„Tiesa“ aiškinosi, kiek iš tikrųjų kainuoja atostogos ir kaip galima sumažinti išlaidas.
Tūkstančiai Anglijos lietuvių dirba pagal laisvai samdomų darbuotojų (angl. Self Employed) sutartis. Jiems, skirtingai nei kitiems darbuotojams, už atostogų laikotarpį nemokama. Tad laisvai samdomi darbuotojai, planuodami atostogas, pirmiausia apskaičiuoja nedarbo laiką bei dėl atostogų neuždirbtų pinigų sumą. Kitas dažnai ramybės neduodantis klausimas – būsto nuoma išvykus. Kaip žinia, Anglijoje nuoma labai brangi, o išvykstant, nepaisant to, kad negyvenama namuose, už juos vis tiek tenka mokėti.
Sutaupo nuomai apsikeisdama namais
Nuomojantis tik kambarį kartu su kaimynais prie atostogų išlaidų per savaitę prisideda mažiausiai 100 svarų. Gyvenant bute ar name išlaidos dvigubai ar net trigubai didesnės. Su tuo sutiko ir „Tiesos“ pašnekovė Lina, per metus iš viso atostogaujanti apie 3 mėnesius. Lietuvė netruko suprasti, kad būsto nuoma atostogaujant jai per brangus malonumas, tad 25-erių moteris rado išeitį – pernuomoja kitiems.
„Keliauju gana dažnai ir ilgam laikui, tad anksčiau, kad sutaupyčiau, nuomojausi mažutį vienvietį kambarėlį. Nuoma per savaitę kainuodavo 55 svarus, tad ne tiek daug ir prarasdavau. Vėliau pagalvojau, kad jei gyvenčiau viena, gal per atostogas galėčiau išnuomoti savo namus. Paieškojau internete ir radau šimtus tinklalapių, kuriuose žmonės taip daro. Priklausau kelioms bendruomenėms, kurių nariai, jei galima taip sakyti, „keičiasi“ namais. Net išvykdama savaitgaliui palieku kam nors savo namus“, – kalbėjo keliautoja.
Moteris sakė, jog „keistis“ namais su užsieniečiais – paprasta. Keliautojų bendruomenių nariai vieni kitus pažįsta, tad tinklalapiuose pakanka paskelbti datą, kada nebūsi namuose, ir šalį, į kurią keliausi. Iš tūkstančių narių dažnai atsiranda tokių, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę. „Na, pavyzdžiui, aš važiuoju į Čikagą savaitei, o koks nors čikagietis tuo pačiu laiku važiuoja į Londoną. Susitariame su juo, kad aš gyvensiu jo namuose, o jis – mano. Suderiname sąlygas, paaiškiname, kaip nuvykti, ar paprašome draugų, kad padėtų rasti nurodytus namus nepažįstamoje šalyje ir duotų raktus. Taip sutaupome viešbučiui, ir nuoma atsiperka“, – patarimais dalijosi pašnekovė. Paklausta, ar jai nebaisu svetimiems žmonėms leisti gyventi jos namuose ir naudotis jos daiktais, mergina tikino, kad bijojusi tik iš pradžių. Atostogaujant jos namuose kartais apsilanko draugai, patikrina svečią, o neretai jam aprodo miestą ir susidraugauja.
Nepasitikintiems nepažįstamais žmonėmis Lina patarė galvoti, jog žmogus, gyvenantis jūsų būste, taip pat nuoširdžiai patiki jums saviškį, tad niokoti svetimo turto neleidžia atsakomybė. Jei šis argumentas neįtikina, interneto platybėse visada galima rasti vieną iš daugelio apsikeitimo namais įmonių, kuriose saugumą užtikrina naujus narius priimantys grupės vadovai. Bendruomenės nariai privalo užpildyti sutartis, kur prisiima visą atsakomybę už galimus nesklandumus. Taip pat įmonė, sudaranti mainų sutartis, apdraudžia kiekvieną būstą. Tiesa, narystė šiose bendruomenėse mokama, mokestis dažniausiai yra metinis ir svyruoja nuo 20 iki 50 svarų per metus.
Panašiose įmonėse galima ne tik apsikeisti namais, bet ir juos išnuomoti. Viena iš didžiausių pernuomojamo būsto įmonių Jungtinėje Karalystėje „Holiday Lettings“ padeda rasti turistų, nenorinčių gyventi viešbutyje, tačiau už bendradarbiavimą reikalauja 3 proc. nuo gautų pajamų. Įmonės tinklalapyje teigiama, jog svarbiausia norint pernuomoti būstą trumpam laikotarpiui – susisiekimas su miesto centru bei švara.
Jei norima per atostogas išnuomoti nuosavą būstą, būtina atminti, kad toks elgesys gali pažeisti turimo nekilnojamojo turto draudimo sutartį. Jei būstas įsigytas paėmus paskolą, jo išnuomojimas taip pat pažeidžia sutartį. Kai kurių miestų ir rajonų savivaldybės draudžia trumpam laikotarpiui išnuomoti savo namus, tad tam būtina gauti sutikimą. Už nuomą be leidimo gresia iki 20 tūkst. svarų bauda.
Naminių gyvūnų atostogos viešbutyje
Emigrantų šeimos, auginančios naminių gyvūnų ir keliaujančios atostogauti lėktuvais, neretai susirūpina, kur palikti augintinius. Kai kuriems pavyksta rasti draugą ar bendradarbį, galintį užsukti pamaitinti gyvūną. Daugiau bėdų kyla auginantiems šunis, kuriuos keletą kartų per dieną reikia išvesti į lauką, ir kasdien valomuose narveliuose gyvenančių įnamių šeimininkams.
