

Jo teigimu, lietuviai labai greitai integruojasi kitur, asimiliuojasi su vietiniais, vaikus leidžia į vietines mokyklas, o į Lietuvą grįžta tik mažuma emigrantų. „Nesmerkiu žmonių, kurie važiuoja – ir aš jų vietoje turbūt važiuočiau, bet tautos interesų, perspektyvos požiūriu – kas bus? Viena nuomonė, kad įsileisime kinus, arabus ir jie ateityje uždirbs mums pensijas“, - samprotavo profesorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skvernelis: atmetu priekaištus prezidentui Nausėdai

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus....

ŠMSM: mokinių atostogos ilginamos nebus, priimtas sprendimas ir dėl nuotolinio mokymo skelbiamos atostogų datos (177)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo...

Epidemiologinei situacijai negerėjant Vyriausybė griežtina karantiną: būriuotis galima tik dviese (385)

Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė griežtinti visoje Lietuvoje įvesto karantino...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Prezidentūros: kandidatė į finansų ministres Gintarė Skaistė

Prezidentas Gitanas Nausėda 14:30 val. susitiks su kandidate į finansų ministres Gintare Skaiste....

Internete žaibiškai plinta vaizdo įrašas: prie Gražulio pastebėtas paslaptingas vyras sukėlė klausimų (430)

Internete žaibiškai išplito vaizdo įrašo ištraukos iš nuotoliniu būdu vykusio Kultūros...

Skvernelis: tikimės, kad vakcina nuo COVID-19 Lietuvą pasieks iki gruodžio pabaigos

Pirmoji vakcina nuo COVID-19 turėtų pasiekti Lietuvą iki gruodžio pabaigos, sako laikinasis...

Vainienė: prekybininkai pritaria veiklos ribojimams (6)

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos...

Pakvipo kalėdinėmis eglutėmis: iki šiol lietuvių namuose karaliavusios žaliaskarės turi naują konkurentą

Kalėdinių eglučių prekyba Lietuvoje visu smarkumu turėtų įsisukti gruodžio pradžioje. Dėl...

Po Trumpą ginančio advokato žodžių respublikonas pratrūko: viskas nuėjo per toli (39)

Donaldo Trumpo rinkiminės kampanijos teisininkas pirmadienį paragino pasitelkti smurtą prieš...

|Maža didelių žinių kaina