Užsienio šalyse veikiančios lituanistinės mokyklėlės ir lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos į Vilnių siunčiamuose laiškuose prašo ne tik specialių mokymo programų ir priemonių, vaikams patrauklių kompaktinių plokštelių, kompiuterinių žaidimų, bet ir paremti organizuojant renginius, perkant kompiuterį ar fotoaparatą.
Taip elgtis išeivius verčia ne tik kuklūs biudžetai, bet ir vietos valdžios požiūris. Esą matydami, kad prie lietuvių ar kitų bendruomenių finansiškai prisideda jų šalys, pinigų atseikėja ir vietiniai.

Mokyklėlės veikia net Japonijoje ir Lotynų Amerikoje

Iš viso neformalusis lituanistinis ugdymas, apimantis savaitgalines mokyklėles ir pan., vyksta 31 šalyje, kur veikia 191 mokykla. Daugiausia tokių mokyklų veikia JAV – 31, Kaliningrado srityje (Rusija) – 25, Jungtinėje Karalystėje – 22.

Baltarusijoje veikia 14 mokyklėlių, Lenkijoje ir likusioje Rusijos dalyje – po 12, Vokietijoje – 11, Airijoje – 9, Ukrainoje ir Ispanijoje – po 7, Latvijoje – 6, Kanadoje – 5, Australijoje – 4, Argentinoje – 3, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje ir Šveicarijoje – po 2.

Dar po vieną mokyklą veikia Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Islandijoje, Japonijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Urugvajuje.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) duomenimis, šias neformalaus ugdymo mokyklėles, kur išeivių vaikai mokomi lietuvių kalbos, supažindinami su Lietuvos istorija, kultūra, folkloru, kitais dalykais, lanko 6256 mokiniai.

Aštuoniose šalyse dirba iš Lietuvos siunčiami mokytojai: Baltarusijoje – 8, Rusijoje – 4, Kaliningrado srityje – 23, Lenkijoje – 4, Ukrainoje – 4, Latvijoje – 4, Moldovoje – 1, Gruzijoje – 1. Jų atlyginimams pernai buvo skirta 630,2 tūkst. Lt (6,9 proc. švietimui skirtų lėšų), šiemet numatyta 716,6 tūkst. Lt (11,6 proc.).

Penkiose valstybėse (Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje) veikia septynios lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos, jose mokosi 1215 mokinių.

Šių mokyklų išlaikymas kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, Pelesos lietuvių mokyklai (Baltarusija) pernai buvo skirta 1,76 mln. Lt, šiemet numatyta 1,9 mln. Lt, Vasario 16-osios gimnazijai (Vokietija) – atitinkamai 1,2 mln. Lt ir 800 tūkst. Lt, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai (Lenkija) – atitinkamai 325 tūkst. Lt ir 350 tūkst. Lt. Pernai šios sumos sudarė 36,3 proc. švietimui skirtų lėšų, šiemet – 45,2 proc. Į bendrojo lavinimo mokyklas taip pat siunčiami mokytojai iš Lietuvos.

Bendras formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų skaičius pastaraisiais metais vis augo (pavyzdžiui, 2006 m. jų buvo 152, pernai – 195), tačiau šalių, kur tokios mokyklos ir mokyklėlės veikia. Tačiau užpernai jos veikė net 33 šalyse. Tiesa, šiemet JAV pradėjo veikti dvi naujos mokyklėlės, o Murmanske – lietuvių kalbos kursai.

Net 1 tūkst. Lt – svari parama

Užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklėlės ir bendrojo lavinimo mokyklos pernai pateikė 130 paraiškų ir prašymų finansuoti tam tikrus projektus, suteikti paramos ir pan. Kaip viename iš šią savaitę vykstančių Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių teigė TMID generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė, 113 iš jų buvo patenkinta, atseikėjus apie 450 tūkst. Lt.

Šiemet, dar net neįpusėjus metams, pateikta jau 101 paraiška. Pirmame Koordinacinės tarybos, kuri turi įvertinti visus prašymus, buvo apsvarstytos 44 paraiškos, projektams skirta 162 tūkst. Lt.

Mokyklų ir mokyklėlių prašymuose minimi ne tik vadovėliai, specializuotos mokymo programos ir priemonės.