„Tiesos“ kalbintas Darius su šeima augina niufaundlendų veislės šunį ir dekoratyvinį šešką, kurie prie lietuvių atostogų išlaidų prideda nemenką sumą. „Kai važiuojame į Lietuvą, dažniausiai renkamės savo mašiną, tad šuo ir šeškas puikiai joje telpa, o ir važiuoti visiems smagiau. Daugiau rūpesčių būna išvykstant į kitas šalis arba į Lietuvą skrendant lėktuvu. Ne taip pigu ir lengva lėktuvu nuskraidinti niufaundlendą. Mūsų draugai retai kada sutinka padėti, nes šeško nedrįsta išimti iš narvelio, o didžiulio šuns bijo, kai mūsų nėra šalia. Todėl kai atostogaujam mes, kartais atostogauja ir jie – keliauja į viešbutį leisti mūsų pinigų“, – juokėsi Darius.
Augintinių viešbučiai Jungtinėje Karalystėje atsirado prieš kelis dešimtmečius, tad jų pasiūla šiuo metu stipriai išaugusi. Gyvūnų savininkai viešbutį gali pasirinkti pagal savo gyvenamąją vietą, gyvūno rūšį bei, žinoma, kainas. Viešbučiuose nakčiai apgyvendinti šunį ar katę kainuoja apie 10–30 svarų, mažesniam gyvūnui laikiną pastogę galima surasti vos už 1,60 svarų per parą. Brangiausiai kainuoja prašmatnūs viešbučiai, įvertinti kaip geriausi, erdviausi bei patikimiausi. Prabangių apartamentų daugiausia Londone ir aplink jį. Tolėliau nuo sostinės įsikūrusiuose namuose augintinį apgyvendinti yra pigiau.
Bene labiausiai gyvūnų augintojai vertina fermas, kuriose galima laikinai apgyvendinti bet kokį gyvūną, o kainos jose ne tokios didelės, kaip viešbučiuose. Fermoje šunys gali laisvai lakstyti bei daug būti gryname ore. Tiesa, už šią paslaugą teks sumokėti papildomai, mat kiekvieną šunį privalo prižiūrėti darbuotojas.
Dariaus šeima, iš pradžių mokėjusi didžiulius pinigus už rūpestį savo metro aukščio ir beveik 100 kg svorio šunimi bei mažuoju šešku, surado išeitį, padedančią sutaupyti atostogaujant. Lietuviai atrado šunų vedžiotojus ir gyvūnų prižiūrėtojus, kurie pasitenkina tris kartus mažesniu mokesčiu. „Kažkokiame tinklalapyje radau skelbimą, kad mergina ieško šuns vedžiotojos darbo. Gana keistas užsiėmimas, bet pakvietėme ją pokalbiui. Tiesa, ji, kaip ir mūsų draugai, išsigando šuns, nes suvaldyti tokį meškiną – nelengva užduotis. Tada radome vaikiną, kuris sutiko už 10 svarų per dieną du kartus vedžioti mūsų šunį, jį pamaitinti ir pagirdyti, taip pat paduoti maisto šeškui. Už papildomus 15 svarų kartą per savaitę jis iššukuoja šunį bei išvalo šeško narvą. Jei nori, jis gali likti nakvoti mūsų namuose, kartais ir lieka. Gyvūnų nereikia vežti, kelti jiems streso paliekant nežinomoje aplinkoje, o ir mums kainuoja daug mažiau“, – patirtimi dalijosi Darius.
Automobilių apsauga
Automobilių savininkams atostogų metas taip pat neretai apkarsta. Mat nusikaltėliai, pastebėję, kad automobiliu nevažinėjama, o namuose, prie kurių jis stovi, kurį laiką niekas negyvena, pasinaudoja šia proga. Apsaugoti savo transporto priemonę galima įvairiais būdais, tačiau Anglijos gyventojai labiausiai mėgsta saugomas stovėjimo aikšteles.
Dažnai keliaujantys žmonės noriai renkasi oro uostų stovėjimo aikšteles. Ten paliekant savo mašiną išsprendžiamas atvykimo bei išvykimo iš oro uosto klausimas. Be to, šios aikštelės visą parą saugomos darbuotojų ir filmavimo kamerų. Savaitės kaina vienam automobiliui skiriasi priklausomai nuo oro uosto, terminalo bei palikimo ir išvykimo laiko. Užsisakius iš anksto, savaitė oro uosto stovėjimo aikštelėje kainuoja apie 40–50 svarų mažuose oro uostuose, o didžiuosiuose – apie 80 svarų.
Miestuose įkurtos saugomos stovėjimo aikštelės yra truputį brangesnės. Mažiausia kaina už jose savaitei paliekamą transporto priemonę – 40 svarų, tačiau tokių pigių aikštelių labai mažai. Prieš atostogas automobilį į aikštelę dažnai tenka nuvežti dieną prieš išvykstant, tad taip sumokama už papildomą parą. Paliekant automobilį oro uoste sutaupoma bilietui į jį ir iš jo, be to, pavargus po kelionės savo automobiliu grįžti greičiau ir paprasčiau. Šiose aikštelėse automobilius dažnai palieka atostogaujančios šeimos, mat vien kelionė iki oro uosto vienam asmeniui atsieina mažiausiai 8 svarus, o savo automobiliu – kur kas pigiau.