aA
Birželio pradžioje, 1–4 d. atverčiamas naujas puslapis Lietuvos architektūros istorijoje - lietuvių architektūra bus pirmą kartą pristatoma tolimojoje Japonijoje. Mūsų valstybės vardą Tekančios saulės šalyje garsins dešimt žinomų architektų ir tiek pat architektūros specialybės studentų.
© Reuters/Scanpix

Šiuo renginiu taip pat bus paminėtas diplomatinių santykių su Japonija atkūrimo dvidešimtmetis. Japonijos architektų institutas (Lietuvos architektų sąjungos atitikmuo) renginį pristato kaip įžangą rugsėjį Tokijuje vyksiančiam XXIV-ajam Pasaulio architektų sąjungos (UIA) kongresui.

Kad būtų galima geriau suprasti, kas vyks, atsukime laiką į 2002-ųjų liepą, kai Kaune vyko mano sumanytas ir entuziastingų Kauno miesto savivaldybės ir kauniečių architektų pastangų dėka įgyvendintas pirmasis Lietuvos ir Japonijos architektūros forumas „Rytai-Rytai“. Taip jau susiklostė, kad prieš tapdamas diplomatu, buvau architektas. Kadangi domėjimasis architektūra man tebėra mielas užsiėmimas, įkūręs Lietuvos ambasadą Tokijuje 1998 metais ir šiek tiek apšilęs kojas, pradėjau megzti ryšius ir su Japonijos architektais. Tuo metu jų ryšiai su kolegomis Lietuvoje neegzistavo, nors japonų architektų darbai buvo garbinami visur.

Japonijos architektūra buvo tarsi „Sony“ produkcija elektronikos mylėtojams - tai buvo pripažintas aukštos kokybės ženklas pasaulyje, bet mums jis atrodė tolimas ir nepasiekiamas. Tačiau sakoma, jog ne šventieji puodus lipdo, tai kodėl nepabandžius?

Kodėl „Rytai-Rytai“?

Ir pavyko. Sugalvojome draugišką pavadinimą „Rytai-Rytai“, kuriame užkodavome harmoniją ir bičiulystę, nes tokiais atvejais paprastai naudojamos „Rytai-Vakarai“, „Azija-Europa“, „dangus-žemė“ ir panašios klišės, kurios užprogramuoja tam tikrą priešpriešą „mes-jie“.

Pagrindinė idėja buvo ta, kad Japonija esanti Azijos, o Lietuva – Europos Rytuose. Ir štai rezultatas - Kaune sužibo tikras Japonijos architektų žvaigždynas, kuriame ryškiausiai spindėjo pasaulinio garso architekto, prestižinės Pritzkerio premijos (Nobelio premijos atitikmuo architektūroje) laureato Fumihiko Makio pavardė. O jį atlydėjusiems septyniems kolegoms iš karto buvo prilipdyta taikli „septynių samurajų“ etiketė. Tarp jų buvo pasaulyje plačiai išgarsėjęs Kengo Kuma, o taip pat ne vien Japonijoje žinomi Taro Ašihara, Džordžas Kunihiro, Tecuo Furuičis, Čiakis Arajis, Ko Kitajama ir Hidetošis Ono. Bendros architektūros darbų parodą atidarė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. O F. Makiui suteiktas Lietuvos architektų sąjungos garbės nario vardas.

Pradinis tikslas pakloti pamatus Lietuvos ir Japonijos architektų ryšiams buvo pasiektas. Nors galiausiai apie renginį ir Lietuvoje, ir Japonijoje buvo kalbama dar ilgai, galėjo atsitikti taip, kad viskas būtų tuo ir pasibaigę, nes abiejų šalių architektų keliai susitinka tikrai nedažnai. Sakoma, apetitas didėja bevalgant, todėl galvoje ėmė suktis mintys - kaip užtikrinti ilgalaikį ne tik architektų, bet ir architektūros studentų bendradarbiavimą?

Taip gimė šio projekto tęsinys, arba „Rytai-Rytai II“, kurį Lietuvos architektų sąjungai pasiūliau surengti Vilniuje 2009 metų vasarą. Simboliška, kad antrą kartą Rytai pasitiko Rytus, Lietuvai švenčiant antrojo savo istorijos tūkstantmečio pradžią. Istorija vėl pasikartojo - devyni Japonijos architektai, vadovaujami Rikeno Jamamoto, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys, didelis architektų ir studentų entuziazmas.

