aA
Pastaruoju metu netyla diskusijos apie į D. Britaniją atvykstančius imigrantus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, kurie, anot kai kurių britų politikos atstovų ir visuomenės veikėjų, atima potencialius darbus iš vietinių.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo tarpu darbdaviai neretai stoja į atvykėlių pusę teikdami, kad sunkiai ir už minimalią algą vietiniai tiesiog nenori dirbti ir, jei nebūtų atvykėlių, verslas tiesiog bankrutuotų. „Tiesa“ aiškinosi, kokio uždarbio lietuviams užtenka D. Britanijoje ir ar tikrai jie sutinka dirbti už mažesnį atlygį nei vietiniai.

„Pigių lietuvių“ skandalas

Šia tema bandė pajuokauti ir vienas D. Britanijos dienraščių karikatūra pašiepdamas „pigius“ lietuvius, dirbančius už minimumą. Kandžiame šarže, imituojant „Tesco“ reklamą, buvo pavaizduota mėsos pakuotė iš negyvų žmonių kūnų su šūkiu „Every Lithuanian helps“ (liet. Kiekvienas lietuvis padeda).

Lietuviams kliuvo už visus rytų europiečius, sunkiai plušančius D. Britanijos sandėliuose, fabrikuose ir kituose aukštos kvalifikacijos nereikalaujančiuose darbuose. Be jokių skrupulų D. Britanijos lietuviai buvo pristatyti kaip pigi darbo jėga.

„Tiesos“ „Facebook“ paskyroje lietuviai neslėpė nuoskaudos dėl tokio pobūdžio šaržo ir vadino tai rasizmu. Ne vienas skaitytojas teigė, jog sunkus darbas ir tautiečių darbštumas užtraukia britų nemalonę, o ne minimalus užmokestis. Savo nuomonę išsakė ir britas Antonas Clarkas, kuris neslėpė pažįstantis nemažai daug ir sunkiai dirbančių lietuvių, kurie verti tik pačių geriausių atsiliepimų. Ypač teigiamai jis atsiliepė apie lietuvių jaunimą – kartais mokantį anglų kalbą geriau nei patys vietiniai. Tuo pačiu vyras apgailestavo, kad Lietuvos politikai neranda priešnuodžių sustabdyti emigracijos iš tokios gražios šalies kaip Lietuva.

Garsiausias D.Britanijos virėjas ir televizijos vedėjas Jamesas Oliveris taip pat pastarosiomis dienomis nepagailėjo karčių žodžių savo tautiečiams. Paskutiniame interviu žiniasklaidai jis užsiminė, kad imigrantai iš Europos yra nusiteikę daug sunkiau dirbti nei vietiniai.

Trisdešimt aštuonerių metų žvaigždė, taip pat valdanti didžiulį savo restoranų tinklą visoje D. Britanijoje, neslėpė, jog jei nebūtų imigrantų iš Europos, jis negalėtų rasti pakankamai darbo jėgos, nes vietiniai tiesiog nenori sunkiai dirbti. „Good Housekeeping“ žurnalui J. Oliveris sakė, kad šių dienų britų jaunimas pamiršta, jog dar prieš dvidešimt metų buvo normalu dirbti 80 valandų per savaitę, o šių dienų 48 valandų darbo savaitė dabar daugeliui atrodo nepakeliama. Jis teigė pastebėjęs, kad darbuotojai, atvykę iš Europos, turi kitokias nuostatas ir „yra nusiteikę rimčiau padirbėti“.

Kokia alga tenkina D. Britanijoje?

Šiuo metu minimalus atlygis Anglijoje siekia 6,19 svaro per valandą. Tuo tarpu sostinėje vyriausybės rekomenduojamas, bet neprivalomas minimalus užmokestis siekia 8,55 svaro, o už jo ribų – 7,45 svaro. Tačiau pastebima tendencija, kad darbdaviai nelinkę savanoriškai mokėti šios sumos ir renkasi mažesnį arba minimalų užmokestį, kuris nustatytas įstatymo.

Ne paslaptis, jog įvairiausi žemesnės kvalifikacijos darbai, kur įprasta atsiskaityti grynaisiais, gali būti apmokami ir dar mažesniu tarifu. Pavyzdžiui, gerai situaciją atspindi lietuvių auklių teikiamos paslaugos, kurios paprastai tautiečiams atsieina daug pigiau, nei kainuotų vietinių darbuotojų paslaugos.

Nuo rudens savo dukrytei lietuvės auklės ieškojusi mama Ramunė neslėpė galinti pasiūlyti auklei 550 svarų mėnesinį atlygį už penkių pilnų darbo dienų savaitę. Anot moters, Londone netrūksta vyresnio amžiaus moterų, kurios sutinka dirbti už tokį atlygį, nes nemoka anglų kalbos, gyvena pas giminaičius, todėl jų išlaidos ir uždarbio lūkesčiai nedideli.

Tuo tarpu administratorės darbo ieškanti Greta „Tiesai“ pasakojo, kad šioje srityje atlyginimų vidurkis svyruoja apie 1200 svarų per mėnesį, tačiau mergina pripažino, kad norint Londone gyventi bent šiek tiek laisviau ir pasitaupyti reiktų uždirbti bent 1600 svarų.

Lietuvis Tomas, dirbantis statybose pagalbiniu darbininku, sakė, kad kriziniu laikotarpiu dieninis užmokestis gerokai smuktelėjo dėl aršesnės konkurencijos tarp rytų europiečių. Pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie sutinka dirbti per dieną vos už 30–40 svarų atlygį, todėl atlygis už atliekamą darbą pastaruoju metu gerokai sumenkęs.

