Sunkus darbas – emigranto kasdienybė
Manto emigracijos istorija labai spalvinga. Nepasiturinčioje šeimoje augęs lietuvis tik sulaukęs pilnametystės nutarė emigruoti. Tuomet jam atrodė, kad Lietuvoje ateities nėra, todėl net nemėginęs ieškoti darbo tėvynėje išvyko į Angliją.
Tačiau pirmąsias dienas emigracijoje jis prisimins ilgai. „Aštuoniolikos išvažiavau iš namų. Ir buvau baltarankis. O staiga atsiradau fabrike. Gyvenau su dar 10 lietuvių. Pradžia buvo sunki, bet visi nuo kažko pradeda”, - prisimena lietuvis.
Mantas iš Kaišiadorių į Rytų Anglijoje esantį Norvičą atvyko prieš trejus metus. Emigruoti jį pastūmėjo vyresnysis brolis Karolis, kuris jau kiek anksčiau naują gyvenimą pradėjo kurti svetur. Vaikinas sako, kad Anglijos sostinė jam nepatiko, nes Londonas per daug multikultūrinis ir judrus miestas. Kaip tik todėl jis pasirinko kur kas mažesnį Norvičą, kuriame gyvenimas teka žymiai lėčiau. Be to, mažesniame mieste visuomet lengviau rasti darbą.
Didžiausi Norvičo pliusai – pramonė ir mažas vietinių gyventojų skaičius. Jų niekaip nebūtų užtekę visiems aplinkui esantiems fabrikams. O juk ir patys anglai neina į tokias vietas. Net ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pripažino kad, emigrantai mažuose miesteliuose – ekonomiką keliantis išsigelbėjimas. Supraskit: produktyvūs darbuotojai už mažą atlyginimą.
Lietuvis sako, kad tautiečiai Anglijos fabrikuose labai sunkiai dirba, tačiau gavus atlyginimą, vargas tarsi išgaruoja. Pasak jo, geriausia motyvacija – kai už sunkų savaitės darbą fabrike gauni 1200 Lt.
Mantas prasitaria, kad pasitelkus lietuvišką gudrumą, juodadarbystę galima pamiršti. Jis atskleidžia, kad Anglijoje palyginti nesunku pelnyti aplinkinių pagarbą ir imtis nuosavo verslo. „Jeigu turi nors kiek proto, lengvai tapsi lyderiu”, - aiškina vaikinas, pridūręs, kad ir jo karjeros pradžia neatrodė daug žadanti.
Padeda lietuviams įsidarbinti
Galiausiai Mantui atsivėrė galimybės imtis itin populiaraus, bet neoficialaus verslo. Žinodamas, kad labai daug tautiečių trokšta emigracijoje turėti darbą ir dėl darbo vietos jie pasirengę netgi susimokėti, vaikinas jiems nutarė padėti.
Labai greitai emigrantui ši veikla tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu, todėl pačiam dirbti fabrike jau nebeapsimokėjo. Verslininkai, sužinoję apie lietuvių invaziją, kreipėsi į Mantą, kad šis pasiūlytų jiems pigios lietuviškos darbo jėgos.
Važinėdamas po namais tapusį miestelį Mantas kone už kiekvieno posūkio gali pasiūlyti darbų. „Darbų pasiūla labai sezoniška“, – sako jis. Atlyginimai taip pat svyruoja priklausomai nuo metų laiko. Geriausia atvykti vėlų rudenį, kuomet prasideda kalėdinė karštligė: tuomet visur reikia dvigubai ar net trigubai daugiau darbuotojų.
Tačiau vaikinas nuogąstauja, kad kuo toliau, tuo sunkiau jam rasti atsakingų ir darbščių lietuvių. Kartais tenka užsimerkti prieš akivaizdžius trūkumus ir tiesiog rizikuoti. „Plovykloje įdarbini aštuoniolikos vaikinuką, o jis nesistengia, pradeda gerti – ateina į darbą su kvapu. Tada man paskambina (darbdavys – red. past.) ir pasako, kad jo nebereikia. Tuomet pasakai tam vaikinukui, kad jei tai pasikartos, galėsi važiuot į Lietuvą. Galiausiai nuveži į kitą plovyklą. O ten jeigu stengiasi, tai stengiasi, o jei ne, nieko padėt negaliu“, - tikina verslus lietuvis.
