Suteikia tik privilegijas be jokių pareigų?
Už darbo grupės, kuriai vadovavo liberalcentristas Arminas Lydeka, parengtą naują Pilietybės įstatymo redakciją pirmadienį balsavo 78 parlamentarai, prieš – 4, susilaikė 9.
„Nesame tokia didelė valstybė ar skaitlinga tauta, kad lengva ranka nubrauktume žmones, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyko į užsienį. Jie anksčiau ar vėliau sugrįš, o įstatymas reikš, kad jiems sugrįžti durys lieka atviros“, - agituodamas balsuoti už projektą kalbėjo Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius.
Savo ruožtu konservatorius Saulius Pečeliūnas, vienas iš kelių projektui nepritarusių parlamentarų, teigė, jog dviguba pilietybė turi būti numatyta tik užsienyje gimstantiems Lietuvos piliečių vaikams.
„Kodėl leidžiame tiems, kurie naudos sumetimais išvyko ir išsižadėjo Lietuvos pilietybės, ją išsaugoti? – klausė Seimo narys. – Pilietybė yra teisės ir pareigos, atsakomybė ir prievolės. Mes suteikiame privilegijas, bet teisių ir pareigų šie piliečiai neprisiima“.
Anot S. Pečeliūno, pilietybės netekusiems išeiviams turėtų būti išsaugota tik teisė į pilietybę. Jis pasiūlė įteisintą kažką panašaus į Lenko kortą, kuri, be kita ko, leidžia į Lenkiją sugrįžusiems išeiviams susigrąžinti turėtą pilietybę.
Gąsdino raštais Konstituciniam Teismui
Įstatymas numato, kad asmenys, įgiję ES ar NATO narės pilietybę, gali išlikti ir Lietuvos piliečiais. Lietuvišką pasą gali gauti ir išeivių vaikai, kurie gimdami automatiškai įgyja kitos šalies pilietybę (pavyzdžiui, Airijos).
Draudimas turėti dvigubą pilietybę netaikomas asmenims, gavusiems valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl pilietybės, pasą. Tiesa, kol kas tokių sutarčių mūsų šalis nėra sudariusi.
Ir mūsų, ir kitos valstybės piliečiu gali būti tremtiniai, politiniai kaliniai, žmonės, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940-1990 m. okupacijos metu, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Pasitraukusiais iš Lietuvos laikomi asmenys, išvykę gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią SSRS.
Be to, dvigubą pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena.
Išimties tvarka už nuopelnus Lietuvai – užsieniečio ar asmens be pilietybės veiklą, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie mūsų šalies valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, - Lietuvos pilietybę gali suteikti prezidentas.
Ne vieną mėnesį politikų, teisės ekspertų ir išeivių diskusijas kursčiusios pataisos pirmadienį Seimo posėdyje vėl įplieskė ginčą.
„Mes praplečiame Lietuvos ribas iki ES ir NATO valstybių sienų. Tai nieko bendro su Lietuvos Konstitucija neturi“, - aiškino S. Pečeliūnas. Anot jo, dėl straipsnio, įteisinančio dvigubą pilietybę ES ir NATO šalyse įsikūrusiems išeiviams, gali būti kreipimasi į KT, kad jis nustatytų, „ar Seimas vėl nenugrybavo“.
Savo ruožtu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klubys aiškino, jog į KT gali būti kreiptasi, kad už borto palikti tokiose šalyse kaip Australija, Naujojoji Zelandija ar Ukraina gyvenantys lietuviai.
„Pilietybės įstatymas atkuria teisybę, - pažymėjo liberalas Petras Auštrevičius. – Tai yra geras atsakas į emigracijos bangą, būdas gydyti emigracijos sukeltas žaizdas, teisingas emigrantų vaikų atžvilgiu“.
Paprašė įstatymą vetuoti
Seimo priimtas pataisas sukritikavo Naujosios sąjungos frakcija. Ji žada kreiptis į prezidentą su prašymu vetuoti įstatymą. „Dvigubos pilietybės problemą bandoma spręsti ne teisėtu keliu, o apeinant pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Vienintelis teisėtas kelias suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę yra keisti Konstituciją. O tam būtina skelbti referendumą“, – pranešime spaudai cituojamas A. Paulauskas.
Anot jo, parlamentarai palaimino įstatymą, kuris suskaldė po pasaulį pasklidusius lietuvius. Pilietybės įstatymas esą diskriminuoja ne ES ir NATO valstybėse gyvenančius lietuvius, mat iš jų atimta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Naujosios sąjungos vadovas pernai pateikė projektą dėl referendumo inicijavimo dvigubos pilietybės klausimu. Projektui po pateikimo buvo pritarta, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį įvertino neigiamai.