aA
Ekonominiai sunkumai Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje verčia lietuvius emigrantus vėl krautis daiktus ir traukti ieškoti laimės į Šiaurę. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Lietuvą palikę gyventojai dėl darbo stokos palieka anglakalbes šalis ir vėl emigruoja. Dažniausiai migracijos tašku pasirenkama Norvegija, kur darbo pasiūla didesnė, atlyginimai aukštesni, o ir socialinės garantijos pavydėtinos.
Dėl darbo trūkumo Airijoje ir D.Britanijoje lietuviai priversti emigruoti į Norvegiją
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Cvonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė patvirtino, kad Norvegija, kaip emigracijos kryptis, tampa vis populiaresnė ir lenkia įprastines lietuvių emigracijos vietas – Airiją ar Didžiąją Britaniją.

„Kol kas didelio skirtumo tarp darbo pasiūlymų Anglijoje ar Norvegijoje nematyti. Pastebima, kad tik Airijoje dabar susirasti darbą tikrai sunku. Norvegija kopia emigracijos šalių pirmą sąrašo vietą ir vis labiau populiarėja“, - pastebėjo pašnekovė.

Ispanija nebepopuliari

Pasak R. Karavaitienės, išskirti į kurią šalį labiausiai nori patekti lietuviai sunku: dažniausiai emigracijos vietą jie renkasi pagal tai, kiek pažįstamų ar giminių jie turi tam tikroje šalyje.

„Jei kažkas iš draugų ar artimų yra išvažiavę į Norvegiją, tai stengiamasi irgi ten važiuoti. Tai leidžia gyventojui turėti laikino apsistojimo vietą, per pažįstamus lengviau rasti darbo. Jei kažkas išvažiuoja į užsienį, tai paskui save traukia ir draugus bei gimines“, - aiškino specialistė.

R. Karavaitienė teigė, kad anksčiau populiarumą turėjusi Ispanija dėl ekonominio sunkmečio laukia vis mažiau lietuvių. „Ši šalis nebėra labai populiari tarp darbo pasiūlymų užsienyje, nors sezoninių pasiūlymų kurortuose vis dar pasitaiko. Ieškoma vasarai barmenų, viešbučių darbuotojų, padavėjų. Darbo jėga, reikalinga šioje šalyje, dažniausiai yra nukreipta į turistų aptarnavimą“, - kalbėjo pašnekovė.

Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Eurokryptis“, siūlančios darbą užsienyje vadovė Lina Paulauskienė pasakojo, kad Norvegijoje šiuo metu labiausiai laukiami darbuotojai, turintys technologinį išsilavinimą – suvirintojai, tekintojai, presuotojai. „Norvegijoje daugėja skelbimų specialistams. Kitokių specialybių atstovams yra sunku rasti legalaus darbo. Norvegams daugiau rūpi mūsų kvalifikuoti darbuotojai“, - kalbėjo įmonės vadovė.

Kaip teigė L. Paulauskienė, jiems tenka sulaukti gyvenimo aprašymų ir iš Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje gyvenančių lietuvių, tačiau padėti jiems negali: „Mes atrenkame darbuotojus per pokalbius akis į akį. Reikalingi darbuotojai, kurie turi reikiamus darbo pažymėjimus, kelerius metus darbo patirties, mokantys anglų kalbą. Todėl iš užsienio darbo užsinorėjusiems negalime pagelbėti“.

Reemigracijos tendencija pastebima, bet nepatvirtinta

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad statistinių duomenų apie gyvenamą šalį keičiančių emigrantų skaičių nėra. „Tačiau tokių kalbų esame girdėję. Emigracija į Norvegiją didėja. Tokius duomenimis būtų galima gauti nebent kreipiantis į Didžiąją Britaniją ar Airiją, bet kažin ar savo emigracijos duomenyse jie išskiria lietuvių emigraciją, - aiškino pašnekovė. - Emigrantų išvykimas į kitas šalis jaučiamas, tačiau faktų tai patvirtinti neturime“.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos atstovės, pastebima, kad kraustymasis į Skandinavijos šalis didėja.

„Tačiau gal daugiau net iš Didžiosios Britanijos, o iš Airijos kraustomasi į Norvegiją. Vieną kartą emigravus, keisti gyvenamą šalį yra lengviau. Nors gyventi šalyje, kurioje kalbama angliškai, lietuviui yra paprasčiau, tikriausiai Skandinavijos šalys siūlo geresnes garantijas, turi daugiau darbo“, - spėliojo pašnekovė.

Specialistė aiškino, kad stebėti reemigraciją galima tik tuo atveju, jei Lietuvos gyventojas, prieš dar kartą keisdamas gyvenimo šalį, sugrįžta į Lietuvą, užsiregistruoja ir vėl registruoja savo išvykimą.

