Dalis žmonių į užsienį nori išvykti studijuoti, o kita dalis išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių, sako po 12 JAV praleistų metų į Lietuvą grįžęs biochemikas Daumantas Matulis. Tačiau D. Matuliui liūdna, kai emigracija tampa akla mada ir galvojama, kad nėra kitų variantų.
Daumantas Matulis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Apie tai mokslininkas penktadienį kalbėjo viešėdamas DELFI interneto konferencijoje.

D. Matulis įvardijo porą emigracijos priežasčių. Jo nuomone, viena dalis žmonių nori išvykti studijuoti, o kita dalis išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių - nerasdami darbo arba tinkamos terpės pasireikšti.

Pasak D. Matulio, vieni išvažiuoja studijuoti ir yra tvirtai nusiteikę sugrįžti, tačiau kitiems tai tampa akla mada ir jie galvoja, kad nėra kitų variantų. Dėl antrojo atvejo mokslininkui liūdna.

„Teko sutikti nemažai moksleivių, kurie galvoja likti ir apie išvažiavimą negalvoja. Man ypač patiko vienos moksleivės mintis, kad dabar yra šiek tiek akla mada išvažiuoti. O ji jautėsi kaip tik įpareigota neišvažiuoti“, - pasakojo D. Matulis.

Kita vertus D. Matulis sakė suprantantis ekonominius emigrantus, kurie nusivilia galimybėmis rasti darbą po ilgų nesėkmingų paieškų. „Dažnai jie iš tiesų stengiasi ir būna aukštos kvalifikacijos. Tačiau kartais išvažiavimas parodo, kad ir Vakaruose ne visi keliai rožėmis kloti ir labai reikia pasistengti ir sąžiningai padirbėti. To ir linkėčiau išmokti išvažiavusiems“, - teigė mokslininkas.

Prieš grįždamas į Lietuvą darbo ieškojo 3 metus

Pats D. Matulis į JAV išvyko 1993 m. Tuomet, pasak jo, nebuvo daug emigruojančių žmonių. nebuvo mados bėgti. Jo tikslas buvo į Lietuvą atvežti kuo daugiau žinių.

„Šiandien, manau, pasielgčiau priešingai ir likčiau Lietuvoje, nes galimybių čia nepaprastai padaugėjo. Esu mokslininkas - mano specialybėje turime daugiau galimybių išvažiuoti trumpiems vizitams nei galime išnaudoti“, - pasakojo DELFI svečias.

D.Matulis pasakojo girdėjęs kalbų, esą prieš grįždamas į Lietuvą turėjo kažkokį užnugarį. „Deja, tuo metu palaikiau ryšius tik su vienu buvusiu dėstytoju. Grįžęs į Lietuvą darbo ieškojau trejus metus. Iš pradžių visiškai nesėkmingai. Pabandžiau keletoje kompanijų ir universitetų - tikrai nebuvau niekuo išskirtinis. Situacija pasikeitė tik kai laimėjau ES Reintegracijos Grantą. Tai buvo tarsi šioks toks įrodymas, kad mano vykdomi mokslo tyrimai yra pakankamai aukšto lygio. Tik tada mane sutiko priimti Biotechnologijos institute“, - apie kelią grįžus į Lietuvą kalbėjo mokslininkas.

D. Matulis JAV praleido 12 metų. Nors jam norėjosi grįžti nuo pačių pradžių, tačiau pirmuosius 10 metų mokslininkas studijavo ir kaupė patirtį, kurios labai prireikė grįžus.

„Net žinodamas, kad niekas manęs gali Lietuvoje nelaukti, sukaupiau nemažai literatūros bei įrangos mano tyrimams ir būčiau grįžęs bet kuriuo atveju. Netgi neplanavau, kad Lietuvoje gausiu tiek projektų ir užsakymų. Aš vis tiek tikiu, kad būčiau radęs, kur pritaikyti savo mokslinius tyrimus ir žinias, net jei ir nebūčiau radęs dabartinės darbo vietos“, - kalbėjo mokslininkas.

