Brėmene - susitikimas su poetu A.A.Jonynu

Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlovo Milošo metais. Šio vieno žymiausių praėjusio šimtmečio poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Lietuvos garbės piliečio bei Nobelio literatūros premijos laureato šimtosios gimimo metinės minimos pasauliniu mąstu. Brėmene šia proga lankėsi žymus nūdienos lietuvių poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas.

Kultūros atašė Vokietijoje Rasos Balčikonytės, Brėmeno lietuvių bendruomenės bei draugijos „Infobalt“ iniciatyva suorganizuotas Antano A. Jonyno skaitymas “Vilnius – poetų miestas” vyko vokiečių kalba, tuo pačiu šį renginį dedikuojant ir Užupio Respublikos 14-ų metinių šventei “Vokiška Banga Užupyje“, kurios metu buvo atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta vokiečių kalba.

Susitikimas su lietuviu poetu įvyko balandžio 1-ą dieną Bürgerhaus Weserterrassen verandoje prie Vėzerio upės. Sklindant Užupio Respublikos himnui susirinko renginio svečiai, kurių dėmesį tuoj pat patraukė ant stalo išdėlioti Antano A. Jonyno eilėraščių rinkiniai bei atvirutės su Užupio menininkų darbais.

Inga Žiūkiene, Brėmeno lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja, pasveikino visus nors ir negausiai susirinkusius ir pristatė atvykusius svečius: poetą A. A. Jonyną ir žurnalistą, fotografą bei draugijos „Infobalt“ įkūrėją Albertą Caspari, kuris skaitė į vokiečių kalbą išverstus Jonyno eilėraščius.

“Kurortas belaukiant pasimatymo”, “Pasienio zona”, “Laivas”, “Tėvui”… Skaitydamas savo eilėraščius Antanas A. Jonynas prisipažino, kad kiekviename jų slypi daug jo paties, jo patirtų, gal kartais ir jau pamirštų išgyvenimų, kurie tiesiog intuityviai atsispindi jo eilėraščių posmuose. Poezija yra A. A. Jonynui tarsi improvizacinės melodijos kūrimas. Jam patinka, kai eilėrašcio posmai skamba lyg daina.

Baksnodamas pirštu ant stalo klausėsi Antanas A. Jonynas jo į vokiečių kalbą išverstų eilėraščių, tarsi tikrindamas, ar ritmas ir melodingi pakartojimai išlaikyti ir vertime. Be galo įdomu buvo išgirsti net po dvi versijas kiekvieno eilėraščio vertimo ir palyginti jų skambesį. Ir tebūnie tai tik subjektyvus jausmas, iškeltas lietuviškos kalbos dvasios, lengvai paveikiančios galbūt šiek tiek sentimentalias lietuvių emigrantų širdis, bet didžioji renginio lankytojų dalis vieningai pritarė, kad originali lietuviška eilėraščio versija, pačiam autoriui skaitant, skambėjo gražiausiai.

Neišvengiamai buvo šį vakarą diskutuojama apie poezijos reikšmę Lietuvos ir Vokietijos tautoms. Albertas Caspari dalinosi savo patirtimi apie įspūdingus, daugybę žmonių pritraukiančius poezijos vakarus Lietuvoje. Antanas A. Jonynas tiesiog patvirtino, kad poezija lietuviams visais laikais ir įvairiausiose gyvenimo situacijose bei visiems socialiniams sluoksniams buvo be galo svarbus dalykas. Kaip pavyzdį paminėjo Jonynas, kad Lietuva turėjo visų mylimą Tautos Poetą Justiną Marcinkevičių. O tokio visai tautai reikšmingo poeto Vokietijoje nebuvo.

“Inkliuzai laiko uoloje”- taip apibūdino Antano A. Jonyno eilėraščius vokietis, literatūros mokslininkas ir autorius Janas Röhnertas. Dažnai lygina literatūros kritikai Jonyno kūrybą su džiazo muzika. Antanas A. Jonynas paklaustas, ką jis apie kritikų atsiliepimus mano, atsakė, kad kritikas yra jam toks pats svarbus kaip ir kiti jo eilėraščių skaitytojai. Be abejo jam be galo įdomu sužinoti, kaip jo eilėraščius interpretuoja kiti, ir nepyksta, jei kažkas jiems galbūt visai kitą prasmę suteikė, ar kažkam jie nepatiko. Jis pats kaip autorius yra vienintelis, kuris žino, kas tame eilėraštyje iš tikrųjų slypi.

Ir kaip ten bebūtų, bet mums tą penktadienio vakarą Antano A. Jonyno skaitymas “Vilnius – poetų miestas” tarsi sukūre nostalgišką mažą poezijos pavasario iliuziją.