Pasak tyrimų, šimtai tūkstančių lenkų, lietuvių, čekų ir kitų Rytų Europos gyventojų, kurie per pastaruosius dvejus metus atvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, gyvena nuomojamuose būstuose. Viename kambaryje neretai gyvena keli, o kartais ir keliolika žmonių.

Daugelis imigrantų, ypač atvykusių trumpam, sutinka gyventi itin prastomis sąlygomis, nes nori kuo mažiau mokėti už nuomą ir kuo daugiau pinigų išsiųsti namo.

Kai kurie darbdaviai samdiniams siūlo gyventi jų patalpose, tačiau tyrimo išvadose teigiama, kad trečdalis gyvenančių darbdavių suteiktuose būstuose, dažniausiai užmiestyje esančiuose nameliuose ant ratų, savo gyvenimo sąlygas įvardija kaip „blogas“ arba „labai blogas“.

Nustatyta, kad 40 procentų tų, kurie dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę, gyvena darbdavių suteiktuose laikinuose būstuose, kurių sanitarinės sąlygos atsakingoms tarnyboms kelia šiurpą.

Tačiau Londono savivaldos neturi galimybių atvykėlių iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių apgyvendinti socialiniuose būstuose. Esą tik penki procentai tokių butų skiriami užsieniečiams, dažniausiai turintiems pabėgėlių statusą. Rytų Europos gyventojams tenka tik vienas procentas visų socialinių būstų.

Kol kas valdžia nežino, kaip būtų galima spręsti imigrantų apgyvendinimo problemas. Esą vis dažniau pasigirsta skundų, kad žmonės išmetami iš namų, nors ir sąžiningai mokėjo šeimininkui nuomos mokestį. Rytų europiečiai, tarp jų ir lietuviai, kreipiasi į savivaldas su skundais, kad buvo neteisėtai išprašyti iš nuomojamo būsto, tačiau jie dažnai neturi jokių savo teisumo patvirtinančių dokumentų, nes tiesiog nepasirašė nuomos sutarties.

Nerimą kelia ir vis didėjančios būsto nuomos kainos Londone ir kituose dideliuose miestuose. Migracijos ministerijos atstovų teigimu, neišgalėdami sumokėti didelės nuomos, imigrantai dažnai sutinka gyventi keliese, keltis į sodo namelius ar net į bendrojo naudojimo patalpas – virtuves ir koridorius.