Centų skaičiuoti netenka
Veždamas pilnus autobusiukus lietuvių darbininkų į Norvičą Mantas su broliu atrado dar vieną nišą, leidžiančią pasipelnyti. Nieko apie vietinį gyvenimą nenusimanantys naujieji emigrantai įsidarbinti padėjusiems vyrams sumoka dar ir už tai, kad surastų jiems pigų būstą.
Lyginant su vietiniais, nedidelius atlyginimus gaunantys lietuviai ištaigingų būstų sau leisti negali. Beveik visi apsigyvena toliau nuo miesto centro esančiuose daugiabučiuose arba nedideliuose kotedžuose. Ne tik pavieniai darbininkai, bet net ir šeimos taupumo sumetimais įsikuria kartu su kambariokais.
Tačiau Mantui sekasi kur kas geriau. Prakutęs vaikinas didžiuojasi išskirtine prabanga. Jis džiaugiasi galintis sau leisti gyventi centrinėje miesto dalyje. Be to, lietuvis sako, kad tai labai saugi vieta, nes aplink gyvena beveik vien anglų šeimos.
Erdvų trijų kambarių butą Mantas pasirinko todėl, kad dažnai sulaukia svečių iš Lietuvos. Šiuo metu viename iš fabrikų trumpam atvyko padirbėti aštuoniolikmetis pusbrolis. Mantas jį mielai priglaudė.
Brangus automobilis, butas be kambariokų, pomėgis pirkti drabužius – Mantas mėgsta gerą gyvenimą. Bet kuo toliau, tuo daugiau išlaidų. Kad viskam užtektų, jis nusprendė papildomai užsidirbti naktiniame klube. Iš pradžių vaikinas pradėjo dirbti apsauginiu, tačiau netrukus iš jo licencija buvo atimta: „Čia norint dirbti, turi gauti licenciją. O kartą aš pernaudojau savo jėgą išmesdamas žmogų. Buvo 3-4 teismai ir nuspręsta, kad man licenciją reikia užblokuoti dviem metams.“
Mantas: emigruoti verta vien dėl lengvabūdžių anglių
Vaikinas prasitaria, kad anglės dėl emigrantų pameta galvas. Jis mano, kad anglai vyrai joms tiesiog atsibodo. Be to, Mantas pastebėjo, kad Anglijos merginas nusitempti į lovą yra daug paprasčiau nei lietuves. Anot jo, tam užtenka vos dviejų pasimatymų.
„Lietuvoj, manyčiau, tai beveik neįmanoma. O čia netgi yra buvę, kad tiesiog pasisiūlė... Iš pradžių paprašė mano telefono numerio. Pasakiau, kad savo telefono numerio neduosiu. Sakau: palik savo – aš gal parašysiu. Aš jai parašiau. Antra jos žinutė buvo tokia: labas, einu į dušą – žiūrėk kaip atrodau. Ir tokios nuotraukos! Aš toks apšalęs. Tada su broliu sportavom – pasižiūrėjom į nuotrauką ir pasijuokėm. Anglės yra lengvabūdiškesnės“, - patirtimi dalijasi lietuvis.
Karšti vienos nakties nuotykiai Mantui patinka. Tačiau rimtesnių santykių su Norvičo moterimis jis nenorėtų. Be to, ir lietuvio tėtis įsitikinęs, kad žmona turėtų būti lietuvė.
Pati naujausia Manto bei jo brolio veikla – dar vienas verslas. 15 kilometrų nuo Norvičo esančiame mažame kaimelyje veikia jų vadovaujama automobilių plovykla. Be kita ko, ten prekiaujama ir dėvėtomis transporto priemonėmis. Plovykloje juodu įdarbino kelis pažįstamus vaikinus iš Lietuvos. Darbo jie turi nuo ryto iki vakaro. Po sėkmingo starto šią verslo nišą broliai planuoja išplėsti.
Daugiau negalėdamas išsikrauti prie klubo durų, jėgą Mantas rodo kovodamas narvuose. „Užsiiminėju sunkiąja atletika. Rungtynėse dalyvauju. Tai vadinama kova narve – maišyti kovos menai. Skamba baisiai, bet atrodo visai normaliai. Anglai mėgsta. Jie susirenka, palaiko ir stato pinigus“, - atskleidžia Mantas.
Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.