„Tai buvo paskutinis lašas“, - teigia 27 metų vyras, atsisakęs atskleisti savo tikrąją tapatybę, baimindamasis, jog emigracija Lietuvoje vertinama gana nepalankiai.
Jaunas lietuvis išvyko į Jungtinę Karalystę, kur jam moka 9,88 dolerius (26 Lt) už darbo valandą – indu plovėju dirbantis jaunas žmogus Derbio universitete studijuoja muziką, uždirbamų pinigų jam pakanka pragyventi neskurstant.
Europos Sąjungos lyderiai Estiją, Latviją ir Lietuvą įvardija kaip puikiausius pavyzdžius, jog griežtas taupymas gali sugrąžinti ekonomikos augimą. Visos šios šalys po 2008 metais itin skaudžiai smogusios finansinės krizės ėmėsi įgyvendinti itin griežtas taupymo priemones ir sugebėjo sumažinti biudžeto deficitą.
Tačiau realybė byloja visai ką kitą – iš visų šių trijų Baltijos šalių žmonės bėga. Bėga, norėdami susigrąžinti prarastą perkamąją galią, kurios nesugrąžino net ir sparčiausi ekonomikos augimo tempai visoje ES. Būtent Baltijos šalyse fiksuojami didžiausi emigracijos mastai, žmonės išvyksta netgi į skolų prispaustą Graikiją.
Emigracija labai apsunkina darbuotojų paieškas, o jų reikia vis daugiau, augant vietos gaminių paklausai užsienyje. Pavyzdžiui, Lietuvai „būtina didinti produktyvumą“, kuris galėtų padėti išspręsti „neigiamų demografinių tendencijų“ keliamas problemas, kovo 2 dieną paskelbtoje ataskaitoje teigia „Swedbank“.
Šiuo metu „Ericsson AB“ Estijoje gamina bevielio ryšio įrangą, Meksikos bendrovė „Cemex SAB“ Latvijoje gamina cementą. Šalių finansams realią grėsmę kelia mažesnės biudžeto įplaukos iš mokesčių, be to, augant pensininkų skaičiui, jų išlaikymo našta vis sunkėja. Ekspertai pažymi, jog pensininkų skaičius 6,6 mln. gyventojų regione – vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
Miglotos perspektyvos
„Tai, ką prieš akis matome dabar, vargiai galima būtų pavadinti laiminga pabaiga Baltijos šalims. Atsižvelgiant į vis senėjančius gyventojus, būtent jaunų išsilavinusių žmonių praradimas ne juokais temdo ateities ekonomikos perspektyvas“, - teigia „Capital Economics“ Londone ekspertė Liza Ermolenko.
Prastėja padėtis ir Baltijos šalių vertybinių popierių biržose. Per pastaruosius 12 mėnesių Estijos ir Lietuvos (VILSE) vertybinių popiežių biržos indeksas krito maždaug 20 proc., o Latvijos „OMX Riga“ indeksas – 9 proc. Akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ krito 2,3 proc.
Tūkstančiui lietuvių tenka 23,7 emigravusių – tai didžiausias emigracijos rodiklis visoje Europos Sąjungoje, rodo „Eurostat“ turimi duomenys.
Kaip teigia Latvijos universiteto ekonomistas Mihailas Hazanas, 2009 ir 2010 metais iš Latvijos išvyko apie 80 tūkst. žmonių. 2008-2010 metais geresnio gyvenimo svetur ieškoti išvyko daugiau nei 14 tūkst. 350 estų. Tuo tarpu Ispanija ir Graikija galėjo pasigirti augančiais imigrantų skaičiais.
Lietuviai ir latviai laimės ieškoti daugiausia vyko į Jungtinę Karalystė ir Airiją, o estams patraukliausia pasirodė Suomija, atskleidžia Baltijos šalių statistikos departamentų turimi duomenys. Beveik pusę emigravusių iš Baltijos šalių regiono žmonių, turinčių leidimą įsidarbinti bet kur Europos Sąjungoje, sudaro jauni žmonės – 20-34 metų.