Emigrančių vyrų vasara – lietuvių kalbos pamokose

Svečias iš Olandijos G. Makas nuo spalio užsiims verslu vienos JAV kompanijos padalinyje Vilniuje, tad sako norįs pramokti lietuviškai. Tačiau yra ir svaresnė kalbos mokymosi priežastis – Olandijoje jis susipažino ir draugauja su lietuvaite. „Mano draugė to norėjo, dabar ji sako, kad darau progresą. Kol kas su drauge labiau kalbu angliškai, tačiau grįžęs iš paskaitų bandau pakartoti, ką išmokau“, - DELFI aiškino G. Makas.

Pasak jo, mokytis lietuvių kalbos nelengva, tačiau gelbsti mokytoja. Mokydamasis kalbos olandas sakė galįs susipažinti su Lietuvos kultūra ir istorija.

Ispanas A. Revilla mokydamasis lietuvių kalbos Lietuvoje leidžia atostogas. Su moterimi iš Lietuvos jis susipažino dirbdamas vienoje Madrido draudimo kompanijų. „Mokytis lietuviškai nusprendžiau iš didelės pagarbos jai. Ji juk kalba ispaniškai. Man gana įdomu išgirsti apie jūsų kultūrą, pramokti kalbos. Be to, grįžti gyventi į Lietuvą nori ir draugė“, - pasakojo A. Revilla. Anot jo, lietuvių kalba įdomi, bet sunki.

Atostogas prie knygų leidžia ir prancūzas Didier. Mokymosi priežastis – panelė iš Lietuvos. „Ji ne tik laiminga, ji sužavėta, nes mokausi labai sparčiai. Jau po savaitės galiu pasakyti keletą sakinių lietuviškai“, - sakė Didier.

Vyras anksčiau savarankiškai bandė mokytis lietuvių kalbos iš knygų, bet mokymasis tetruko keletą dienų. „Tai neįmanoma, juk net nėra kam pataisyti tarimo ar kitų klaidų“, - aiškino Didier, su drauge kol kas namie daugiau kalbantis angliškai ar prancūziškai.

Prancūzas neatmeta galimybės ateityje gyventi Lietuvoje, tačiau tam dar esą neatėjo laikas.

Kalbos mokosi ir lankydami muziejus

„Gal šiek tiek dažniau moterys lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių, negu lietuviai vyrai, vedę užsienietes, nori kad jų antrosios pusės mokytųsi lietuvių kalbos. Nors yra ir atvejų, kai kalbos mokosi už lietuvių ištekėjusios moterys“ – DELFI pasakojo kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica" direktorė Irena Kruopienė.

Anot jos, daug kas kalbos mokosi ne tik dėl antros pusės pageidavimo, bet ir dėl darbo Lietuvoje. „Visi jie, kad kokia bebūtų pagrindinė kalbos mokymosi priežastis, pažymi norą pažinti šalį, žmones, kultūrą, istoriją. Jie tiesiog nori būti visaverčiai mūsų šalies gyventojai,“ – aiškino I. Kruopienė.

Užsieniečiai kalbos mokosi ne tik auditorijose, bet ir ekskursijose. Vasaros kursų metu vykstama į Kuršių Nerijos regioninį parką, Kernavę, Trakus, Rumšiškėse esantį Lietuvos liaudies buities muziejų, aplankomas Vilnius, Kaunas ir jų muziejai.

„Jie labai domisi Lietuva, viskuo, kas čia vyksta, istorija, kultūra, gyvenimu“, - sakė direktorė.

Anot jos, porą savaičių intensyviai kalbos mokęsi žmonės gali truputį papasakoti apie save, šeimą, darbą, gyvenamą vietą. Jie gali suprasti elementarius dalykus kasdienėse situacijose parduotuvėje, kavinėje. „Yra besiskelbiančių galinčiais išmokyti laisvai kalbėti per dvi savaites. Tai yra netiesa - to padaryti neįmanoma – galima tik pramokti“, - kalbėjo I. Kruopienė. Tačiau, anot jos, jei kalbos ir toliau mokomasi pasibaigus intensyviems kursams, kalbėti lietuviškai galima pradėti labai greitai.