„Visi šneka, kad čia yra sudėtingiausios sąlygos vairuoti autobusą Europoje“, - tvirtina pašnekovas.

Pavojų kelyje kelia ne tik siauri ir per kalnus nusidriekę keliai, bet ir atšiaurios oro sąlygos.

„Dabar – vasarą, tai nieko, sakyčiau, kad netgi šiek tiek nuobodu, palyginus su žiema“, - šypsosi A. Malinauskas.

Kadangi žiemą Trumsėje oro temperatūra svyruoja apie nulį, dažnai sniegą keičia lietus, autobusą tenka valdyti važiuojant ledu padengtu keliu.

„60-70 proc. laiko važinėjame ledu“, - sako pašnekovas.

Pasak lietuvio, kartais autobuso padangas tenka vilkti į grandines, tačiau tuomet vairuoti tampa nepatogu, nes, įvažiavus į tunelius, su jomis negalima viršyti 40 km/h greičio.

Trūksta vairuotojų

Aurelijus Malinauskas su kolega
A. Malinauskas pasakoja, kad niekada negalvojo, jog likimas jį pavers emigrantu.

„Niekada negalvojau, kad būsiu vairuotojas ar išvažiuosiu iš Lietuvos. Buvau tikras patriotas. Sakydavau, kad jau aš tai tikrai neišvažiuosiu“, - kalba vadybininku Klaipėdoje dirbęs lietuvis.

Požiūris į gyvenimą pasikeitė pakeliavus po Europą: „Kai pirmą kartą išvažiavau pamatyti, kaip žmonės gyvena, supratau, kad ir aš taip norėčiau gyventi“.

Išvykęs į Norvegiją A. Malinauskas pirmiausia bandė įsitvirtinti Osle. Kelis mėnesius dirbo valytoju.

Vyras pripažįsta, kad pradžia lengva nebuvo: nemokėjo norvegų kalbos, trūko pažįstamų, buvo sunku darbą susirasti.

„Didelė problema – išsinuomoti būstą. Gali turėti pinigų, bet tai nereiškia, kad galėsi išsinuomoti būstą. Lietuvoje tu renkiesi, ką nuomotis, o čia – tave renkasi“, - teigia pašnekovas.

Į Oslą su žmona atvykusiam lietuviui pasisekė: jį gyventi priėmė moteris, kuri ieškojo užsieniečių nuomininkų, nes moteris norėjo pažinti naujas kultūras.

Kai šeima užsidirbo šiek tiek pinigų, A. Malinauskas išvyko į Lietuvą mokytis vairuoti autobuso.

„Visi čia šnekėjo, kad jei vairuotojo teises turėsiu, tai iškart gausiu darbą. Pagalvojau, kad vairuoti man patinka, tai kodėl nepabandžius“, - prisimena vyras.

Visgi sugrįžęs į Norvegiją vyras pamatė, kad gauti vairuotojo darbą nėra taip lengva – reikia darbo patirties, mokėti norvegų kalbą. Nepaisant to, lietuvis nusprendė nenuleisti rankų ir rado autobusų vairuotojo darbą Norvegijos Šiaurėje – Trumsės mieste.

Kainos šokiruoja, bet išgyventi galima

Persikėlęs į apie 60 tūkst. gyventojų turintį miestą A. Malinauskas suprato, kad nekilnojamojo turto kainos atsipūsti neleis – jos ne ką mažesnės nei Osle.

Už mažą kambariuką Trumsėje vyras šiuo metu moka 5800 Norvegijos kronų (apie 2 550 Lt).

Nepaisant didelės nuomos kainos, vyras teigia, kad jaučiasi gerai: „Norvegijoje visi daugiau mažiau viename lygyje“.

Aurelijus Malinauskas
Pasak klaipėdiečio, lietuvius šokiruoti Norvegijoje turėtų ir maisto kainos – ypač daržovių. Kaip teigė pašnekovas, kilogramas saldžiųjų paprikų kainuoja apie 40 Norvegijos kronų (apie 18 Lt), kilogramas bulvių – apie 22 Norvegijos kronas (apie 7 Lt).

A. Malinauskas pasakoja, kad per valandą uždirba 177 Norvegijos kronas (apie 78 Lt).

„Jei dirbi iš ryto ar vakare, moka dar 40 proc. daugiau. Savaitgaliais - taip pat daugiau”, - teigia lietuvis.

Gamtos vaizdai atima žadą

Tačiau ne tik finansinės galimybės lietuvį nubloškė į Norvegiją. A. Malinauskas pasakoja, kad itin žavisi šiaurietiška gamta. Neatsisakytų vyras pagyventi ir Kanadoje.

„Vis dar susiduriu su tokia situacija, kai gamta čia mane priverčia stabtelti ir nustebina. Jei nedebesuota, saulę čia galima ir dvyliktą nakties pamatyti“, - kalbą pašnekovas.

Bene labiausiai lietuvį kol kas šokiravęs reiškinys – Šiaurės pašvaistė.

„Labai norėjau ją pamatyti. Stebėjau prognozes, bet sunku tai numatyti. Kai pirmą kartą pamačiau, likau be žado. Galvojau, kad šiaurės pašvaistė – kaip vaivorykštė, bet iš tiesų ji juda, keičia spalvas“, - prisimena lietuvis.