Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį startavo prezidentės iniciatyva „Rinkis Lietuvą“.

Jos metu prezidentė ypatingą dėmesį skirs grįžtantiems ir grįžusiems kuriantiems žmonėmis. Iniciatyva „Kurk Lietuvai“ siekiama į Lietuvą susigrąžinti tarptautinės patirties turinčius profesionalus.

„Back to LT“ iniciatyvos tikslas kalbėti, kokiu būdu grįžusiųjų istorijos tapo sėkmės istorijomis, kokia šiandienos dirva ir sąlygos sugrįžtančiam kvalifikuotam lietuviui. „Globalūs Regionai“ - iniciatyva, siekianti išplėsti Lietuvos ribas integruojant išvykusius lietuvius į savo gimtojo miestelio, miesto gyvenimą, suteikiant galimybę prisidėti kuriant miestelio ekonominę gerovę. Taip pat siekiama suburti išvykusių talentų baseiną (en. Talent pool), kuriems būtų siūlomos darbo galimybės įsikūrus naujam investuotojui.

„Talentai Lietuvai“ skirta užsienio universitetų absolventams ir jauniesiems profesionalams, sukaupusiems tarptautinės patirties. „Global Lithuanian Leaders“ - tarptautinis lietuvių profesionalų tinklas, apjungiantis viso pasaulio lietuvius profesionalus. „Work in Lithuania“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva, kurios tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius specialistus karjeros siekti Lietuvoje.

Tokių puikių ir naudingų iniciatyvų garsas pasiekia tolimiausiuose pasaulio taškuose gyvenančius lietuvius. Daugelyje užsienio šalių veikia lietuvių profesionalų klubai, kurių nariai savo idėjomis prisideda prie Lietuvos kuriamos gerovės.

Gerų norų ir iniciatyvų pritraukti talentus tikrai yra, tačiau kalbant apie visas jas man visuomet norisi paklausti, kas yra „talentas“? Kokį kapitalą talentas turi atsinešti, kad būtų priimtas į Lietuvą?

Dėl geros komunikacijos ir ryšių su visuomene gali atrodyti, kad laukiama grįžtančiųjų ir kiekvienas, nusprendęs sugrįžti į Tėvynę, be problemų rastų darbą, taip pat yra pakankamai erdvės įsilieti į visuomeninį gyvenimą.

Todėl labai nustebino jaunuolio, besimokiusio Jungtinėje Karalystėje ir bandžiusio grįžti vienos iš minėtų iniciatyvų pagalba, nusivylimas. Jo žodžiais tariant, „sunku suvokti tai, kad reemigracija yra viena pagrindinių temų, tačiau, reemigracija yra nukreipta į tą sluoksnį žmonių, kurie turi tam tikros, sakyčiau, tvirtos ir stiprios tarptautinės praktikos, tačiau studentai, baigę studijas užsienyje, nėra pageidaujami tol, kol neturi kažkokių start-up'ų idėjų ar kitokios darbo patirties. Manau, kad čia ir yra problema, kad baigus studijas, nors ir trykštama noru grįžti, tačiau galimybės yra daug prastesnės. Ir iškyla toks dvipusis jausmas: kai įgausi patirties, jau norės, kad grįžtum, bet ar tu pats dar vis norėsi, jau jau esi įleidęs šaknis svetur“.

Ne veltui išvardinau pagrindines iniciatyvas. Per daug nesigilinant į jas, gana aiškiai matosi, kokio segmento žmonių norima prisivilioti ir kokių talentų norima. Nė viena minėtų iniciatyvų nekviečia grįžti viduriniosios klasės atstovų, kurių visgi yra didžioji tautos dalis.

Dalia Asanavičiūtė

Nėra kuriama platformų pasikviesti šaltkalvius, siuvėjas, kepėjus. Jiems nesiūlomas orus atlygis. Labai rėžia akį takoskyra tarp talentų ir viduriniosios klasės, kuri ne mažiau reikalinga Lietuvai.

Lietuvos Darbo birža, sudariusi paklausiausių profesijų sąrašą, be aukštos kvalifikacijos reikalaujančių, nurodo ir šias – slaugos specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai.