Pastebi sovietmečio tradicijų

Po 12 metų grįžęs į Lietuvą D. Matulis tėvynę rado visomis prasmėmis labai paaugusią. „Tačiau yra ir tam tikrų susikaupusių per 20 metų nesprendžiamų problemų. Dėl to nieko nekaltinu, nemanau, kad kalta valdžia, kaip daug kas sako. Bet šiek tiek kaltės tenka mums visiems: tiek eiliniams, tiek verslininkams, tiek valdžios atstovams. Dar manau, kad daug kaltės tenka ir žiniasklaidai, kuri vaikydamasi tam tikro trumpalaikio pelno, kartais ardo žmonių pasitikėjimą ir per daug akcentuoja tik neigiamus gyvenimo aspektus“, - kalbėjo mokslininkas.

Jis pastebi, kad amerikiečiai kiekvieną dieną šypsosi, nors ten irgi yra rimtų problemų ir tikimybė, kad jos spręsis, daug mažesnė nei pas mus.

Visgi Lietuvoje mokslininkas pastebi ydingų iš sovietmečio likusių tradicijų – pavyzdžiui, kai proteguojami artimieji, kolegos. Šias tradicijas neretai perima ir jaunoji karta. Visgi, D. Matulio nuomone, bent jau tiksliuosiuose moksluose mokslininkų klanų labai mažėja. Tai lemia objektyvėjantis rezultatų vertinimas.

Biotechnologijos instituto mokslininkas pasakojo susiduriantis su problema, kai Lietuvoje jaunų mokslininkų trūksta. Pavyzdžiui, konkursai profesūros vietai geriausiuose JAV universitetuose dažnai viršija 200-300 kandidatų į vieną vietą, o Lietuvoje džiaugiamasi, jei į vieną vietą pretenduoja 2-3 asmenys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (3)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (43)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...

Rusija karui ruoštis pradeda iš anksto: kaip šifruoti jų siunčiamus signalus Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“  (430)

Konferencijos „ Lūžio taškas 2017 “ susitikę Lietuvos krašto apsaugos viceministras...

Mia apie gyvenimą prieš skolas: sąskaitoje likus 7 tūkst. galvodavau, kad man krizė (21)

Dabar žiniasklaidos akiratyje dažniau ne dėl savo, o dėl savo vyro veiklos atsidurianti atlikėja...

Į Lenkiją apsipirkti išsiruošusių lietuvių laukė dvi nemalonios staigmenos (53)

Įpusėjus rugsėjui, kai mano šuo didele kaip močiutės palto saga nosimi parodė į subliuškusį...

Atsigavęs R. Seibutis pataikė iš aikštės vidurio, „Neptūnas“ LKL startavo pergale (9)

Naująjį „Betsafe-LKL“ sezoną pradėjo dar dvi komandos – Šiauliuose ketvirtadienio vakarą...

Po dešimtmečio Londone lietuvis Vilniuje atidarė stereotipus laužantį barą

Apie šią vietą Vilniuje jau kuris laikas sklando gandai: „Vieta, kurią sunku rasti“,...

Vadovu tapo vos 21–erių, dabar turi savo verslą ir jau sulaukė britų dėmesio (4)

Jaunius Lingys iš samdomo darbuotojo į vadovo kėdę persėdo prieš ketverius metus. Jis pasirinko...

Konkursas! Laimėk didžiuosius įvaizdžio pokyčius su A. Gilyte nuo galvos iki kojų aprengs „Gedimino 22“

Ruduo – didžiųjų pokyčių metas ir šią frazę sostinėje įsikūręs drabužių salonas...

Misionierių vienuolyne viešbutis piligrimams (1)

Vilniaus arkivyskupija ėmėsi gaivinti Misionierių vienuolyno ansamblį. Įvykus projektinių...