Jeigu antrajam forumui pasirengti reikėjo septynerių metų, tai trečiajam teprireikė poros. Jį įgyvendinti nesutrukdė net stichijos siautėjimas, nusiaubęs Japonijos šiaurės rytus ir sukėlęs rimtą avariją Fukušimos atominėje jėgainėje. Taigi „Rytai-Rytai“ iš tiesų tampa tradiciniu renginiu, o Lietuvos architektai bus vieni pirmųjų, pareikšiančių solidarumą su savo kolegomis japonais jų žemėje. Mūsų šaliai atstovaus Gražina Janulytė-Bernotienė, Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Algimantas Kančas, Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Rolandas Palekas, Marius Šaliamoras, Donaldas Trainauskas ir Gintautas Vieversys.

Visą birželį pačiame miesto centre, tarp Imperatoriaus rūmų ir Tokijo geležinkelio stoties esančioje požeminėje Gioko-dori galerijoje, bus eksponuojama bendra architektų darbų paroda, kuriai suteiktas intriguojantis pavadinimas „111 dienų iki UIA2011 Tokijuje“.

Magiškas skaičius priekyje rodo, kiek dienų nuo parodos atidarymo dienos (birželio 1-osios) bus likę iki Pasaulio architektų sąjungos kongreso. Parodoje bus demonstruojamos naujausių Lietuvos ir Japonijos architektų darbų nuotraukos. Lietuvių ir japonų architektai diskutuos simpoziume tema „Debesys virš XXI-ojo amžiaus architektūros ir miestų“, o studentai išmėgins jėgas studentų kūrybinėse dirbtuvėse.

Studentų vaidmuo

Ligšiolinės studentų kūrybos dirbtuvės parodė, kad skirtingų kultūrų sandūroje gimsta visiškai netikėtos ir originalios idėjos. Beje, studentams patikimos spręsti realios miesto problemos. Štai pirmajame „Rytai-Rytai“ forume dalyvavusiems studentams buvo pateikta užduotis pasiūlyti sumanų architektūros sprendimą, kuris leistų atgaivinti Kauno miesto ryšį su upėmis.

Šis ryšys nutrūko, uždarius daug stambių gamyklų, pastatytų dešiniajame Nemuno krante, o taip pat pertvarkius transporto sistemą. Forumo „Rytai-Rytai II“ Vilniuje kūrybinėse dirbtuvėse studentai siūlė idėjas, kaip būtų galima būtų įpūsti gyvybės probleminei teritorijai, pavadintai Architektūros parku. Tai - maždaug 58 ha ploto sklypas vienoje gražiausių Vilniaus miesto centro vietų, esantis Vilnelės pakrantėje, tarp senamiesčio ir Pavilnių regioninio parko.

O štai į trečiąjį „Rytai-Rytai“ etapą vykstantiems dešimčiai Lietuvos studentų teks išmėginti jėgas pačioje Tokijo širdyje esančioje Ginzoje. Šį rajoną XIX a. pabaigoje buvo nuspręsta paversti modernizavimo pavyzdžiu. Pagal Vakarų tradicijas čia buvo įrengta prekybos gatvė su klasicizmo stiliaus mūriniais pastatais. Rajonas netruko suklestėti ir tapo civilizacijos simboliu. Dauguma šių statinių neišliko, tačiau Ginza ir šiandien tebėra žinoma kaip vienas prabangiausių prekybos rajonų pasaulyje. Ji yra tapusi populiaria gyventojų traukos vieta savaitgaliais, kadangi tuo metu eismas pagrindinėje gatvėje uždaromas. Taigi studentai turės galimybę pasiūlyti drąsias idėjas, kaip pagerinti šį rajoną urbanistine prasme.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (3)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (31)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (87)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (496)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Knygų mugėje – jausminga Ramanausko-Vanago dukros kalba: jo auka nebuvo beprasmė (236)

Šeštadienį Knygų mugėje buvo pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Aš esu...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (134)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Netikėta: „šaukimą“ į kariuomenę gauna ne tik žmonės – gali gauti ir jūsų automobilis (1)

Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto...

Oro kompanijos kontratakuoja: padavė į teismą skrydį praleidusį keleivį reikalauja virš 2000 eurų (9)

Teisminio ginčo tarp Vokietijos oro linijų bendrovės ir vieno iš jos klientų centre – oro...

Diskusijoje apie skiepus prakeikta moteris neištvėrė: paprašė SAM atsakyti į devynis klausimus (2)

Norėčiau padiskutuoti ir išgirsti profesionalų nuomonę. Kadangi buvau pasisakiusi viešai savo...

7 simptomai, pranešantys apie sutrikusią skydliaukės veiklą (2)

Organizmą laisvai galima palyginti su darniai funkcionuojančių mechanizmų visuma. Kuriam nors...