Tai yra tie talentai, kurie į Lietuvą nekviečiami, nesudaromos specialios platformos ir programos. Tik girdisi graudus darbdavių verkšlenimas apie darbuotojų trūkumą.

Prieš pusę metų, vieno Jungtinėje Karalystėje veikiančio lietuviško žinių portalo redaktorius atkreipė mano dėmesį, kiek mažai kvalifikuoto darbo skelbimų lietuviškoje Jungtinės Karalystės spaudoje. Tuomet skyriau laiko ir suskaičiavau tris. Pasidarė įdomu, kaip darbdaviai ruošiasi prisivilioti reikalingus darbuotojus, jeigu deklaruoja, jog Lietuvoje jų trūksta, o užsienyje neieško. Kadangi dažnai tenka bendrauti su lietuviais, gyvenančiais nuo Londono nutolusiuose miestuose ir net pačiame Londone, kur gyvena ir dirba didžioji išeivių masė, matau, kad nemažai iš jų norėtų grįžti į Tėvynę, jeigu būtų darbo vieta su atlyginimu, kurio pakaktų oriam gyvenimui ir jeigu keistųsi verslo kultūra, kur žmogus būtų vertinamas nepriklausomai, kokį dirbą darbą.

Tokiems žmonėms reikia impulso, pastūmėjimo, parodymo, kad Lietuvoje darbo yra ir jie yra reikalingi. Ir tai padaryti nesudėtinga. Idėja labai paprasta – skatinti darbdavius dairytis darbuotojų užsienyje, skelbti apie laisvas darbo vietas lietuviškoje užsienio spaudoje. Ir tam nereikia Seime priimtų įstatymų ir jų pataisų, nereikia specialios komisijos sprendimo. Tam reikia tik paprasto noro ir suvokimo, kad nėra dviejų Lietuvų, yra viena Lietuva su savo piliečiais, kurie dažną kartą su malonumu grįžtų. Ir galiu nuraminti, kad darbo skelbimai tokioje spaudoje tekainuoja septynis kavos puodelius išsinešimui.

Nudžiugino neseniai vykęs susitikimas su vienos pastatų ūkio valdymo proceso administravimo įmonės atstovu, kuris atvyko į Londoną ieškoti ir pasinaudoti visom įmanomom priemonėmis rasti darbuotojų. Įmonė susiduria su didele problema ieškant santechnikų, statybininkų ir kitų profesijų žmonių. Įmonė jau turi emigrantų prisiviliojimo grįžti dirbti į Lietuvą praktikos.

Štai viena iš konkrečių istorijų: „Didžiojoje Britanijoje gyvenau aštuonerius metus. Visą tą laiką dirbau maisto gaminimo pramonės įmonėje. Iš tiesų išvykau labai jaunas – 24 metų. Tuo metu išvykau su žmona, o grįžome jau trise. Susilaukus atžalos pradėjome mąstyti apie grįžimą. Norėjome, kad būtų patogiau ir lankyti darželį, ir visa aplinka būtų lietuviška. Grįžus pradėjau ieškoti darbo, o tuo metu sesuo rekomendavo šią įmonę. Ji pati – lojali įmonės darbuotoja, tad nuoširdžiai jos rekomendacija pasitikėjau ir pabandžiau įsidarbinti.

Jau dirbu pusę metų ir tikrai džiaugiuosi. Šiuo metu dirbame su stogo atnaujinimu Vilniuje, Naujamiesčio rajone. Dirbdamas tokiuose objektuose galiu išmokti daug naujų dalykų, nes atnaujiname kultūros paveldui priklausančius namus. Tikiu, kad pasiliksime su šeima Lietuvoje, nes sąlygos čia tikrai gerėja ir gyventi čia visuomet bus maloniau.“ - pasakojo eksploatacijos padalinio darbuotojas (statybininkas-stogininkas).

Kas visgi gali būti vadinami talentais? Tiek profesionalas, aukštos kvalifikacijos darbuotojas, verslininkas, kuriantis darbo vietas, tiek siuvėjas, šaltkalvis ar stogdengys yra savo srities profesionalai - talentai.

Tikiu, visi yra reikalingi Lietuvai ir gali kurti ekonominę vertę. Daugiau atkreipiant dėmesį ir palaikant iniciatyvas, kviečiančias grįžti ir talentingus žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, laimėsime visi. Juk tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.