Į Lietuvą negrįžta dėl atlyginimų

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka komentavo, kad lietuvius vėl keisti gyvenamąsias vietas skatina ekonomika bei šalių vykdoma ekonominė politika.

„Didžiąją Britaniją ir Airiją krizė paveikė labai stipriai. Anglijoje atlyginimai „suspausti“ žemyn. Ir prie to prisidėjo emigrantai – darbdaviai suprato, kad su emigrantais galima išsisukti pigiau, nedidinti atlyginimų. Žmonės pradėjo svarstyti, kur dar galima būtų emigruoti. Tie, kurie jau išvažiavę iš Lietuvos, yra mobilesni, nebijo kraustytis“, - dėstė pašnekovas.

Paklaustas, kodėl netekę ar negalintys susirasti darbo Vakarų Europoje lietuviai negrįžta į gimtinę, kur nuolat žadamas ekonomikos augimas, specialistas atsakė: „Lietuvoje ūkis auga, bet tai nereiškia, kad algos čia didėja. Kol kas pastebimas tik nominalus algų augimas, o prekių kainos auga sparčiau. Nors augimas pastebimas jau porą metų, manau, kad reikės dar poros, kol padėtis darbo rinkoje pagerės. Nors dabar įmonių pajamos auga, savininkai nori po krizės atsigriebti, kol kas jokių požymių, kad greitai atlyginimai nekils“.

Nors Skandinavijos šalys garsėja geromis socialinėmis garantijomis, R. Lazutka spėja, kad lietuvių reemigracija yra paskatinta tiesiog didesnių atlyginimų ir darbo pasiūlos, o ne galimų garantijų. „Socialinės garantijas turi dažniausiai nuolatiniai gyventojai. Tam reikia laiko. Nors Europos Sąjungoje galima laisvai judėti, tai nesuteikia nuolatinio gyventojo teisių, todėl iškart nuvykus socialinės garantijos nėra suteikiamos. Galvojant apie ilgalaikes perspektyvas, gal kai kurie gyventojai renkasi emigracijos šalį pagal siūlomas išmokas, tačiau dabar žmonės išvažiuoja dėl trumpalaikių tikslų. Jie nori kuo greičiau išspręsti problemas – darbo nebuvimą ar mažą atlyginimą“.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53 863 asmenys (apie 35 proc. mažiau nei 2010 m.).

Emigrantai, deklaravę išvykimą (Statistikos departamento duomenys)

Emigrantai, deklaravę išvykimą (Statistikos departamento duomenys)
Emigrantai, deklaravę išvykimą (Statistikos departamento duomenys)
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Ramiai planuoti rudens keliones gali ne visi: įvardijo, kur keliauti saugiausia ir kam reikėtų paskubėti į atostogų traukinį

Dėl koronaviruso delta atmainos rizikos visos pasaulio šalys liepos pradžioje vėl įtrauktos į...

Užkalnis. Kuo jūs geresni už Verygą ir visokius liurbius? (108)

Nespėjau pagirti Vyriausybės už tai, kad pagaliau (atrodo) nustojo cackintis su nenorinčiais...

Tomas Sakalauskas | D+

Lietuvos krepšinio galiūną ir jo šeimą pakirto COVID-19: žmonės, nedarykite šitos klaidos (2)

„Esu pakraupęs, ką išvydau ligoninėje. Palatose guli vien jaunimas – nuo maždaug 20 iki 38...

Cichanouskaja Baltuosiuose rūmuose susitiko su Bidenu papildyta (109)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltarusijos opozicijos...

Virtuvėje atliko eksperimentą su žuvimi, kurią daugelis įprastai valgo rūkytą: rezultatas – fantastika

Nors vasara yra grilio sezonas, orai kartais pagadina reikalus – pavyzdžiui, staiga užklupusi...

Ugnė Karaliūnaitė | D+

Ir mes turime kuo didžiuotis: lietuvės vis dažniau sulaukia sėkmės šioje srityje

Kalbėdami apie lyčių lygybę versle dažnai atkreipiame dėmesį į atlyginimų skirtumus tarp...

Dėl šių darbuotojų jau dabar vyksta kovos: siūlo 4000 eurų ir daugiau (45)

Aktyviai besiplečiantys miestai lemia ir statybų sektoriaus plėtrą – prognozuojama, kad iki 2025...

Teisininkas paaiškino, ką reikštų nepaprastoji padėtis: protestai būtų tiesiog neleistini (210)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, jog Vyriausybei siūloma spręsti...

COVID-19 pacientus gydantys britų medikai: jie supranta padarę rimtą klaidą (17)

Kai kurie žmonės pradeda apgailestauti, kad nepasiskiepijo nuo koronaviruso , tik tada, kai...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Staigiai išbėrė, pagijote, bet liga tyliai liko – nė nežinodami, kad sergate, toliau užkrečiate kitus

Iš pradžių ant kūno pamatote vieną nedidelę opą . Nekreipiate dėmesio, po kelių savaičių...