Populiariausiųjų profesijų atstovų algos

2012 m. D. Britanijos mokesčių inspekcijos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalyje siekė 26 664 svarus per metus. Didžiausiomis algomis, dažnai siekiančiomis 100 tūkst. svarų per metus, gali pasigirti ne tik didžiųjų kompanijų vadovai, bet ir brokeriai, lėktuvų inžinieriai, rinkodaros ir pardavimų direktoriai, teisininkai.

Tuo tarpu darbų, kuriuos dirba nemažai iš Rytų Europos atvykusių imigrantų, atlygio vidurkis toli gražu nesiekia vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir svyruoja tarp 10–18 tūkst. svarų per metus. Tiek uždirba prekybos, viešbučių, kavinių, gamyklų ir kiti paslaugų sektoriaus darbuotojai.

„Resolution Foundation“ fondas suskaičiavo, kad visoje Jungtinėje Karalystėje mažiau, nei rekomenduojamas minimalus darbo užmokesčio vidurkis, uždirba apie 4,8 mln. žmonių, o tai sudaro net 20 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad net 60 proc. naujų darbo vietų, sukurtų nuo 2010 metų gegužės, sudarė mažai apmokami darbai, kur užmokestis nesiekė rekomenduojamo pragyvenimo vidurkio dydžio.

„Agentūriniai“ darbai neapsimoka

Nemažų bėdų dėl darbo užmokesčio turi ir agentūrų įdarbinti darbuotojai. Darbus fabrikuose pagal tokį modelį, neturėdami nuolatinio kontrakto, dirba nemažai lietuvių. Kadangi darbo sutartyse nenustatomas reguliarus darbo laikas, dažnai tą patį darbą dirbantys tiesiogiai įdarbinti darbuotojai gauna daug daugiau už ateinančius jį dirbti pagal agentūros iškvietimus.

Dėl tokios diskriminacijos darbuotojų profsąjungos žada teistis su D. Britanijos valdžia Europos Komisijoje, nes siekia, kad tokio pobūdžio kontraktai iš viso būtų uždrausti. Kol kas neapibrėžtų darbo valandų kontraktų vis daugėja, ir dabar maždaug vienas iš šešių agentūrose įdarbintų darbuotojų turi tokius kontraktus. Manoma, kad realiai tokių darbuotojų, kurie neturi garantuoto darbo D. Britanijoje, yra apie milijonas.

Konkurencija aštrės

Prognozuojama, kad nuo ateinančių metų atvėrus neriboto įsidarbinimo galimybes rumunams ir bulgarams konkurencija ir dėl paprasčiausių darbų dar paaštrės. Konkurenciją sparčiai pradėjo didinti ir darbuotojai, atvykstantys iš Europos Sąjungos pietinių šalių. Suskaičiuota, kad paraiškas D. Britanijos nacionaliniam socialinio draudimo numeriui gauti 2012 m. pateikė net 50 proc. daugiau ispanų nei 2011 metais, taip pat išaugo atvykstančių italų ir portugalų skaičius.

Tuo tarpu rytų europiečių imigracijos mastai auga nebe taip sparčiai. Per paskutiniuosius metus dėl socialinio draudimo numerio jų kreipėsi apie 200 tūkst., o tai gerokai mažesnis skaičius, palyginti su išaugusiais pietų europiečių imigracijos srautais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (35)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...

Kardiologas turi patarimų kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: kai kuriuos produktus turite pamiršti

Jeigu iš savo maisto raciono išbrauktume kelis produktus, o savo kasdienį gyvenimą praturtintume...

Jakilaitis papasakojo, kas vyksta išjungus kameras: vienu metu prieš mane buvo pradėtas karas (86)

Laidų cikle „Profesija visam gyvenimui“ keliamas klausimas, ar žurnalisto profesija gali būti...

Estija su Latvija pradėjo akcizų karą: Lietuva tyliai laukia kas bus (127)

Statistikos departamentas prieš kelias savaites paskelbė, kad vienas 15 metų ir vyresnis...

Kelionės automobiliu po Europą šeimai neapsieina be nuotykių: akistata su šernu, vizitas į ligoninę ir žado netekę bulgarai (1)

Tris vaikus auginanti Vaivos ir Martyno šeima sako, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių,...

Iš šešto aukšto iškritęs berniukas – reanimacijoje: medikai papasakojo apie jo būklę šeima tarnyboms žinoma (37)

Sekmadienį Vilniuje per šešto aukšto balkoną iškritęs berniukas gydomas Santaros klinikų...

Ore kabantis miškų mokestis: ministras pristatė išimtis, kam netektų jo mokėti (148)

Aplinkos ministerija pradėjo svarstyti mokesčių pakeitimus privačių miškų savininkams,...

Manekenei Radvilei Labutytei kaitrą padeda išgyventi keletas modelių gudrybių: grožį išlaiko paprastomis priemonėmis (10)

Modeliui Radvilei Labutytei tenka nemažai laiko praleisti skrydžiuose ir kelionėse, tad ir...

Kinas pardavinėjo ekskursijas į Černobylį, tačiau žmonėms rodė Čeliabinską (9)

Kinijos turizmo agentūros vadovas pardavinėjo keliones į Černobylį , tačiau turistus siuntė...

Ne kiekvienas ryžtųsi tokiems sprendimams: dizainerė įgyvendino nesuderinamus vilnietės įgeidžius (21)

Noras sujungti miesto ritmą su gamtos pojūčiu – tokia mintis kilo interjero dizainerei Guodai...