Kol gyveno Lietuvoje, 27 metų Saulius Tamulevičius dirbo restorane. Prieš penkerius metus jis emigravo į Jungtinę Karalystę. Ten vyras dirbo įvairius darbus, tačiau per metus įsitvirtinti nepavyko. Tada S. Tamulevičius nusprendė grįžti į Lietuvą.

„Grįžau per metus beveik nieko neužsidirbęs, o grįžęs į Lietuvą uždirbau dvigubai daugiau“, - pasakoja S. Tamulevičius. Santechniko kvalifikaciją turėjęs vyras vienoje įmonėje įsidarbino santechniku.

Kadangi Lietuva išgyveno ekonominio pakilimo laikus, po trijų mėnesių S. Tamulevičius uždirbo tiek pat, kiek gerokai didesnę patirtį turėję kolegos. Dėl užsakymų gausos vyrui tekdavo plušti nuo 7 val. ryto iki 10-11 val. vakaro.

Saulius Tamulevičius
Santechniku S. Tamulevičius dirbo 4 metus, tačiau prasidėjo ekonominė krizė. „Turėjau gal ir juokingą svajonę – pamatyti Norvegiją ir ten pagauti didelę lašišą“, - pasakojo vyras.

Apie tai jis kartą užsiminė vienam klientui. Šis netrukus pasiūlė pabandyti laimę Norvegijoje.

Išvažiuoti S. Tamulevičius apsisprendė greitai – kaip pats sako, „gavęs pasiūlymą, išlėkiau kaip išdegęs akis“.

Prieškrizinis atlygis Lietuvoje buvo didesnis už norvegišką

Vidurio Norvegijoje esančiame Lauvsnes miestelyje S. Tamulevičius tris mėnesius dirbo staliumi, po to ėmėsi santechniko amato.

„Kaip kam atrodytų. Visgi prieš krizę geriau buvo Lietuvoje. O lašišą pagavau po dvejų metų – svajonės buvo išpildytos, tad pradėjau dairytis kažko daugiau“, - klausiamas apie gautą uždarbį, sakė S. Tamulevičius.

Po kurio laiko S. Tamulevičiui pabodo, kad aplinkui 100 km spinduliu gyvena tik apie 1000 žmonių, Lietuvoje liko draugai. Jaunam žmogui toks gyvenimas ėmė atrodyti kančia. Vyro manymu, lyginant su Jungtine Karalyste, Norvegija labiau tinkama gyventi vyresniems žmonėms.

Uždirba tiek pat, kiek Norvegijoje

„Pasižiūrėjau, kad dirbu dirbu, tačiau nieko neuždirbu ir nieko neturiu. Galvojau, ar aš ir rytoj nieko neturėsiu. Taip pradėjau mąstyti ir kurti projektą - sugalvojau kurti elektroninę santechnikos parduotuvę“, - kalbėjo S. Tamulevičius.

Praėjusioms Kalėdoms jis grįžo į Lietuvą, o tuoj po Naujųjų atidarė uždarąją akcinę bendrovę. „Praėjo trys mėnesiai, čia uždirbu tiek pat, kiek Norvegijoje – ten neturėsi pinigų, čia neturėsi pinigų. Tačiau į minusą neinu“, - pasakoja dvejus metus Norvegijoje dirbęs pašnekovas. Kol kas dėl grįžimo į Lietuvą jis sako nesigailintis.

Iš pradžių vyras galvojo imti paskolą verslui kurti. Tačiau jo netenkino siūlomos sąlygos - reikalauta 10 proc. pradinio įnašo ir užstatyti 20 proc. turto. Tuo metu jei kurtum verslą Norvegijoje, valstybė grąžintų 50 proc. verslui įsigytų reikmenų vertės.

Saulius Tamulevičius
Kurdamas bendrovę, S. Tamulevičius bandė verstis minimaliomis išlaidomis. Į bendrovę investavo vienas akcininkas. „Reikia įdėti daug darbo, daug laiko, daug bemiegių naktų, daug idėjų. Tai – didžiausia investicija. Visi mano pažįstami apie verslą tik mąsto, tačiau kad darytų kažką, nelabai matyti“, - kalbėjo verslininkas.

Jis pastebi, kad nemažai lietuvių prekyba internetu dar nepasitiki, nori perkamą prekę paliesti, pamatyti. Be to, internetinės parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus.

Kol kas S. Tamulevičius dirba vienas – pats klientams pristato įrangą, konsultuoja, atlieka santechnikos darbus.

Gyvenimas Norvegijoje S. Tamulevičiui mestelėjo ir kitą verslo idėją - jis lietuviams siūlo žvejybą Norvegijoje. Turistai iš Lietuvos siunčiami pas partnerius Norvegijoje, kurie pasirūpina žvejyba jūroje. Tai S. Tamulevičiui ir verslas, ir hobis.

„Reikia susiimti ir ieškoti. Kas ieško, tas tikrai randa. Jei norėsi, rasi būdų, jei nuleisi rankas, atsidursi turbūt prie konteinerio“, - neturintiems darbo pataria S. Tamulevičius.

Norvegus vilioja Palanga, pigus alkoholis ir merginos

„Lietuvoje dauguma palaikė, kad nusprendžiau grįžti. Tačiau dabar išvažiuoja keletas draugų – jie mane laiko kvailu, kad grįžau“, - pasakojo pašnekovas.

Lauvsnes miestelyje gyveno apie 20 lietuvių. Jo teigimu, lietuviai, kuriuos sutiko Norvegijoje, grįžti į Lietuvą nesiruošia. „Jie moka paskolas už Lietuvoje įsigytus butus, namus. Gal jie grįš, kai paskolas išsimokės“, - svarsto S. Tamulevičius.

Verslininkas pastebi, kad norvegai kaip savus priima ten gyvenančius lietuvius. Lietuviai kartu su norvegais žaidžia futbolą, dalyvauja šventėse. Aišku, pastebi jis, nelabai malonu, kai žiniasklaidoje skelbiama apie Norvegijoje lietuvių padarytus nusikaltimus.

Pašnekovo manymu, Lietuva turėtų labiau Norvegijoje plėtoti turizmą. Štai norvegams labai patiko Palanga – svečius pakerėjo smėlėtas paplūdimys, pigus alkoholis, gražios merginos. Norvegus vilioja ir pigios Druskininkuose siūlomos sveikatinimo paslaugos.