Anot TMID Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Violetos Raulynaitienės, dažniausiai mokytojai prašo vaizdinių mokymo priemonių – kompaktinių plokštelių, DVD, kompiuterinių žaidimų, kurie ne tik palengvina pasiruošimą pamokoms, bet ir vaikus domina labiau nei žodiniai paaiškinimai ar paprastos iliustracijos.
Tačiau kartais mokyklų laiškai būna dar pragmatiškesni. Pavyzdžiui, iš Argentinos atskriejo prašymas padėti įsigyti kompiuterį, iš kitos šalies – fotoaparatą, kuris praverstų keliaujant į ekskursijas. Pasitaiko net tokių prašymų, kaip padėti apšildyti patalpas.

Kadangi TMID pagal kiekvieną prašymą gali skirti ne daugiau kaip po 1 tūkst. Lt, trūkstamos sumos bendruomenėms tenka ieškoti kitur.

Anot V. Raulynaitienės, ne visi prašymai būna patenkinami. Vertindama, ar skirti lėšų, Koordinacinė taryba.atsižvelgia į daugelį aspektų – ar bendruomenė jau yra gavusi paramos, kokiam skaičiui žmonių norimas įsigyti daiktas ar planuojamas projektas būtų naudingas.

„Bendruomenės sako, kad net ir dalinė mūsų parama yra didelė paspirtis. Galų gale mūsų skiriami pinigai yra dėmesio joms išraiška. Be to, jei tam tikrame krašte galima skirti lėšų imigrantų bendruomenėms, valdžia, matydama Lietuvos paramą, kur kas mieliau pati duoda pinigų“, - DELFI pasakojo V. Raulynaitienė.

Skundžiasi menka tėvų motyvacija

Kaip rodo TMID neseniai atlikta 151 lituanistinės mokyklos atstovų apklausa, užsienyje dirbatiems pedagogams – tiek profesionalams, tiek savamoksliams – norėtųsi daugiau bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su Lietuvos mokytojais bei mokiniais.

Airijoje įsikūrę lietuviai pasiūlė kurti viešai prieinamą metodikų, pamokų planų, testų ir švenčių scenarijų archyvą. Iš Danijos atėjo siūlymas organizuoti vasaros stovyklas, lietuvių kalbos olimpiadas, konkursus Lietuvoje lituanistinių mokyklų mokiniams.
Keturi iš dešimties respondentų pripažino jaučiantys pasirengimo dirbti lituanistinėse mokyklose stoką, tiek pat nurodė, jog būtina kelti kvalifikaciją – specialiuose kursuose Lietuvoje ar regioniniuose renginiuose atskiruose kraštuose.

Didžiausiomis problemomis apklausos dalyviai vadino silpną tėvų motyvaciją leisti vaikus į lituanistines mokyklas, skirtingą vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygį, patalpų trūkumą. Be to, daugeliui vaikų tai yra papildoma veikla, didinanti mokymosi krūvį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (59)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (16)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Orai: ateina tikri šalčiai (7)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Agnė Jagelavičiūtė: paslaptį su Mantu labai saugojome, žinojau, kad dėl to galiu netekti meilės (83)

Stilistės, žurnalo AŠ IKONA vyr. redaktorės ir tiesiog verslios bei užsispyrusios moters Agnės...

Po nužudymo Klaipėdos „Akropolyje“ apsaugos darbuotojams vėl kilo pavojus (53)

Klaipėdos prekybos centre „ Akropolis “ apsaugos darbuotojai sulaukė grasinimų papjauti. Dar...

Savo namuose ateities laukia su baime: netrukus šalia atsivers didžiausia kloaka (78)

Nerimas dėl ateities – taip trumpai galima apibūdinti nuotaikas, kurios vyrauja nedideliame...

Šios mikrotendencijos padės atnaujinti garderobą be didelių išlaidų

Pošventiniai su finansais susiję sunkumai neabejotinai turi įtakos drabužių įsigijimui. Laimei,...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (643)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Atrado būdą, kuo pakeisti beskonius parduotuvių pomidorus: procesui tereikia trijų ingredientų ir kantrybės išlaukti (64)

Su šeima Vilnių į atokų vienkiemį iškeitusi Ieva Šidlaitė sakosi čia radusi ne tik ramybę,...

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (980)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...